Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7435-918/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rapslita“ ieškinį atsakovei D. M. B. dėl nuomos sutarties pripažinimo atnaujinta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, bylos Nr. 3K-3-346/2012; 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001). Iš atsakovės 2015 m. kovo 13 d. atsiliepimo, ieškovės 2015 m. vasario 24 d. patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė inicijavo visiškai nepagristą teisminį procesą, siekdama tyčia pakenkti atsakovei ir jai padaryti kuo didesnės turtinės žalos. Ieškovė išgalvojo faktus, suklastojo aplinkybės, siekė tyčia pakenkti atsakovei, bandant ją psichologiškai įbauginti, grasino perkelti atsakovei neva ieškovės galimų patirti nuostolių atlyginimo klausimą. Ieškovė suklastojo aplinkybes, kad ateityje ieškovė gali perimti atsakovės nuosavybės teise valdomus sklypus. Ieškovė yra atsakinga už savo verslo sprendimus. Ieškovė, gavusi atsakovės atsiliepimą, neprašė teismo galimai netinkamos atsakovės pakeisti tinkama. Ieškovė neginčijo, kad be konkurso su atsakove sudarė nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. 2015 m. gegužės 4 d. policijos pareigūnai užfiksavo įvykį, kad su ieškove susiję asmenys įsibrovė į atsakovės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), teritoriją, tyčia gadino šį turtą, važinėjo su traktoriumi ir gadino žemės sklypų būklę (neva ruošdami žemę sėjai), nors tokių teisių neturi. Policija nustatė, kad ieškovė šio įvykio dieną žinojo neturinti teisės dirbti ar atlikti kokius nors veiksmus šiuose žemės sklypuose. Pakartotinai policijos pareigūnai, tikslindami įvykio aplinkybes, nustatė visą eilę ieškovės tyčinių pažeidimų ir faktų (Kauno VPK 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ieškovės veiksmų, iškeliant bylą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Prie apeliacinio skundo apeliantė pateikė naujus įrodymus – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Domeikavos policijos nuovados 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-At-00771-15. Šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į apeliacijos specifiką (piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto nustatymą ir CPK 95 straipsnyje numatytų pasekmių taikymą), tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minimas įrodymas priimtinas.

Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus bylos aplinkybes, ieškovės procesinis elgesys inicijuojant bylos iškėlimą negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovė reikalavimą dėl pripažinimo, jog atsakovė ir UAB „Rapslita“ 2014 m. gruodžio 31 d. atnaujino 2013 m. sausio 1 d. jų sudarytą „Privačios žemės nuomos sutartį Nr.2013/01/01 - 20,90 HA“ dėl 15,96 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5,37 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tomis pačiomis nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis naujam 2 metų terminui, t.y. iki 2016 m. gruodžio 31 dienos, būtų pareiškusi ne siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises.

Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad tiek iš 2014 m. gruodžio 11 d. atsakovės atstovės rašto – pretenzijos, tiek iš 2014 m. gruodžio 29 d. atsakovės atstovės elektroninio laiško, adresuoto ieškovo atstovui, yra matoma pakankamai aiški atsakovės pozicija nesudaryti nuomos sutarties naujam terminui. Vien tai, kad elektroniniame laiške įrašyta, jog nuomotoja gali svarstyti apie sutarties sudarymą naujomis sąlygomis, nesukuria nuomotojai pareigos sudaryti nuomos sutartį ir negalėjo sukurti ieškovei lūkesčių, jog nuomos sutartis naujam terminui tikrai bus sudaryta. Kaip ir kitos sutartys, žemės sklypo nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis sutarties laisvės principu – šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis (CK 6.156 str.), o vien išreikšta pozicija apsvarstyti galimybę sudaryti sutartį negali būti vertinama kaip įsipareigojimas sutartį sudaryti.

Pastaroji aplinkybė nustatyta išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau iš pirminio ir patikslinto ieškinio matyti, kad, ieškovės vertinimu, atsakovės rašte pripažįstama, o ir ieškovės vadovas R. J. atsakovei žodžiu yra minėjęs, kad esamą sutartį nori atnaujinti, kas atitinka sutarties 6,2 ir 8.1.4 punktų nuostatas bei nuomininko teises (ieškinio pirmas lapas). Tokiu būdu matyti, kad bylos iškėlimą lėmė ne apeliantės nurodomas ieškovės siekis tyčia pakenkti atsakovei ir padaryti jai turtinės žalos, o klaidinga šalių sutartinių santykių interpretacija. Pažymėtina, kad šalių ginčo aiškumui nepasitarnavo ir atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškinys dėl nuomos sutarties yra pareikštas netinkamam atsakovui.

Apeliantė nepagrindė, kaip nepagrįsto ieškinio pareiškimas padarė ar galėjo padaryti jai turtinę žalą. Ji teigė, jog planuoja abiejuose žemės sklypuose savarankiškai vykdyti komercinę žemės ūkio veiklą, susijusią su grūdinių kultūrų ir rapsų auginimu (atsiliepimo į patikslintą ieškinį 6 lapas). Ieškinio pareiškimas vasario mėnesį ir laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant žemės sklypus išnuomoti tretiesiems asmenims, tokiai veiklai nekliudė. Byloje advokato pagalba atsakovė nesinaudojo, šios kilmės išlaidų nepatyrė. Taip pat apeliantė nepagrindė, kaip ieškovės suklastotos, apeliantės teigimu, aplinkybės galėtų sudaryti pagrindą ieškovei atsakovės žemės sklypus perimti nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos teiginiai apie ieškovės bandymą pakenkti, psichologiškai įbauginti ir perkelti atsakovei galimų ieškovės nuostolių atlyginimo naštą yra deklaratyvaus pobūdžio. Kauno rajono Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Domeikavos policijos nuovados 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-At-00771-15 nurodyta, kad įvykio aplinkybių patikslinimo metu negauta jokių faktinių duomenų apie tai, jog UAB „Rapslita“ savavališkais veiksmais būtų padariusi didelės žalos atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams, konstatuota, kad, jai turint pretenzijų dėl turto sugadinimo, į teismą kreiptinasi privataus kaltinimo tvarka, dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo – civilinio proceso tvarka, o ikiteisminis tyrimas dėl duomenų apie atsakovę rinkimo nepradėtas įvykyje nesant nusikaltimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pareiškime policijai nurodytas su ieškove susijusių asmenų važinėjimas po sklypus traktoriais su nagrinėtu civiliniu ginču nėra susijęs (nuomos sutartis buvo pasibaigusi, teismo taikyta laikinąja apsauga jos galiojimas nepratęstas), be to, nėra ir duomenų apie šiuo važinėjimu atsakovei padarytą žalą. Inicijavimas civilinio proceso, susijusio su nuomos santykių pratęsimu, nekliudė atsakovei teismine tvarka reikalauti ieškovės sumokėti žemės nuomos mokestį.

Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ieškinio atmetimas nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumo pareiškiant ieškinį, dėl ko būtų būtinybė taikyti CK 95 straipsnyje numatytas sankcijas, todėl ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą.