Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutarties N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 9 d. nutarimu N. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 75 litų baudą. N. P. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, jog tą pačią dieną, 21.25 val., kelio Ryga – Šiauliai – Tauragė - Kaliningradas 81 kilometre vairavo automobilį važiuodama 105 km/h greičiu, kai nustatytas leistinas iki 90 km/h greitis, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175.1 punkto reikalavimus.

N. P., palaikydama skunde išdėstytą poziciją, teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad, atsižvelgusi į savo amžių, regėjimą, automobilio gabaritus, ji greitai nevažiuojanti net šviesiu paros metu. Sustabdęs ją pareigūnas pasakė, jog ji važiavusi 110 km/h greičiu, o dokumentuose nurodytas jau 105 km/h greitis, be to, pokalbio su pareigūnų metu ji supratusi, jog eina kalba apie jos rašytą straipsnį. Pažymėjo, jog su pažeidimu iš pat pradžių nesutiko.

II.

III.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti, nes nagrinėjant bylą teisme buvo pasinaudota visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 262 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (82 straipsnis, 123 straipsnio pirmoji dalis, 124 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji dalys, 124(1) straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji ir šeštoji dalys, 131 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 132(1) ir 134 straipsniai). Atitinkamai straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, tai pagal šio kodekso 259 straipsnį surašomas protokolas.

Šiuo atveju protokolas nesurašytas, o iš minėtų nuostatų darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju protokolo nesurašymas buvo galimas tik esant visoms šioms sąlygoms: pirma, padarytas ATPK 262 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas – N. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 str. 2 dalį, o tai yra pažeidimas patenkantis į aptariamo straipsnio dalyje pateiktą pažeidimų sąrašą; antra, skiriama ne didesnė nei 200 Lt bauda – nutarimu skirta 75 Lt bauda; trečia, asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo. Būtent dėl pastarojo aspekto nebuvimo pirmosios instancijos teismas Institucijos nutarimą panaikino.

Iš nutarimo matyti, jog N. P. jį surašant dalyvavo ir jame pasirašė, tačiau parašas liudija tik tai, jog nutarimo nuorašą gavo. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. Š. (asmuo, surašęs skundžiamą nutarimą ir tarnybinį pranešimą) parodė, jog N. P. iš pradžių norėjo sutikti su pažeidimu, tačiau vėliau teigė, jog greičio neviršijo; liudytojas E. K. (policijos pareigūnas, fiksavęs greičio viršijimą) parodė, jog N. P. nesutiko su fiksuotu greičiu, tačiau kol priėjo prie tarnybinio automobilio jam susidarė įspūdis, jog pastaroji lyg ir sutinka su pažeidimu; pati N. P. ne kartą pabrėžė, jog su pažeidimu nuo pat pradžių nesutiko; liudytojas G. M. (apeliantės vyras) parodė, jog žmonai išlipant iš pareigūno automobilio ji dar sakiusi, jog nevažiavusi greitai ir greičio neviršijusi. Pažymėtina, jog jokiame bylos dokumente nėra fiksuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su pažeidimu sutiko, o tarnybinio pranešimo sakinys, jog „vairuotoja su pažeidimu sutiko, jo neginčijo“ padarytas pareigūno, dėl kurio nešališkumo pareiškėja iš esmės ir ginčija priimtą nutarimą. Visos nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareigūnai neturėjo pagrindo administracinio teisės pažeidimo protokolo nerašyti, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti, ar protokolo nesurašymas yra pakankamas pagrindas nutarimą naikinti ir grąžinti bylą Institucijai.

ATPK 259 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą, kurio vienas egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių - pažeidimo esmės (pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių) nurodymas. Iš šių nuostatų darytina išvada, jog įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: pirma, procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; antra, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.) (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.9, 31 psl.). Pažymėtina, jog neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas ir kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla, tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.1, 328 psl.). Nagrinėjamu atveju matyti, jog pažeidimo, dėl kurio nubausta N. P., pobūdis lemia tai, kad protokolo, jeigu jis būtų surašytas, turinys iš esmės atitiktų skundžiamą šioje byloje nutarimą. Iš nutarimo aiškiai matyti, kuo pareiškėja kaltinama, išsamiai atskleista pažeidimo esmė. N. P. išsakyti teiginiai, jog ji neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo, pagrįsti, tačiau turint omeny tai, jog procesas pirmosios instancijos teisme vertintinas kaip Institucijoje pradėto tąsa, tokią galimybę ji sėkmingai teisme realizavo. Pasirinkta apeliantės gynybos taktika patvirtina, jog jokių neaiškumų dėl kaltinimo apimties ir turinio nesat protokolui N. P. nekilo, todėl nustatytas pažeidimas - protokolo nesurašymas, skirtingai nei konstatavo Šiaulių apygardos administracinis teismas, nėra pakankamas pagrindas nutarimui naikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo. Taigi matyti, jog toks sprendimas priimamas išimtinai tuomet, kai teismas konstatuoja, jog yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su veikos kvalifikacija, kas lemia papildomų aplinkybių tyrimą ar veikos kvalifikavimo keitimą (kai teismas nesiima pats to daryti). Šiuo atveju pažeidimas buvo kvalifikuotas tinkamai, tą pripažįsta ir pati apeliantė, pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, kokios kliūtys trukdė jam nagrinėti bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla Institucijai grąžinta nepagrįstai.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas ištyręs visus įrodymus jų nevertino, pasakytina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.9, 27 psl.). Šiaulių apygardos administraciniam teismui pripažinus, jog administracinio teisės pažeidimo byla pradėta neteisėtai ir nusprendus bylą grąžinti, įrodymų vertinimas pateiktas tik dėl tokios teismo padarytos išvados, t. y. dėl procesinio teisinio pobūdžio juridinių faktų, todėl dėl kitų apeliantės argumentų pagrįstai nepasisakyta. Į ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus nebuvo atsakyta, nes byla iš esmės nebuvo nagrinėta, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartis naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

N. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.