- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- 1-579-805/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2018 m. gegužės 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme (bausmę atlikęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. K. 2019 m. gegužės 12 d. apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sugyventinei L. L., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, laikančiai rankoje mažametį sūnų V., gimusį 2018 metais, sugriebė ranka už kaklo ir stipriai spaudė, po to nukentėjusiajai L. L. kumščiu sudavė nemažiau tris smūgius į kairę galvos pusę, tuo pačiu pataikydamas į kairę nukentėjusiosios ranką, kuria ji buvo užsidengusi veidą bei galvą ir taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai L. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio momens srityje, smakro dešinėje pusėje, kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje.
Kaltinamasis D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė (b. l. 60-61), kad 2019 m. gegužės 12 d. buvo išvykęs iš namų ir gėrė alų. Vakare, tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), būdamas stipriai neblaivus. Namuose tarp jo ir sugyventinės L. L., su kuria gyvena bendrai neįregistravę santuokos, kilo konfliktas, kurio metu supyko ant sugyventinės, sugriebė jai ranka už kaklo ir jį spaudė. Po to kumščiu sudavė L. L. į galvą. Kiek tiksliai sudavė smūgių neprisimena, tačiau galėjo būti trys. Paskui jis nuėjo į balkoną parūkyti ir grįžęs į kambarį nerado nei sugyventinės L. L., nei jųdviejų sūnaus, gimusio 2018 metais. Tada jis supykęs smogė į kambaryje esančios sekcijos duris, nuo ko išdužo stiklas, į kurį jis susižalojo ranką. Bandė skambinti sugyventinei, tačiau ši jam neatsiliepė, dėl ko supykęs metė į grindis savo telefoną ir sudaužė. Netrukus į namus atvažiavo policijos pareigūnai bei sugyventinė ir jį išsivežė. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi.
Nukentėjusioji L. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 19, 20-21), jog 2019 m. gegužės 12 d. apie 22.00 val. jai būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus jos sugyventinis D. K., kuris pradėjo triukšmauti, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu D. K. jai, laikančiai rankose jųdviejų sūnų, gimusį 2018 metas, sugriebė už kaklo ir stipriai spaudė. Tada ji D. K. liepė nusiraminti, nes kvies policiją. Tada sugyventinis dar labiau supyko ir sudavė 3-4 smūgius kumščiu į kairės pusės galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Ji kaire ranka užsidengė galvą, kad jos sugyventinis nemuštų, dėl ko smūgį pataikė į ranką, liko kraujosruvos. Po suduotų smūgių sugyventinis nuėjo į kambarį gerti alaus. Ji, sulaukus tinkamos progos, kol šis nusisuks, išbėgo iš buto, iš lauko pusės užrakino buto duris, kad sugyventinis jos nesivytų ir apie įvykį pranešė policijai. D. K., likęs bute, pradėjo trankyti lauko duris, reikalauti, kad jį išleistų. Atvykus policijos pareigūnams ji atrakino buto duris ir įleido policijos pareigūnus. Pati į butą eiti bijojo. Atvykus greitajai medicinos pagalbai pastebėjo, kad D. K. yra susižalojęs dešinę ranką, kuri kraujavo.
Kaltinamojo D. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, be visiško jo prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos patvirtina (b. l. 9, 10-13), jog įvykio vieta yra dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame kambaryje ant grindų yra pavienės raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraujo bei sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas;
tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 14-17), kuriame nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra L. L., sužalojimų vieta – galvos sritis. Smurtu įtariamas asmuo D. K. yra akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 2,35 promilės girtumas;
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27), kurioje konstatuota, kad L. L. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, smakro dešinėje pusėje, kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2019 m. gegužės 12 d. apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sugyventinei L. L. sugriebė ranka už kaklo ir stipriai spaudė, po to nukentėjusiajai L. L. kumščiu sudavė nemažiau tris smūgius į kairę galvos pusę, tuo pačiu pataikydamas į kairę nukentėjusiosios ranką, kuria ji buvo užsidengusi veidą ir galvą ir taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai L. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio momens srityje, smakro dešinėje pusėje, kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje. Bylos duomenimis nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą, kurio pasėkoje nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, nukentėjusiosios parodymai, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs, bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme ir kurie papildo vienas kitą ir patvirtina kaltinamojo kaltę. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 68). Kaltinamasis D. K. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 64-68). Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2019 m. gegužės 13 d. (b. l. 69). Nukentėjusioji L. L. sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę L. L., su kuria bendrai gyvena ir veda bendrą ūkį neįregistravęs santuokos, faktinėje santuokoje auga mažametis sūnus. Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 37-39, 40-43), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 44-50), niekur nedirba (b. l. 51), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 52), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 53). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiojo poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, didelių liekamųjų reiškinių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, nes, kaip matyti bylos duomenimis, ne už ilgo po ankstesnio teismo procesinio sprendimo priėmimo D. K. vėl nusikalto, dėl ko spręstina, kad skirta švelniausia bausmės rūšis savo tikslų nepasiekė.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis D. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 12 d. 23.30 val. iki 2019 m. gegužės 13 d. 13.40 val. (b. l. 55, 56), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam D. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 12 d. 23.30 val. iki 2019 m. gegužės 13 d. 13.40 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 2 dalimi D. K. arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam D. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Kaltinamajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.