Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų: Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. P. gynėjos Zitos Jurgaitienės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl E. P. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2001-03-20 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 118 str. 4 d., skirta bausmė – 6 m. laisvės atėmimo. Pritaikius 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 3 p., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais.

Bausmės pradžia 2008 m. rugsėjo 19 d. Bausmės pabaiga numatyta 2013 m. rugsėjo 19 d.

Nuteistojo E. P. gynėja Zita Jurgaitienė skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir nuteistojo E. P. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde teigiama, jog nuteistasis savo darbu ir elgesiu yra įrodęs, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą. Laisvėje nuteistasis turi realias galimybes susirasti darbą ir pats nori dirbti. Skunde nurodoma, jog bausmės tikslai, numatyti įstatyme, yra jau pasiekti, o padaryto nusikaltimo sunkumas neturėtų sąlygoti teismo apsisprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, nuteistasis serga epilepsija.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Vertinant nuteistojo E. P. elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, būtina atsižvelgti į psichologinės tarnybos išvadą, jo charakteristiką, skatinimus ir nuobaudas, darbinę ir mokymosi motyvaciją, ankstesnius teistumus, dalyvavimą socialinės reabilitacijos ir pataisos programose.

Teismui pateiktoje psichologinės grupės išvadoje nurodyta, jog E. P. nelinkęs pripažinti savo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo, trūksta savikritiškumo. Pataisos namų administracija charakteristikoje nurodo, kad E. P. uždaro būdo, nenuoširdus, draugų neturi, siekia atsiriboti nuo nusikalstamo gyvenimo būdo, visumoje charakterizuojamas teigiamai.

Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, E. P. skatintas penkis kartus, drausmine tvarka baustas nebuvo.

Sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, būtina atsižvelgti ir į nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pavojingumo laipsnį, į nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus. E. P. bausmę atlieka už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą bendrininkų grupe prieš mažametę, anksčiau neteistas, bausmės dar neatlikta dalis didelė (virš dviejų metų).

Ir nors nuteistojo gynėja nurodo, kad laisvėje jis turės kur gyventi bei darbą, atsižvelgiant į E. P. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, jog šiuo metu dar negalima taisyti nuteistąjį neizoliavus jo nuo visuomenės. Priešingu atveju valstybės taikomos prievartos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (LR BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. P. gynėjos skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.