Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-05-25 · Civilinė byla Nr. 2-2525-877/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-25
Bylos Nr.
2-2525-877/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Atsakovas
V. J. A.
Trečiasis asmuo
T. A.
Civilinė byla Nr. 2-2525-877/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-18921-2010-4
Procesinių sprendimų kategorija: 44.2.4.1; 44.5.2.3; 116.1(S)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. J., atsakovui V. J. A., jo atstovei advokatei D. V., trečiajam asmeniui T. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui V. J. A., trečiajam asmeniui T. A., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 570,45 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Ieškovo atstovė paaiškino, kad 2010-06-06 įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), metu tretysis asmuo T. A. buvo sumušta atsakovo V. J. A.. Moteris kreipėsi į KMUK, kur jai suteikta medicininė pagalba. Dėl sveikatos sužalojimo Žaliakalnio policijos nuovadoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d., T. A. pripažinta nukentėjusiąja, įtarimai pareikšti atsakovui. T. A. kreipėsi į ieškovą su prašymu skirti nedarbingumo pašalpą, paaiškinime dėl nedarbingumo skyrimo nurodė, kad nukentėjo nuo kito asmens veiksmų. Dėl atsakovo veiksmų T. A. tapo laikinai nedarbinga, ieškovas jai dėl įvykio už laikotarpį nuo 2010-06-09 iki 2010-06-30 išmokėjo 570,45 Lt ligos pašalpos. Mano, kad yra teisėtas pagrindas prašyti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., kuriame nurodyta, kad asmenys, padarę žalos neteisėtais veiksmais, privalo tą žalą atlyginti, taip pat CK 6.263 str. 2 d, kurioje numatyta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, CK 6.290 str. 1 d., 3 d., kuriose nurodyta, kad socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus tuos atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, specialisto išvadoje atsispindi, kad ant moters kūno yra muštinės žaizdos, jai smūgiuota 16 kartų, ji buvo sumušta, o nenukrito ir pati susižalojo, taigi, atsakovas padarė veiką, pagal kurią moteriai skirta ligos pašalpa, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad tai privataus kaltinimo byla. Prašo ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, parodė, kad T. A. nemušė. 2010-06-06 ji prisigėrė alkoholio, į namus parsinešė butelį degtinės, jis pats negėrė. Namie vyko remontas. T. A. pradėjo blaškytis, užkliuvo už namų apyvokos daiktų, nugriuvo ir prasikirto lūpą. Susižalojusią moterį jis nuvežė į KMUK. Važiuojant į gydymo įstaigą, troleibuse ji gėrė alų. KMUK T. A. padavė jam savo pasą, užregistravęs moterį KMUK registratūroje, pasą jai grąžino. Padavė pakelį cigarečių ir išėjo į lauką laukti moters prie įėjimo. Vėliau medicinos darbuotojos paklausė, kur T. A., darbuotoja atsakė, kad moteris išėjo namo. Jis grįžo namo apie 24 val., tačiau T. A. buvo pakeitusi durų užrakto širdelę, ir jis negalėjo atsirakinti durų, todėl nuvažiavo į savo namus. Vėliau T. A. jį buvo apkaltinusi paso, dviejų auksinių žiedų vagyste, tačiau žiedai atsidaro, o dėl paso moteris parašė pareiškimą, kad pasą pametė KMUK, būdama girta. Po įvykio gyveno kartu, tačiau T. A. jam nesakė, kad gauna nedarbingumo pašalpą. Su moterimi išsiskyrė 2010-10-29, nuo tada pas ją namuose nesilankė. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovė parodė, kad atsakovo kaltės dėl įvykio nėra, įvykio dieną T. A. grįžo į namus jau susižalojusi, o namie krito dar kartą. Specialisto išvadą galima paaiškinti tuo, kad namų buityje yra daug kietų daiktų, į juos besitrankantis galima pasidaryti ne vieną kūno sužalojimą. Ją į KMUK nuvežė atsakovas, tačiau konflikto tarp asmenų atveju žmonės vienas kito neveža į gydymo įstaigas. T. A. iš medicinos įstaigos pasišalino iki galo neapžiūrėta, kai kurių dokumentų nepasirašė dėl girtumo. Byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovo sumušimo T. A. patyrė trauminius sužeidimus, sumušimai galėjo būti ne vienos dienos kritimo. Ieškovas nepagrįstai T. A. paskyrė ligos pašalpą, nes moteris nedarbinga tapo dėl neblaivumo. Atsakovui dėl prastos sveikatos nustatytas 45 procentų nedarbingumo lygis, jis negali fiziškai daryti staigių judesių, kažką stumti, traukti daugiau kaip 15 kilogramų, todėl nebuvo pajėgus sužaloti T. A.. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovo kalė nebuvo įrodyta, kaltinamasis aktas nesurašytas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą, nepagrįstą.

Tretysis asmuo parodė, kad 2010-06-06, sekmadienį, kartu su atsakovu gėrė alkoholį pas kaimyną. Atsakovas gėrė mažiau, o ji – daugiau, nes norėjo atsidėkoti kaimynui, kad paskolino jiems pinigų. Gėrė degtinę, išgėrė iš viso 5 stikliukus degtinės, buvo truputį apsvaigusi, tačiau įvykio aplinkybes prisimena gerai, nebuvo praradusi sąmonės. Kaimynas nepastebėjo, kad ji tuo metu būtų sumušta. Išgertuvių metu atsakovas buvo prastos nuotaikos, jam nepatiko, kad ji gražiai, maloniai bendravo su kaimynu. Grįžus į namus, atsakovas pradėjo iš jos šaipytis. Paklausus, kodėl jis šaiposi, atsakovas pradėjo daužyti ją kumščiais. Ji nukrito ant lovos, pasirodė kraujas, atsakovas pasakė, kad trūko lūpa ir reikia važiuoti į ligoninę. Lūpa trūko nuo smūgio kumščiu. Į KMUK vyko atsakovo iniciatyva. Medicinos įstaigoje reikėjo ilgai laukti, kol priims. Labai skaudėjo sumušimus, lūpa buvo sutinusi, todėl ji ėjo į tualetą dėti šaltus kompresus. Atsakovas iš pradžių laukė lauke, po to, užeidavo į pastatą. Ji registratorės klausė, ką daryti, kadangi sugyventinis ją sumušė, atsakovo, sėdinčio lauke ir jos laukiančio, bijo. Registratorė sakė, kad kai gydytojas apžiūrės, iškvies policiją, kad palydėtų ją namo. Ji paskambino policijai iš taksofono, esančio klinikų koridoriuje, ir paprašė pagalbos. Atvažiavę policijos pareigūnai prie kardiologinio korpuso pasakė, kad būtinai reikia sugrįžti į Pirmos pagalbos skyrių susiūti lūpą ir pirmadienį kreiptis dėl sveikatos sutrikdymo pas ekspertą. Grįžusi toliau laukė žandikaulio chirurgo. Susiuvus lupą, atsakovo neberado, vyriškis iš medicinos įstaigos jau buvo pasišalinęs. Pirmadienį, birželio 7 d., dėl sužalojimo kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris apžiūrėjo susiūtą žaizdą, išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Po to, dėl įvykio kreipėsi į policiją. Pareigūnai atsakovo ieškojo jo namuose, bet nerado. Apie birželio 14 d. atsakovas jai skambino ir rašė žinutes, kad guli ligoninėje dėl skrandžio problemų, kad ateitų jo aplankyti. Ji pranešė policijos pareigūnams, kad atsakovas guli ligoninėje, ir pareigūnai vyriškį apklausė. Vėliau atsakovas prašė jos atleisti dėl sumušimo. Atsakovas anksčiau buvo gydytas dėl girtavimų, turi polinkį smurtauti. Prašo ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, šio straipsnio 2 d. nustato, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Šiuo atveju deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

Šioje byloje nustatyta, kad 2010-06-06, apie 18 val., kilusio konflikto namuose adresu (duomenys neskelbtini), metu atsakovas V. J. A. sudavė smūgius rankomis sugyventinei T. A. į įvairias kūno vietas ir ją sužalojo. Dėl patirtų sužalojimų moteris kreipėsi į KMUK. Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė ir joje esantys dokumentai (b.l. 50-58) patvirtina, kad T. A. atlikti sveikatos būklės tyrimai, diagnozuoti sužalojimai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2010-06-08 specialisto išvadoje Nr. G 2054 / 10(02) konstatuota, kad T. A. padaryta muštinė žaizda kairiame žande, veido sumušimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žande, pereinant į skruostą, kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande, viršutinės lūpos odoje, smakre pereinant į pasmakrę ir priekinį kaklo paviršių, žastuose, dilbiuose, kairiame rieše, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje pėdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais šešiolikos ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (Baudžiamoji byla Nr. 25-1-00677-10, b.l. 44-45). Dėl T. A. sužalojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir V. J. A. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymo, tačiau ikiteisminis tyrimas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-08-30 nutarimu buvo nutrauktas konstatavus, kad V. J. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama privataus kaltinimo byloms, kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas (Baudžiamoji byla Nr. 25-1-00677-10, b.l. 48-49). Atsakovo kaltė dėl nežymaus T. A. sveikatos sutrikdymo įrodyta ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-00677-10 surinkta medžiaga, taip pat pačios T. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžiuose. Trečiojo asmens parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys tarpusavyje bei kitai baudžiamosios ir civilinės bylų medžiagai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens parodymais. Atsakovo parodymus teismas vertina kritiškai. 2011-04-07 parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 60) atsakovas teigė, kad T. A., prieš tai nežinia kur vaikščiojusi, grįžo į namus, būdama neblaivi, pradėjo bute blaškytis, užkliuvo už namų apyvokos daiktų, nugriuvo ir susižalojo lūpą, 2010-06-14 įtariamojo apklausos protokole (Baudžiamoji byla Nr. 25-1-00677-10, b.l. 21-22) atsakovas tvirtino, kad T. A. alkoholį vartojo pas kaimyną, kurio jis nepažįsta ir nežino, kur kaimynas gyvena, po to, grįžo girta į namus ir pati susižalojo. Tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. J. A. ir T. A. įvykio dieną kartu svečiavosi pas kaimyną, gyvenantį tame pačiame name, 414 bute, gėrė alkoholinius gėrimus, bendravo, o konfliktas tarp sugyventinių kilo jiems grįžus į savo butą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose atsakovas laikėsi pozicijos, kad T. A. girta blaškėsi po butą, užkliuvusi už namų apyvokos daiktų nugriuvo ir susižalojo lūpą. Tačiau 2010-06-08 specialisto išvadoje Nr. G 2054 / 10(02) konstatuoti T. A. kūno sužalojimai, padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai šešiolikos trauminių poveikių pasėkoje, paneigia atsakovo teiginį, kad moteris susižalojo pati. Specialisto tyrimo metu prieštaravimų, kad T. A. būtų sužalota ne suduodant smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, o kitokiu būdu, nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. A. sužalojo V. J. A. namie kilusio konflikto metu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl asmens veikos neįrodytumo, tačiau konstatavus, kad asmens padaryta nusikalstama veika priskiriama privataus kaltinimo byloms, kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. 2010-08-30 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo išsiųstas V. J. A., asmuo, nesutikdamas su nutarime išdėstytomis įvykio aplinkybėmis ir išvadomis, galėjo šį nutarimą apskųsti per 14 dienų nuorašo gavimo dienos, tačiau skundo nepateikė. Pažymėtina, kad Valentinas J. A. nuo 1981-07-24 įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros / dispanserinę grupę, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį prikl. sindromas (Baudžiamoji byla Nr. 25-1-00677-10, b.l. 38). V. J. A. kaltė dėl T. A. sumušimo įrodyta, atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nepanaikintas prokuratūros nutarimas, taip pat civilinėje byloje nustatytos įvykio aplinkybės. Byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumo ir įstatymo pažeidimo faktas vertintinas kaip pagrindas deliktinei atsakomybei taikyti.

Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Valstybės Žinios, 2000-12-29, Nr. 111-3574) 8 str. 1 d. nustatyta, kad teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, tapę laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, jeigu jie dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles (Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. 3 d.).

T. A. 2010-06-30 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo už laikotarpį nuo 2010-06-07 iki 2010-06-30 nurodydama, kad tapo laikinai nedarbinga dėl kito asmens veiksmų ir dėl įvykio kreipėsi į policiją (b.l. 12, 13), prie prašymo pridėjo nedarbingumo pažymėjimus (b.l. 5-8). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2010-07-01 priėmė sprendimą Nr. 8.35-46741 ir išmokėjo T. A. 570,45 Lt ligos pašalpos.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Valstybės Žinios, 1991-06-20, Nr. 17-447, 2005-01-01 įstatymo redakcija) 18 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.290 str. 1 d., 3 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Nustačius aplinkybę, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais buvo nežymiai sutrikdyta T. A. sveikata, ieškovas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 570,45 Lt draudimo išmoką (ligos pašalpą), jis įgyja regreso teisę reikalauti, kad už žalos padarymą atsakingas atsakovas atlygintų ieškovui 570,45 Lt sumą, išmokėtą nukentėjusiam asmeniui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 570,45 Lt žalos atlyginimo.

2010-12-06 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Visiškai tenkinus ieškovo reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, buveinė A. Mickevičiaus g. 42, 44240 Kaune, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, iš atsakovo V. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 570,45 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt litų 45 ct) žalos atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rita Liukaitytė