Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d., 25 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d., 9 d., 65 str. 1 d. ir 2 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-03-16 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė J. B. paskirta laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taikytas LR BK 66 str. 1 d. ir 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas 2012-03-05 iki 2012-03-06 (t. 1, b. l. 109-110), bei suėmimas nuo 2012-03-07 iki 2012-09-11 (t. 1, b. l. 137), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, viso – 190 dienų, t. y. 6 mėn. 6 d. Nuteistasis atleistas nuo advokato darbo apmokėjimo bei nuo proceso išlaidų apmokėjimo (LR BPK 105 str. 106 str.).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir J. Ž. bei P. Ž., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

J. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. Ž. ir P. Ž., įvykdė plėšimą, o būtent:

2012-03-01 apie 20.00 val., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį T. E. M., kur tuo metu nukentėjusioji T. E. M. buvo viena name ir gulėjo ant lovos, panaudojo prieš T. E. M. fizinį smurtą, laikydami pastarąją už kojų ir užmetus pagalvę ant galvos dusino T. E. M. reikalaudami pinigų, tuo atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis, ir pagrobė pastarajai priklausantį turtą – nuplėšė nuo nukentėjusiosios kairės rankos piršto vestuvinį auksinį žiedą 200 Lt vertės, kurį pagrobė, o taip pat pagrobė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto modelio mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 150 Lt vertės, iš nukentėjusiosios striukės kišenės pagrobė 150 Lt, o taip pat pagrobė pastarosios bate paslėptus 500 Lt, tokiu būdu pagrobė iš nukentėjusiosios T. E. M. priklausantį turtą 1000 Lt sumai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-09-11 nuosprendį ir švelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo nesutinkąs su skundžiamu nuosprendžiu, nes, pasak apelianto, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia ir tą aplinkybę, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Taip pat nurodo, jog nors nusikaltimas kvalifikuotas kaip sunkus, tačiau sunkių pasekmių jis neturėjo, nukentėjusioji jam atleido, dalis pavogtų daiktų jai grąžinta, jokio ieškinio nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo proceso metu nepateikė.

Taip pat apeliantas nurodo nesutinkąs su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis buvo aktyviausias šiame nusikaltime, nes, pasak J. B., kiti kaltininkai lygiai taip pat aktyviai dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje.

Skunde prašoma atsižvelgti ir į teigiamą apelianto charakteristiką bei į tai, kad jis yra jauno amžiaus, ką tik sulaukęs pilnametystės, todėl, nuteistojo teigimu, toks ilgas laisvės atėmimo laikotarpis, sužlugdys jo gyvenimą. Be to, apelianto teigimu, apylinkės teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti LR BK XI skyriaus nuostatas.

Teismo posėdyje nuteistasis J. B. ir jo gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis dėl nuteistajam J. B. paskirtos bausmės nėra pagrįstas, teismo išvados dėl skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės tik iš dalies atitinka byloje nustatytus faktinius duomenis, bet prieštarauja baudžiamiesiems įstatymams.

Apeliantas neneigė naudojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tik nesutiko su teismo išvada, kad jis buvo aktyviausias šiame nusikaltime. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad ir kiti kaltininkai lygiai taip pat aktyviai dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje, tačiau apeliacinė instancija daro išvadą, jog atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo J. B. veiksmus pripažino aktyviausiais, nes byloje nustatyta, kad būtent apeliantas nurodė kitiems bendrininkams potencialią auką, pirmas įlindo pro langą į namą ir įleido kitus bendrininkus, pirmas užmetė aukai ant galvos pagalvę. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji T. E. M. prieš tai rūpinosi nuteistuoju J. B. kaip savo tikru anūku, jį augino, kartu gyveno, todėl, kolegijos nuomone, apelianto įvykdytas apiplėšimas senolės atžvilgiu rodo ypatingą jo neatsakingumą ir pavojingumą. Vienok, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs apelianto veiksmų aktyvumą nukentėjusiosios atžvilgiu, paskyrė nepagrįstai žymiai griežtesnę bausmę, lyginant su kitais bendravykdytojais, nors pastarieji taip pat buvo aktyvūs jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos vykdytojai , tuo apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nors nusikaltimas kvalifikuojamas kaip sunkus, tačiau nagrinėjamu atveju sunkių pasekmių nesukėlė, tai yra, nukentėjusioji kaltininkams atleido, dalis pavogtų daiktų jai grąžinta, ieškinio ji nepateikė, nepagrįstas. Teismas pažymi, kad pasekmių sunkumas nagrinėjamu atveju visiškai neturi jokios reikšmės, kadangi pagrindinis veiksnys, nulemiantis žmogaus poelgio pavojingumą ir baudžiamąjį teisinį jo vertinimą, yra vertybės arba gėriai, į kuriuos kėsinamasi.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad apeliantas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis . Teismas, kaip kad teisingai savo skunde nurodė apeliantas, jo atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje šios aplinkybės nevertino , nors dėl kitų veikos bendrininkų, kurie taip pat nusikalto , būdami nepilnamečiais, skiriant jiems bausmę, šią aplinkybę dėl amžiaus įvertino kaip lengvinančią jų atsakomybę aplinkybę ir atsižvelgė į ją. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, nepripažindamas nuteistojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nepilnametystę, tai padarė pagrįstai, nes Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. tokios aplinkybės nėra, taip pat nėra teisinio pagrindo tokią aplinkybę pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d. Pagal šiuo metu galiojantį BK , asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bet ir specialaus BK XI skyriaus normomis, numatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 80-94 str.). Specialios baudžiamosios normos, numatančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus , savo teisinėmis pasekmėmis yra švelnesnės, todėl nebėra teisinės vados dar kartą švelninti veikos kaltininko padėtį, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe - jo amžių nusikaltimo padarymo metu. Šiuo nagrinėjamu atveju apelianto nepilnametystė turėjo būti vada teismui , skiriant bausmę, taikyti aptariamo skirsnio nuostatas, papildomai nepripažįstant tokios amžiaus jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o to teismas nuosprendyje nevertino.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus dėl apelianto vaidmens , padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, atsižvelgus į tai, kad jis nusikalto, būdamas nepilnametis, dėl to taikant Lietuvos Respublikos BK XI skirsnio nuostatas, jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė švelnintina, sumažinant jos trukmę. Ši paskirtoji bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su neatliktosios bausmės, paskirtos pirmesniu nuosprendžiu, dalimi (Lietuvos Respublikos BK 64 str.). Teismas, bendrindamas nuteistajam J. B. paskirtas bausmes, jas bendrino , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. taisyklėmis, tačiau bylos įrodymais yra nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis J. B. padarė 2012-03-01, o neatliktoji bausmė buvo paskirta iki šio nusikaltimo padarymo, t.y. 2011-03-16 nuosprendžiu. Šios teismo klaidos apeliantas neskundė, tačiau kolegija mano, kad ši klaida, iš esmės nekeičianti nuteistojo teisinės padėties, ištaisytina, kad ateityje nuosprendžio vykdyme nekiltų problemų. Apeliantas J. B. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 2 kartus, nusikalto per bausmės atlikimą , tai rodo jo didesnį pavojingumą ir neleidžia teismui daryti išvados, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl apeliantui netaikytinas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Respublikos BK 92 str.).

Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės keistinas.

Kolegija taip pat pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ir kitų dviejų nuteistųjų P. Ž. ir J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiais, tuo netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą (BK 59 str.), tačiau nuosprendis dėl to nekeistinas, nes toks pakeitimas gali būti susijęs su jų teisinės padėties pasunkinimu, o toks pasunkinimas galimas tik esant apeliaciniam skundui tuo klausimu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2p., nusprendė:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį dalyje pakeisti:

J. B., pripažintam kaltu pagal LR BK 25 str. 2 d. 180 str. 2 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 metus.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2011-03-16 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir J. B. paskirti subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 1 metus 4 mėnesius, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja po jo paskelbimo.