Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. M. 2016 m. vasario 26 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, buitinio konflikto metu, vieną kartą sudavė kumščiu į veidą šeimos nariui – žmonai E. M., taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais veiksmais K. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo K. M. apklausos protokolo matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka visiškai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje daugiau nesmurtauti. Paaiškino, kad 2016 m. vasario 26 d. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), parsinešė alaus ir vienas gėrė. Vėlai vakare žmona E. M. jam pasakė, kad jo nemyli, kad turi kitą. Jis įsiuto, norėjo atimti jos telefoną, ją laikė, bet ji išsprūdo ir norėjo išeiti iš namų. Tada nukentėjusiąją prisivijo ir virtuvėje sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, po ko sutuoktinė iš namų išėjo (b.l. 45-46).

Iš nukentėjusiosios E. M. apklausos protokolo matyti, kad ji kartu su K. M. gyvena vienerius metus, jis nuolat smurtauja. 2016 m. vasario 26 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vakare apie 22.00 val., K. M., būdamas neblaivus, priėjo prie jos ir paėmęs už rakos ją užlaužė, pargriovė ant grindų ir iš rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną. Ištrūkus ir bandant išeiti į kiemą virtuvėje ją pavijo ir vieną kartą kumščiu smogė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet ji išbėgo iš namų ir apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Civilinio ieškinio nereiškia. Kartu su mažamete dukra gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), pas vyrą tik kartais į namus nuvažiuoja. Dėl patirto smurto savo vyrui K. M. neatleidžia, prašo jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 12, 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. M. prisipažinimo, nukentėjusiosios E. M. parodymų, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad policiją kvietė E. M., kuri pranešė, jog 2016 m. vasario 26 d. apie 22 val. ją sumušė sutuoktinis. Iš įvykio vietos įtariamasis pasišalino. E. M. nurodė, kad smurtas pasireiškė vieno smūgio kumščiu sudavimu į veidą (b.l. 5-6).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), virtuvė ir gyvenamasis kambarys (b.l. 8-9).

Iš asmens duomenų išrašo matyti, kad K. M. ir E. M. 2014 m. rugpjūčio 23 d. sudarė santuoką (b.l. 18-19).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t.y. jis sutuoktinei E. M. buitinio konflikto metu vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už K. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis K. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 49-50).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – žmoną. Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo K. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. M. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, turi tris galiojančias nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, duomenų, jog dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, nėra pateikta, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas, sutinka su prokurorės pasiūlyta 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį, iš viso 120 valandų, visuomenės labui, kuri, įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, yra teisinga bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam asmeniui.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis K. M. BPK 140 straipsniu pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. vasario 29 d. 5.30 val. iki 2016 m. vasario 29 d. 14.44 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Vadovaujantis BPK 119 straipsniu K. M. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paskirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį, iš viso 120 valandų, visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. M. paskirti – dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį, iš viso 80 valandų, visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti K. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. vasario 29 d. 5.30 val. iki 2016 m. vasario 29 d. 14.44 val. prilyginant jį šešioms viešųjų darbų valandoms.

K. M. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti K. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.