Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-555-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-26
Bylos Nr.
1A-555-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36913-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
M. K.
Advokatai
Romas Aikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-555-319/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36913-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo M. K. gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. K. priteista E. K. 1 752 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 28 d. 17.00 val. iki 2015 m. birželio 29 d. 03.55 val., nulaužęs pakabinamą spyną, įsibrovė į E. K. priklausantį garažą, esantį garažų masyvuose, (duomenys neskelbtini) , ir iš ten stovėjusio neužrakinto automobilio „Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė akumuliatorių, 100 Eur vertės, garso stiprintuvą „Boshmann“, 200 Eur vertės, žemų dažnių kolonėlę „Magnat“, 200 Eur vertės, automagnetolą „SONY CDX-M800“, 100 Eur vertės, akumuliatoriaus tvirtinimo laikiklį, 10 Eur vertės, o iš paties garažo pagrobė 3 vnt. automobilinių akumuliatorių, bendros 100 Eur vertės, indukcinę kaitlentę „Menuett“, 200 Eur vertės, 4 vnt. vasarinių padangų „Pirrelli“, bendros 200 Eur vertės, automagnetolą „SONY CDX-M800“, 100 Eur vertės, 5 vnt. „Optima linija“ ekonominių lempučių, bendros 10 Eur vertės, elektrinį suvirinimo aparatą 600 Eur vertės, 2 vnt. „Pioneer“ garso kolonėlių, bendros 100 Eur vertės, perforatorių „Hammer“, 50 Eur vertės, keturvietę palapinę „Easycamp“, 150 Eur vertės, dvigulį čiužinį, 50 Eur vertės, raktų rinkinį, 20 Eur vertės, 20 litrų benzino, 22 Eur vertės, bei pakabinamą garažo spyną, 10 Eur vertės, t. y. pagrobė svetimą, E. K. priklausantį turtą, bendros 2 252 Eur vertės.Kauno apylinkės teismas, priimdamas M. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas konstatavo, kad pareikšto civilinio ieškinio sumą sudaro pagrobtų ir negrąžintų daiktų vertė, todėl jis tenkintinas visiškai.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai ir jo paties prisipažinimas patvirtina jį padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje, o ne 2 dalyje padarytą nusikaltimą. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad jis įsibrovė į garažą, tvirtina daiktus radęs lauke, todėl prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikyti BK 64¹ straipsnį, nes prisipažino padaręs nusikaltimą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, nes iš liudytojo parodymų aiškiai matyti, kad pusės daiktų net nebuvo įvykio vietoje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.Sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

7.1. Iš M. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nusikalstamos veikos neįrodyta, nes išvada dėl įsibrovimo į garažą nepagrįsta jokiais įrodymais. Tačiau priešingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

7.2. Dėl apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos jis savo kaltę viso bylos tyrimo metu kategoriškai neigė, nurodydamas, kad nukentėjusiojo garažo durų spynos nenupjovė, į garažą net nebuvo įėjęs ir nieko iš ten nepaėmė, o daiktus, kurie buvo nukentėjusiojo, jis rado prie garažų masyvo pro juos pravažiuodamas dviračiu, ir sugalvojo pasiimti. Suprato, kad elgiasi neteisėtai imdamas svetimus daiktus, todėl jo veika turi būti kvalifikuota kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik jo paties parodymais, net jei jie viso bylos tyrimo metu nuoseklūs, nėra teisinga, kadangi natūralu, jog žinodamas apie jo atžvilgiu gresiančią atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, jis gali neatskleisti tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių ir pateikti sau naudingą versiją, jos nekeisdamas. Be to, pažymėtina, kad kaltės neigimą gali palengvinti ir tiesioginių kaltės įrodymų byloje nebuvimas, kaip ir šiuo atveju – nuteistasis nebuvo užkluptas braunantis į patalpą ir grobiantis iš jos daiktus, tačiau, kaip paminėta aukščiau, dėl duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti teismas privalo tirti kiekvieną įrodymą atskirai, sieti juos tarpusavyje į logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir tik tuomet padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, nors nuteistasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nuosekliai neigia, byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti jo kaltės įrodytumu.

7.3. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuotas asmuo dviračiu važinėja prie garažų, sustoja prie kelių garažų vartų, pro tą pačią vietą pravažiuoja kelis kartus, vėliau jau vedasi dviratį ir taip pat prieina prie vieno garažo vartų, pasilenkia prie jų, apžiūrinėja. Šis vaizdo įrašas akivaizdžiai paneigia apelianto versiją, jog jis pro garažų masyvą tik pravažiavo ir užtruko ten kelias minutes, tačiau M. K., susipažinęs su vaizdo įrašu sutiko, kad jame užfiksuotas asmuo yra jis, todėl nekyla abejonių dėl to, kad filmuotoje medžiagoje užfiksuotas būtent apeliantas. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiame nuosprendyje, toks M. K. elgesys rodo akivaizdų jo susidomėjimą garažais ir jų vartais ir, vertinant surinktų duomenų visumą, duoda pagrindo išvadai, kad toks susidomėjimas buvo nukreiptas į galimybę įsilaužti į garažus ir pagrobti svetimą turtą. Taigi, M. K. parodymai, kad jis tik pravažiavo pro garažus ir tenai atsitiktinai rado krūvą daiktų, užtruko ten kelias minutes, neatitinka šio objektyvaus ir neginčijamo įrodymo. Apeliantas negalėjo nurodyti, ką veikė pagal įraše fiksuotą laiką garažų masyvuose daugiau nei valandą iki atvažiavo E. S.. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio buvo atėjęs prie savo garažo ir pamatė, kad jo durys uždarytos, tačiau nėra spynos, garažas buvo išplėštas. Jis nesutiko su apelianto pateikta versija, kad garažas galėjo būti išplėštas ir daiktai iš jo išnešti anksčiau nei tą naktį, kai juose buvo M. K. ir nurodė, kad dienomis garažuose būna žmonių, ten dirba keli autoservisai, jis su šalia esančių garažų savininkais ir servisų darbuotojais bendrauja, todėl jeigu kas kitas būtų nešę daiktus, ar būtų pastebėję lauke padėtus daiktus, tikrai jam praneštų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl M. K. padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas. Įvertinus aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad M. K. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

9. Kolegija laiko, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. K. skundą dėl BK 64¹ straipsnio taikymo. Ši baudžiamojo kodekso nuostatas gali būti taikoma bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, t. y., kai kaltinamasis pilnai prisipažįsta dėl jam pareikšto kaltinimo ir dėl veikos kvalifikavimo bei jo kaltės nekyla jokių abejonių ar neaiškumų (BPK 273 str., 426 str.). Iš nuteistojo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio skundo turinio matyti, kad prisipažinimu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo apeliantas laiko savo pateiktą versiją, jog jis daiktus paėmė ne iš garažo, o juos rado lauke, t. y. ginčijo kaltinime nurodytas aplinkybes. Taigi, M. K. neigiant savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, prokurorui nebuvo galimybės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o pirmosios instancijos teismui – atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs surinktų duomenų visumą, padarė teisingą išvadą, jog nors M. K. ir neigia įsibrovęs į patalpą ir iš ten pagrobęs daiktus, jo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo yra įrodyta ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip vagystė įsibrovus į patalpą.

10. Teismas, parinkdamas M. K. bausmę ir nustatydamas jos dydį, BK 54, 61 straipsniuose numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių nepažeidė, įvertino nusikaltimo sunkumą, pobūdį bei pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę. Nusikaltimą, už kurį apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau bausmės vykdymas buvo panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmės, kurią jau yra visiškai atlikęs, todėl ši ir skundžiamu nuosprendžio paskirta bausmė BK 64 straipsnio pagrindais nebendrintinos.

Motyvuojamoji dalis

11. Kolegija konstatuoja, kad civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai. Skunde apeliantas teigia, kad nebuvo tiek daiktų, kiek nurodė nukentėjusysis. Teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ir dėl pavogtų daiktų kiekio, nes kaip matyti iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančių nuotraukų, kuriose fiksuotas garažo vidus, jame po vagystės yra daug įvairiausių vertingų daiktų, kuriuos E. K., būdamas nesąžiningas galėjo paslėpti ir įvardinti kaip pagrobtus iš jo garažo, tačiau jis į policiją kreipėsi tik sužinojęs apie vagystę iš jo garažo, civiliniame ieškinyje detaliai išdėstė, kas iš garažo dingo, net pateikė kai kurių pagrobtų daiktų nuotraukas, daiktų, kurie jam grąžinti vertės į ieškinio sumą neįtraukė, todėl abejoti jo nurodytų pagrobtų daiktų kiekiu ir jų verte teismui pagrįstai nebuvo pagrindo. Kolegija mano, kad skundžiamu nuosprendžiu civilinis ieškinys nukentėjusiajam E. K. iš apelianto priteistas būtent tokio dydžio, kokius realius nuostolius dėl pagrobto ir negrąžinto turto jis patyrė, todėl apeliacinio skundo teiginys dėl nepagrįstai per didelio civilinio ieškinio yra neteisingas.

11. Kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį M. K. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas