Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3110-573/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-25
Bylos Nr.
1-3110-573/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52919-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3110-573/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52919-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,kaltinamajam A. J., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. kovo 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2011 m. liepos 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmė atidėta 1 metams 4 mėn., skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 valandos būti savo namuose, tęsti mokslą arba dirbti;

3) 2012 m. gegužės 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu – galutinė bausmė 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

4) 2012 m. spalio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas įsibraunant į patalpą) ir skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. gegužės 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., 2016 m. lapkričio 6 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, E. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė E. R. priklausantį turtą – buto ir sandėliuko raktus (5 vnt.) bendros 10 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel Pixi4“ 111,42 eurų vertės, planšetinį kompiuterį „Lenovo Yoga Tab3“ 204 eurų vertės, piniginę 5 eurų vertės, kurioje buvo 3 eurai, E. R. vardu išduotus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko elektroninės bankininkystės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ formuotojo darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas E. R. 333,42 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 6 d. E. R. buvo atvažiavęs į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie ten girtuokliavo, po to jis pradėjo kabintis prie Ž. Vėliau pasiūlė važiuoti pas jį. Nuvažiavus pas jį į namus, toliau visi gėrė. Ten pamatė kompiuterį, užsikišo tą kompiuterį ir parvažiavo su juo namo. Ž. klausė iš kur tas kompiuteris, jis pasakęs, kad nežino, buvo išgėręs daug šnapso. Ž. pasiūlė jį parduoti ir sumokėti už elektrą, nusipirkti maisto. Nuėjus į turgų, kompiuterį pardavė, pinigus padavė Ž., ji sumokėjo už elektrą ir nupirko valgyti. Paskui E. R. atvažiavo pats juos ir išgirdo, kad jam dingo kompiuteris ir suprato, kad tai jo. Telefono vagystę taip pat pripažįsta, telefoną pardavė (duomenys neskelbtini). Piniginę, kortelę, raktus E. R. atidavė. Paėmė pinigus, piniginę, nes buvo girtas. Pripažįsta visus daiktus, kuriuos paėmė, pripažįsta 333,42 Eur civilinį ieškinį. Nori atsiprašyti ir atlyginti žalą. Buvo išvykęs į užsienį, nes neteko mamos, namų, miegojo lauke. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 6 d. apie 13.00 val. atvyko pas Ž. Z. (duomenys neskelbtini), į 9 aukštą. Buto Nr. nepamena. Su jos pažįstamais vartojo alkoholį. Vėliau atvažiavę vyriškiai jį pasisiūlė parvežti namo. Keturiese įsėdo į jų automobilį, kurio markės nežino ir visi atvažiavo į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vyriškius jis pasikvietė vartoti alkoholio. Geriant, vyriškiai pradėjo iš jo šaipytis, mėtyti ant žemės maistą. Jis liepė išeiti, bet jie nėjo, todėl pasikvietė kaimynę D. G., kuri padėjo išvyti tuos vyrus. Jiems išėjus, jis duris užsirakino iš vidaus, o pabudęs 2016 m. lapkričio 7 d. apie 6.10 val. koridoriuje ant spintelės pasigedo buto 5 raktų, bendros 10 eurų vertės, striukės kišenėje nerado piniginės, 5 eurų vertės, kurioje buvo jo vardu išduoti vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, SEB banko elektroninės bankininkystės kodų kortelė, darbovietės pažymėjimas, parduotuvių nuolaidų kortelės, 3 eurai. Miegamajame ant lovos pasigedo planšetinio kompiuterio „Lenovo yoga Tab 3“ 204 eurų vertės, telefono „Alcatel Pixi4“ 111,42 eurų vertės. Viso jam padaryta žala 333,42 eurų. Papildomos apklausos metu E. R. prisiminė, kad, išgėrinėjant jo namuose, vieno vaikino vardas buvo A.. Prisimena, kad išgertuvių metu padavė jam savo mobilų telefoną pasiskambinimui, o ne tam, kad jam atiduoti. Susisiekęs su Ž. Z., paklausė kas jį apvogė. Paprašė grąžinti daiktus. Ji tik pasakė, kad dokumentus jis pats pas ją palikęs, ji grąžino jam asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, SEB banko dokumentus, darbovietės pažymėjimą, piniginę. Teigė, kad tikrai pas ją buvo palikęs (b. l. 70-72,82).

Liudytojos D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 6 d. 24.00 val. pas ją atėjo kaimynas R. E., pasakė, žiūrėk, kas darosi. Jai išeinant per keletą minučių į koridorių, pamatė koridoriuje du asmenis, kurie jai yra nepažįstami. Vienas jų už striukės ties pilvu buvo užsikišęs dešreles ir vieną dešrą ar tai kumpį. Kad kitas ką nors neštų. nematė. Kiek suprato, tai dar vienas asmuo buvo nusileidęs į apačią, bet jo nematė, girdėjo, kad tik šie du kalbasi su dar kažkuo, esančiu pirmame aukšte. Ji liepė tam vyrui grąžinti daiktus, tai yra maistą. Jis grįžo į R. butą ir pati matė pro praviras duris, kad jis maistą padėjo į šaldytuvą. Tada apsisukusi nuėjo miegoti. Kad E. R. būtų buvęs labai girtas tikrai negalėtų pasakyti. Matėsi, kad yra neblaivus, tačiau nestipriai. Kitą rytą einant į darbą, susitiko E. R. laiptinėje apie 7 valandą. Jis pasakė, kad iš jo viską išnešė, tai yra kompiuterį, piniginę, raktus, telefoną. Daugiau nieko negali papasakoti, papasakojo tiek, kiek matė (b. l. 96-97).

Liudytoja Ž. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. R. susipažino prieš du metus pagal skelbimą televizijoje, kad ieško draugės. Taip ir bendrauja apie du metus. 2016 m. lapkričio mėnesį jis buvo pas ją visiškai girtas. Jį atvežė jo draugas. Namuose buvo jos pusbrolis A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m. ir dar buvo jos tuometinis draugas E. D., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Vyrai vartojo degtinę, ji gėrė šampano. R., kaip jai pasirodė, išsikvietė taksi, nors tiksliai nežino, o A. J. nutarė jį palydėti namo. Galėjo būti apie 19 val. E. R. buvo labai girtas, jos pusbrolis taip pat buvo stipriai girtas. Pusbrolis namo grįžo apie 2 nakties. Jį į namus įleido ji. Kad būtų ką parsinešęs, nematė. Kitą rytą tvarkydamasi namus, tame kambaryje, kur nakvojo A. ir kur baliavojo, beveik po lova rado E. R. piniginę su visomis joje buvusiomis kortelėmis. Jam paskambino ir pasakė, kad rado jo piniginę. Jis atvažiavęs pasiėmė. Kai su juo susitiko, blaivas jis pasakė, kad iš jo pavogti kompiuteriai, telefonai. Sakė, kad apvogė jos draugeliai, nors iš jos tai jis išėjo tik su jos pusbroliu, o ką vėliau susitiko negali pasakyti (b. l. 99).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad E. R. nurodė, jog 2016 m. lapkričio 6 d. jis buvo pas pažįstamą Ž. Z., (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus, po to jį namo parvežė trys Ž. pažįstami vyrai, kurie paprašė jo namuose pavalgyti, paskui jis juos išprašė, buto duris užrakino iš vidaus svirtele. 2016 m. lapkričio 7 d., apie 06:30 val. namuose pasigedo planšetinio kompiuterio, mobiliojo ryšio telefono, raktų, piniginės su dokumentais, apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad E. R. pateikė mobiliojo telefono garantinio talono kopiją, planšetinio kompiuterio garantinio talono kopiją (t 1 b. l. 73-75).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad E. R. pateikė vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, darbo pažymėjimą, banko kodų kortelę, piniginę (t 1 b. l.84-86).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, darbo pažymėjimas, banko kodų kortelė, piniginė (t 1 b. l. 87-90).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (12500 Eur).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl svetimo turto pagrobimo A. J. pasitvirtino. Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai ­– kaltinamojo A. J. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo E. R. ir liudytojų, D. G., Ž. Z. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga – patvirtina, kad A. J., 2016 m. lapkričio 6 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, E. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė E. R. priklausantį turtą – buto ir sandėliuko raktus (5 vnt.) bendros 10 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel Pixi4“ 111,42 eurų vertės, planšetinį kompiuterį „Lenovo Yoga Tab3“ 204 eurų vertės, piniginę 5 eurų vertės, kurioje buvo 3 eurai, E. R. vardu išduotus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko elektroninės bankininkystės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ formuotojo darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), padarė 333,42 Eur turtinę žalą.

A. J. siekė užvaldyti svetimą nukentėjusiajam E. R. priklausantį turtą, savo sumanymą pilnai įgyvendino pagrobdamas turtą, jį realizuodamas už tai gavo pinigų, jo veiksmų niekas tiesiogiai nematė, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. J. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, teistas užsienio valstybėse. Naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Penkerius metus A. J. slapstėsi užsienyje. Psichiatrinio gydymo įskaitoje VšĮ Kėdainių Psichikos ligų priežiūros grupėje neregistruotas, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje VšĮ Kėdainių Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas (1 t., b. l. 189).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus A. J. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė.

Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą nėra, kadangi kaltinamajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirta ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau A. J. elgesiui tai teigiamos įtakos nepadarė. Šios aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinio ieškovo E. R. civiliniame ieškinyje prašoma iš kaltinamojo priteisti 333,42 Eur turtinei žalai atlyginti. Neabejotina, kad dėl kaltinamojo veiksmų civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą. Šiuos duomenis patvirtina telefono ir kompiuterio įsigijimo dokumentai, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo A. J..

Kiti klausimai

A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta paieška ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi palikta galioti 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis dėl suėmimo ir nustatytas suėmimo terminas iki 2022 m. lapkričio 27 d. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo laikinai sulaikytas Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK VS vyr. tyrėjos S. K. 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu nuo 2017 m. gegužės 18 d. 21 val.00 min. iki 2017 m. gegužės 19 d. 9 val.25 min. – 1 para (1 t., b. l. 131-135), todėl šie laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai įskaitytini į paskirtąją arešto bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo telefono garantinio talono kopija, planšetinio kompiuterio garantinio talono kopija, saugomi byloje (1 t., b. l. 76-77), paliktini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktai, paimti iš suimtojo A. J., jam atvykus į Kauno tardymo izoliatorių – mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, SIM kortelė, ausinės, telefono pakrovėjas ir 35 Eur (2 t., b. l. 188), grąžintini nuteistajam A. J. atlikus arešto bausmę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam. Teikime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatę Rasą Kalkauskienę kaltinamojo gynėju. Antrinės teisinės pagalbos galutinės išlaidos sudaro 121,67 eurų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Nagrinėjamu atveju, A. J. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Be to, kaltinamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio bei gyvenamosios vietos, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 18 d. 21 val. 00 min. iki 2017 m. gegužės 19 d. 9 val. 25 min. (1 parą) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo E. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš A. J. nukentėjusiojo E. R. naudai priteisti 333,42 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. J. netenkinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo telefono garantinio talono kopiją, planšetinio kompiuterio garantinio talono kopiją, saugomus byloje, palikti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktus, paimtus iš suimtojo A. J., jam atvykus į Kauno tardymo izoliatorių – mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, SIM kortelę, ausines, telefono pakrovėją ir 35 Eur (2 t., b. l. 188), grąžinti nuteistajam A. J. atlikus arešto bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėjas Dainius Ročys