- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- A15.-2789-990/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01158-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pažeidėjas
- G. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. balandžio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausioji patrulė E. Č. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo G. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. J. 2017 m. balandžio 19 d. apie 17.38 val. prie pastato, esančio Taikos g. 69, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir už jo buvusio automobilio „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. Č., į kurį atsitrenkė ir kurį sugadino. Po šio eismo įvykio G. J. pasitraukė iš eismo įvykio vietos bei iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.
Teismo posėdžio metu G. J. parodė, kad 2017 m. balandžio 19 d. jis, vairuodamas automobilį „Audi“, važiavo į sodą ir sustojo, norėdamas praleisti kitą automobilį. Kadangi jo vairuojamas automobilis sustojo įkalnėje, šiek tiek pavažiavo atgal ir kliudė kito automobilio, kurį vairavo moteris, buferį. Išlipęs iš automobilio jis pamatė, kad kitas automobilis tik įbrėžtas. Kadangi rimtų kito automobilio sugadinimų nebuvo, o minėto automobilio vairuotoja nieko nesakė, jis apsisuko ir išvažiavo į sodą, kur išgėrė stiklinaitę vyno. Po kurio laiko jam paskambino iš policijos. Prieš minėtą įvykį jis negėrė, įvykio išvakarėse jis išgėrė tris stiklines po 150 mililitrų alaus.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu G. J. parodė, kad 2017 m. balandžio 19 d. apie 17.35 val. jis vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ties pastatu, esančiu Taikos g. 69, Vilniuje, norėdamas praleisti iš priekio atvažiuojančius automobilius, jis pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į už jo vairuoto automobilio sustojusį automobilį „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi jis skubėjo į darbą, o minėtas automobilis nebuvo apgadintas, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Paskambinus žmonai jis grįžo į namus. Eismo įvykio išvakarėse jis gėrė alaus (b. l. 9).
Teismo posėdžio metu liudytoja E. Č. parodė, kad datos ji neprisimena, bet buvo trečiadienis, ji, vairuodama automobilį „Kia“, vežė vaikus iš darželio per kiemą, kuris yra pravažiuojamas važiuojant į Taikos gatvę. Prieš ją važiavo G. J. vairuotas automobilis. „T“ formos sankryžoje važiavo automobilis, kurį G. J. nusprendė praleisti. Jis pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į jos vairuotą automobilį. Ji dar spaudė garso signalą, bet G. J. negirdėjo ir nedaug kliudė jos vairuotą automobilį. Po eismo įvykio G. J. išlipo iš automobilio ir labai agresyviai pradėjo ant jos šaukti. Neatsiprašęs G. J. įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Automobilio priekinio buferio įbrėžimas buvo labai nežymus ir policijos net nereikėjo kviesti, bet kadangi G. J. neatsiprašė, nieko nepasakė, nepažiūrėjo nei į savo automobilį, nei į jos, ji paskambino policijai. Jai pasirodė, kad G. J. išgėręs, nes jis elgėsi neadekvačiai. Nuo eismo įvykio iki tol, kol atvažiavo policija, praėjo apie 30- 40 minučių. Smūgis jautėsi, nes vaikai išsigando. Ji mano, kad G. J. buvo neblaivus, nes išlipęs buvo bordinis, piktas, nemandagiai kalbėjo, nors pats buvo kaltas. Dėl alkoholio kvapo ji nežino, nes arti nestovėjo.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu E. Č. parodė analogiškai (b. l. 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. balandžio 19 d. dirbant kartu su vyriausiąja patrule E. Č. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio Taikos g. 69, Vilniuje, į automobilį „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykę į eismo įvykio vietą jie rado į šalį patrauktą automobilį „Kia Carnival“, ir minėto automobilio vairuotoją E. Č., kuri paaiškino, kad automobilis „Audi A6“ pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į jos vairuotą už minėto automobilio „Audi A6“ sustojusį automobilį „Kia Carnival“. Po eismo įvykio minėto automobilio „Audi A6“ vairuotojas ją apšaukė ir išvažiavo. Jie nuvyko į butą, kur gyvena minėto automobilio „Audi A6“ savininkas, kur rado minėto automobilio savininko žmoną. Pastaroji paskambino minėto automobilio „Audi A6“ savininkui ir paprašė pastarąjį atvažiuoti. Po dešimties minučių atvažiavo minėto automobilio „Audi A6“ savininkas G. J., kuris neginčijo eismo įvykio aplinkybių, bet dėl eismo įvykio kaltino automobilio „Kia Carnival“ vairuotoją, esą ši sustojo per arti jo vairuoto automobilio. Nuo G. J. sklido alkoholio kvapas. Paklaustas, kada gėrė, G. J. atsakė gėręs išvakarėse (b. l. 3).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. balandžio 19 d. 18.27 val. G. J. iškvepiamame ore yra 0,98 promilės alkoholio (b. l. 10).
Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Teismas pabrėžia, kad nors G. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas, be kita ko, už tai, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo surinkta pakankamai šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. G. J. parodė eismo įvykio metu buvęs blaivus, alkoholį gėręs po eismo įvykio iki tol, kol jam paskambino žmona ir liepė grįžti namo. E. Č. taip pat kategoriškai negalėjo teigti, kad iš karto po eismo įvykio G. J. buvo neblaivus- ji nurodė alkoholio kvapo nejautusi, o apie G. J. neblaivumą sprendžianti iš jo veido spalvos bei elgesio. G. J. blaivumas alkotesteriu tikrintas ne iš karto po eismo įvykio, bet po pakankamai ilgo laiko, per kurį, G. J. teigimu, jis spėjo išgerti alkoholio. Šios aplinkybės nepaneigė ir policijos pareigūnas, į įvykio vietą atvažiavęs po pakankamai ilgo laiko po eismo įvykio ir su G. J. bendravęs jau po to, kai šis (jo paties teigimu) buvo spėjęs išgerti alkoholio. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad G. J. 2017 m. balandžio 19 d. apie 17.38 val. prie pastato, esančio Taikos g. 69, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir už jo buvusio automobilio „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. Č., į kurį atsitrenkė ir kurį sugadino. Po šio eismo įvykio G. J. pasitraukė iš eismo įvykio vietos bei iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.
Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai
Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti ar keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu.
Minėta, kad G. J., vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir už jo buvusio E. Č. vairuoto automobilio, į kurį atsitrenkė ir kurį sugadino, taigi G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas E. Č. vairuotas automobilis.
Kelių eismo taisyklių 219, 220 ir 221 punktuose nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Minėta, kad po eismo įvykio G. J. pasitraukė iš eismo įvykio vietos bei iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, taigi G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 219, 220, 221 punktų reikalavimus.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už asmenų, vartojusių alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), taigi G. J. veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius. Pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo įrodyta, kad minėto eismo įvykio metu G. J. buvo neblaivus, tačiau buvo įrodyta, kad G. J. alkoholį vartojo po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kas yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėties būtinasis požymis. Pažymėtina ir tai, kad G. J. suprato, jog įvyko eismo įvykis: automobiliams kontaktuojant buvo smūgis (E. Č. parodymai), po eismo įvykio G. J. buvo išlipęs iš automobilio (E. Č., G. J. parodymai), E. Č. vairuoto automobilio apgadinimas buvo akivaizdus (E. Č. parodymai), taigi G. J., žinodamas apie eismo įvykį, kurio dalyvis jis yra, nepaisant to, ar jis jaučiasi esąs kaltas dėl minėto eismo įvykio kilimo, ar nesijaučia, privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimo, draudžiančio iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kol bus patikrintas blaivumas arba atsisakyta tai atlikti.
Minėta, kad Kelių eismo taisyklių 219 ir 220 punktuose eismo dalyviams, tame tarpe ir transporto priemonių vairuotojams, įtvirtinti reikalavimai dėl jų veiksmų įvykus eismo įvykiui, kurių, kaip nustatyta administracinio nusižengimo teisenos metu, G. J. nesilaikė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė.
Administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, yra numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, taigi G. J. veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo motyvai
G. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų administracinė nuobauda. Be to, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 ir 5 dalimis, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų bei gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta baudos nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų administracinė nuobauda. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už šį administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į tai, kad G. J. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. J. per vienerių metų iki šio administracinio nusižengimo padarymo laikotarpį (2016 m. liepos 8 d.) padarė vieną administracinį teisės pažeidimą, kuris vertintinas nešiurkščiu. G. J. teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1984 m. balandžio 14 d., tačiau duomenų apie kitus G. J. per minėtą laikotarpį padarytus administracinės teisės pažeidimus bei administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo teisenos metu nesurinkta. Teismas įvertina ir tai, kad G. J. yra pensinio amžiaus, nagrinėjamais G. J. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais sukelto eismo įvykio metu nekilo sunkios pasekmės, buvo tik įbrėžtas kitos transporto priemonės bamperis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes G. J. skirtinos minimalių ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų dydžių baudos. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą G. J. skirtina vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų bauda. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. J. skirtina šešių šimtų eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos subendrintinos jas apimant ir G. J. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda- vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų bauda.
Minėta, kad įstatymų leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą numato ir privalomą skirti administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taip pat padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Teismas, atsižvelgdamas į šiame nutarime skiriant bausmę nurodytas aplinkybes, yra įsitikinęs, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta skyrus G. J. administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam įstatyme numatytam terminui- trejiems metams bei neskiriant administracinio poveikio priemonės- transporto priemonės konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27, 28, 34, 38, 635- 637 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti G. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų dydžio baudą.
Pripažinti G. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam šešių šimtų eurų dydžio baudą.
Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir G. J. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą- vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų baudą.
Paskirti G. J. administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
Išaiškinti G. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 17067402523. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.