Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-12-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-12189-1071/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
e2YT-12189-1071/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01970-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Pliuskevičius
Pareiškėjas
R. L.
Suinteresuotas asmuo
J. L., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. e2YT-12189-1071/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01970-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2. 3.2.4.9.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1;
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. L. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. L. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)) faktiškai priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio vyro S. L. palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Prašymą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. L., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. L.. Pareiškėjo teigimu, tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kurios metu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu jo tėvai įgijo butą, kuris yra bendra jungtinė A. L. ir S. L. sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad po jo tėvelio S. L. mirties liko juridiškai nesutvarkytas palikimas, t. y. nebuvo užvesta paveldėjimo byla notaro biure. Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo S. L. mirties, jo mama A. L. iš karto atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir kaip įstatyminė įpėdinė faktiškai priėmė mirusio sutuoktinio S. L. palikimą, kadangi po sutuoktinio mirties, liko gyventi bute, sudarinėjo įvairius sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo, mokėjo už buto išlaikymą komunalinius mokesčius. Palikimo priėmimo fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. L. pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjo R. L. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jam ir jo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog po S. L. mirties A. L. sudarinėjo sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo, bei galimai mokėjo mokesčius.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. L. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Civilinio Kodekso (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Byloje esantys duomenys – gimimo liudijimai, santuokos liudijimas ir mirties liudijimai patvirtina, kad S. L. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir A. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo pareiškėjo R. L. ir suinteresuoto asmens J. L. tėvai. S. L. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir A. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo sutuoktiniai, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

2019-07-19 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro liudijimas ir 2020-12-17 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro raštas patvirtina, kad po S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. 2019-07-19 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro liudijimas patvirtina, kad po A. L., gimusios (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties, palikimą priėmė pareiškėjas R. L.. Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro testamentas patvirtina, kad testatorė A. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)) visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kilnojamus daiktus, grynuosius pinigus, pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kredito unijų sąskaitose, turtą esantį nuomojamuose bankų seifuose bei daiktines ir turtines teises, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų, kurie priklausys jai, jos mirties dieną ir turtą bei daiktus, daiktines teises ir turtines teises, į kuriuos nuosavybės teisė atsiras po jos mirties, taip pat visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui, pareiškėjui R. L..

Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. L. (mirusios (duomenys neskelbtini)) vardu nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas butas / patalpa - butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje esančios sutartys, sudarytos A. L. vardu dėl gamtinių dujų pirkimo -pardavimo, komunalinių paslaugų, dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, PVM sąskaitos - faktūros, PERLO paslaugų kvitai, patvirtina, kad pareiškėjo R. L. mama A. L. po savo sutuoktinio S. L. mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini), ir po palikėjo S. L. mirties liko gyventi tame pačiame bute.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėjo R. L. pareiškimas tenkintinas, nes įrodyta, kad pareiškėjo R. L. mama – A. L. (S. L. sutuoktinė), tai yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio S. L. mirties, tačiau po savo sutuoktinio S. L. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė visą S. L. palikimą ir faktiškai jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), nes atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, o būtent rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, bei toliau po palikėjo S. L. mirties gyveno tame pačiame bute ir prižiūrėjo jį iki pat savo mirties (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas įrodė aplinkybę, kad A. L., po savo sutuoktinio S. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas registruotinas turtas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius