Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (pareiškėjo) T. V. ieškinio (skundo) atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl priimtų įstatymų, grubiai pažeidžiančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 38, 39 straipsnius, 2004 m. liepos 13 d. akto Nr. IX-2343 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2, 3 dalis, 77 straipsnį bei EŽTK 1950 m. 7 straipsnį ir 1966 m. Pakto 15 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnius priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 4 d. gautas T. V. ieškinys (skundas), kuriuo jis prašo: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad ištaisytų įstatymuose padarytas klaidas, apsunkinančias jo teisinę padėtį; priteisti jam ir jo vaikams – G. V. ir I. V. – turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškime nenurodyta ieškovo (pareiškėjo) T. V. gyvenamoji vieta, tačiau nurodyta, jog jis šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti, kadangi jis neteismingas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Kaip matyti iš prašymo turinio, T. V. kreipiasi į teismą, prašydamas priteisti žalą jam ir jo vaikams, atsiradusią dėl jo atžvilgiu netaikomų švelnesnių nei dabar galiojančios įstatymo nuostatų dėl lygtinio paleidimo, su tuo susijusio perkėlimo į pusiaukelės namus, išvykimo dirbti už pataisos įstaigos ribų (be sargybos) bei atostogauti, suteikiančių ilgalaikius pasimatymus su vaikais, kadangi jo laisvės atėmimo bausmė paskirta galiojant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies redakcijai Nr. IX-2338 (nuo 2004 m. liepos 8 d. iki 2012 m. liepos 1 d.)

Teismas, spręsdamas ieškinio (šiuo atveju – pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Taigi šis ieškinys gali būti pareiškiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles – pagal valstybei atstovaujančios institucijos (šiuo atveju – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) buveinės vietą (Vilniuje, L. Sapiegos g. 1) arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Pataisos įstaiga nėra asmens gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, be kita ko atsižvelgiama į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Iš išrašo apie asmenį, gautą iš Registrų centro Gyventojų registro departamento nustatyta, kad T. V. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini).

Taigi T. V. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl priimtų įstatymų, grubiai pažeidžiančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 38, 39 straipsnius, 2004 m. liepos 13 d. akto Nr. IX-2343 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2, 3 dalis, 77 straipsnį bei EŽTK 1950 m. 7 straipsnį ir 1966 m. Pakto 15 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnius, teismingas Vilniaus miesto apylinkės ir Marijampolės rajono apylinkės teismams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį kaip neteismingą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29, 290-292 straipsniais, 30 straipsnio 7 dalimi, 137 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti T. V. ieškinį (skundą) dėl priimtų įstatymų, grubiai pažeidžiančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 38, 39 straipsnius, 2004 m. liepos 13 d. akto Nr. IX-2343 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2, 3 dalis, 77 straipsnį bei EŽTK 1950 m. 7 straipsnį ir 1966 m. Pakto 15 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnius.

Išaiškinti pareiškėjui, kad su minėtu ieškiniu jis turi kreiptis pasirinktinai į Vilniaus miesto apylinkės arba Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.