Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-09-28 · Administracinė byla Nr. I-5101-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
I-5101-790/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5101-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-04612-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 70.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. Č. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-4), kurį 2014 m. lapkričio 10 d. patikslino (b. l. 16-18), prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2014-10-01 sprendimą Nr. (6.5)1-7982 ir įpareigoti Fondo valdybą nagrinėti pareiškėjos 2014-08-20 prašymą dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo. Nurodo, kad Fondo valdyba ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-08-20 prašymą dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo, kadangi pareiškėja praleido 3 metų apskundimo terminą ginčyti teritorinio skyriaus sprendimą nuo 2010-01-01 mokėti pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas sumažintą senatvės pensiją. Fondo valdybos sprendimas yra neteisėtas, kadangi 3 metų apskundimo terminas buvo panaikintas 2013-01-01 įsigaliojus 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XII-87, nenustatančiam jokio termino Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais ginčyti. Šis įstatymas nutraukė 3 metų senaties terminą, kuris jo įsigaliojimo metu pareiškėjai nebuvo pasibaigęs. Be to, pareiškėjai nebuvo įteiktas teritorinio skyriaus sprendimas nuo 2010-01-01 mokėti sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją, nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, todėl, pareiškėjos nuomone, termino ji nėra praleidusi.

Atsiliepimas

Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašo bylą dalyje dėl Fondo valdybos 2014-10-01 sprendimo Nr. (6.5)I-7982 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, o kitoje dalyje skundą palikti nenagrinėtu arba atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Pareiškėja 2014-08-20 prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensijos dalį. Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad pareiškėja apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį gavusi pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją, nustatė, kad pareiškėja praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2014-10-01 sprendimu Nr. (6.5) 1-7982 pasiūlė pareiškėjai iki 2014-10-29 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir aiškiai nurodė, kad pateikus įrodymus, prašymo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas toliau, tačiau pareiškėja, nepateikdama Fondo valdybai jokių įrodymų, kreipėsi į teismą. Paaiškėjus šiai aplinkybei, Fondo valdyba 2014-11-25 sprendimu Nr. (6.5)1-9452 sustabdė administracinę procedūrą ir pareiškėjos 2014-08-20 prašymo nagrinėjimas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo baigtas, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti jos 2014-08-20 prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos argumentas dėl 3 metų apskundimo termino panaikinimo, įsigaliojus naujai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijai, buvo atmestas kaip nepagrįstas, kadangi nuo 2013-01-01 įsigaliojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais anksčiau galiojęs 3 metų apskundimo terminas buvo pakeistas į 6 mėnesių terminą, ir šis terminas taikomas po 2013-01-01 priimtiems sprendimams pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais apskųsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 24-28) prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos pensijos mokėjimo atskiri administraciniai sprendimai priimti nebuvo, o sumažinta pensija buvo faktiškai mokėta kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Pareiškėjos pensija buvo mokama remiantis Laikinuoju įstatymu, todėl skyrius neturėjo pareigos informuoti pareiškėjos dėl perskaičiuotos pensijos mokėjimo, be to, pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai buvo paskelbti viešai. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad tuo atveju, jei terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos (2010-01-28), ji vis tiek nėra praleidusi 3 metų apskundimo termino, kadangi 2013-01-01 įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas nutraukė 3 metų senaties terminą. Nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką, pirmos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintos pensijos išmokėjimo momentas yra laikytinas termino skundui paduoti pradžia. Pareiškėja, būdama atsakinga, atidi ir rūpestinga, net ir tariamai sužinojusi apie savo teisių pažeidimą po Konstitucinio Teismo nutarimo, nebuvo aktyvi, gindama savo pažeistas teises, ir į Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių su prašymu išmokėti pensijos nepriemoką kreipėsi tik 2014-08-20, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad negalėjo objektyviai inicijuoti savo teisių gynimo, nepateikė. Pareiškėjos 2014-08-20 skundas, paduotas praleidus įstatymų nustatytus terminus, liko iš esmės neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėja nelaikoma tinkamai pasinaudojusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šia tvarka pasinaudoti nebegalima. Tuo tarpu teismas neturi teisės spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo klausimo, nes taip paneigtų Fondo valdybos kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos galias, įtvirtintas įstatyme.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Pareiškėja Fondo valdybai per Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių 2014-08-20 padavė prašymą išmokėti pensijos dalį už 2010-2011 m. laikotarpį, kuris susidarė dėl Laikinojo įstatymo taikymo (b. l. 43). Fondo valdybos Kauno skyrius 2014-08-26 persiuntė pareiškėjos prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai (b. l. 42). Fondo valdyba 2014-10-01 raštu Nr. (6.5)I-7982 pareiškėjai nurodė, kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Fondo valdyba nurodė, kad kadangi pareiškėjai pirmoji sumažinta senatvės pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., pareiškėja 2014-08-20 prašymu dėl sumažintos senatvės pensijos dalies kreipėsi praleidusi iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų apskundimo terminą Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 mokėti sumažintą senatvės pensiją apskųsti. Fondo valdyba nurodė, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Fondo valdybos ar jo pavaduotojo sprendimu skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas. Fondo valdyba, remdamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 20 punktu pasiūlė pareiškėjai iki 2014-10-29 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą ji praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Fondo valdyba nurodė, kad pateikus įrodymus, skundo nagrinėjimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, per nustatytą terminą nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjos 2014-08-20 prašymas dėl sumažintų pensijų dalies išmokėjimo būtų paliktas nenagrinėtas.

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Fondo valdybos 2014-10-01 raštą Nr. (6.5)I-7982. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad Fondo valdyba 2014-11-25 sprendimu Nr. (6.5)I-9452, atsižvelgdama į aplinkybę, jog pareiškėja skundu kreipėsi į teismą dėl Fondo valdybos 2014-10-01 sprendimo panaikinimo, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, sustabdė pareiškėjos 2014-08-20 prašymo nagrinėjimą, kol teismas išnagrinės skundą (b. l. 38).

Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7?121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti Fondo valdybai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Tai, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami Fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami Fondo valdybai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014).

Kaip minėta, pareiškėjos prašomame panaikinti Fondo valdybos 2014-10-01 sprendime padaryta išvada, jog pareiškėja Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo mokėti sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją apskundimo Fondo valdybai terminą praleido. Šiame sprendime Fondo valdyba, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 punktu, pasiūlė pareiškėjai iki 2014-10-29 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją pareiškėja praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą terminą atnaujinti. Fondo valdyba pareiškėjai nurodė, kad pateikus įrodymus, skundo nagrinėjimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą terminą nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjos 2014-08-20 prašymas būtų paliktas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad Fondo valdybos 2014-10-01 sprendimas dar nėra galutinis sprendimas dėl pareiškėjos 2014-08-20 prašymo: tai yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje. Atitinkamai, toks sprendimas objektyviai jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjos teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl negali būti skundo administraciniam teismui dalyku, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, reikalavimas panaikinti Fondo valdybos 2014-10-01 tarpinį procedūrinį sprendimą negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Atitinkamai, negali būti nagrinėjamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas dėl Fondo valdybos įpareigojimo išnagrinėti jos 2014-08-20 prašymą, nes, kaip minėta, Fondo valdyba dar nėra baigusi šio prašymo nagrinėjimo administracinės procedūros.

Teismas pažymi, kad tokios pat pozicijos dėl galimumo skųsti administraciniam teismui analogiško turinio tarpinius Fondo valdybos sprendimus laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2015 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-839-624/2015, kt.)

Esant tokioms aplinkybėms, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 149 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasVioleta PetkevičienėJolita Rasiukevičienė