- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- II-237-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00727-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4974-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji patrulė 2019-04-01 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-23229-2019 R. P. už tai, kad jis 2019-04-01, 03.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-04-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4974-2019 R. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalyje (2016-03-17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija), paskirta administracinė nuobauda - 850 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 15 mėnesiams.
Šalies argumentai
R. P. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-04-01 nutarimu Nr. 30-ANR_N-4974-2019 paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad kanapes rūkė prieš savaitę iki įvykio. Tvirtina, kad 2019-04-01 automobilį vairavo būdamas visiškai blaivus, apsvaigęs nebuvo ir tą dieną jokių uždraustų medžiagų nevartojo. Nustatinėjant jo, R. P., apsvaigimo faktą, nebuvo įvykdyti visi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos reikalavimai. Jis, R. P., nesutikdamas su gydytojos padaryta išvada dėl apsvaigimo vien dėl to, kad jo biologinėje ertmėje (šlapime) rasta narkotinių-psichotropinių medžiagų pėdsakų, pats reikalavo paimti išsamiam tyrimui ir kraują, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Mano, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis 2019-04-01, 3.10 val., vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nors 2019-04-01 atliktame toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime greito tyrimo rezultatuose nustatyta eilė narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų, tačiau 2019-04-01 Medicininės apžiūros akte Nr. 125 gydytoja R. J. užfiksavo, kad jo kvėpavimas ritmiškas, eisena tiesi, laikosi krypties, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai simetriški, fotoreakcija yra, elgsena rami, orientuotas laike ir vietoje, atmintis nesutrikusi, dėmesys išlaikytas, mąstymas nuoseklus, mimika, gestikuliavimas neišreikštas. Apžiūrą atlikusi gydytoja išvadą dėl apsvaigimo padarė iš esmės remdamasi tuo, kad jo šlapime rasta narkotikų pėdsakų. Pažymėjo, kad į gydymo įstaigą buvo pristatytas 3.30 val. ir ten išbuvo iki paryčių, tai yra 6.50 val., realiai pati medicininė apžiūra buvo pradėta 6.40 val., kai budėjusiai gydytojai buvo atnešta šlapimo tyrimo pažyma. Beveik parą buvo nemiegojęs, patyręs stresą dėl policijos pareigūnų grasinimų uždaryti į areštinę.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu prašo palikti 2019-04-01 nutarimą Nr. 30-ANR_N-4974-2019 nepakeistą ir R. P. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog įrodymai (pareigūno tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 125 ir kt.), kad padaryta nurodyta veika, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-11-20 įsakymu Nr. V-1312 patvirtinta medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika. Remiantis minėtoje metodikoje nustatytais reikalavimais, asmeniui atlikta medicininė apžiūra, išduotas patvirtintos formos medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti aktas Nr. 125. Akte įvertinta bendra asmens būklė, pažymėta, kad asmuo nurodė prieš 1 savaitę rūkęs marihuaną. Remiantis apžiūros rezultatų ir paties pažeidėjo nurodytais duomenimis, skiltyje „Išvada“ nurodyta, jog asmuo apsvaigęs, vairuoti negali. Iš Akto matyti, kad R. P. pasireiškė požymiai, būdingi apsvaigimui nuo marihuanos – mieguistumas, sulėtėję kalbiniai gebėjimai, sulėtintas, neišreikštas gestikuliavimas. Mano, kad R. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 422 straipsnio 6 dalį. Pažymi, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Prašo R. P. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Teismo posėdžio metu R. P. paaiškino, kad 2019-04-01, apie 3.00 val., važiavo automobiliu su drauge M. S. namo. 2019-04-01 jautėsi gerai, nebuvo apsvaigęs, todėl vairavo automobilį. Sustabdžius policijos pareigūnams alkotesteriu buvo patikrintas jo, R. P., girtumas. Jis buvo blaivus. Policijos pareigūnai jo paklausė, ar nėra rūkęs marihuanos. Jam buvo padarytas greitasis narkotinių medžiagų testas, iš burnos paimtas biologinės terpės mėginys, kuris nieko neparodė. Įvykio metu jis buvo blaivus, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojo. Paskutinį kartą rūkė kanapes penktadienį. Kanapes rūkė kartu su drauge M. S.. Anksčiau yra vartojęs psichotropines medžiagas – kokainą, ekstazio tabletes. Policijos pareigūnai iškvietė kitą policijos ekipažą, gąsdino, liepė prisipažinti, sakė, kad juos uždarys 2 paroms į areštinę. Draugė išsigando ir pripažino rūkiusi kanapes. Jis, R. P., neprisipažino, tvirtino, kad paskutinį kartą rūkė marihuaną penktadienį. Jis, R. P., buvo pristatytas į VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“. Ligoninėje jam nepavyko nusišlapinti, todėl jam suleido diuretikų. Prašė paimti kraujo mėginį, tačiau gydytoja atsisakė. Jo šlapime rado narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų. Po to buvo pristatytas į policijos komisariatą. Tą pačią dieną jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vairavo neapsvaigęs. Prašo nutraukti jo atžvilgiu bylą ir panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą.
Liudytoja M. S. parodė, kad R. P. yra jos sugyventinis, kartu gyvena. 2019-04-01, apie 3.00 val., važiavo su draugu namo. Juos sustabdė policijos pareigūnai, alkotesteriu patikrino R. blaivumą. Po to policijos pareigūnas liepė jam išlipti iš automobilio, pasakė, kad jis atrodo kaip vartojęs narkotikus, apsvaigęs. Padarė greitą tyrimą, paėmė mėginį iš burnos, tačiau testas nieko neparodė. Policijos pareigūnai jų klausė, ar nėra vartoję narkotinių medžiagų, klausė, ar buvo rūkę marihuaną. R. P. atsakė, kad marihuaną rūkė penktadienį paryčiais vakarėlio metu. Atvažiavo dar vienas policijos ekipažas, ji labai išsigando, girdėjo, kad juos uždarys 2 paroms į areštinę, todėl pasakė, kad pati rūkė kanapes. R. tvirtino, kad kanapes rūkė penktadienį. Juos pristatė į Klaipėdos universitetinę ligoninę kur jai ir R. padarė šlapimo tyrimą. Jos šlapime rasti kanapių, amfetamino, metamfetamino, kokaino pėdsakai. Šias medžiagas vartojo seniai. R. šlapime taip pat rasti kanapių, amfetamino, metamfetamino, kokaino pėdsakai. R. šlapimo tyrimą pasidarė tik apie 7.00 val., nes jam nepavyko nusišlapinti, todėl jam suleido diuretikų. R. apžiūrėjo medikas, apsvaigimo fakto nenustatė. R. prašė paimti kraujo mėginį, tačiau niekas to nedarė. Jai, M. S., paskirta administracinė nuobauda už narkotinių medžiagų vartojimą.
Liudytoja J. J., VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ priėmimo skyriaus vidaus ligų gydytoja, parodė, kad 2019-04-01 buvo atvežtas pacientas atlikti toksikologinį šlapimo tyrimą. Padarius šlapimo tyrimą, jį atlydėjusi policijos pareigūnė pasakė, kad šis asmuo vairavo transporto priemonę ir reikia atlikti jo med. apžiūrą. Ji, liudytoja, atliko ekspertizę, surašė Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti aktą Nr. 125. R. P. nesutiko su išvada, nesutiko, kad yra apsvaigęs. Paaiškino, kad siekiant nustatyti asmens apsvaigimą nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų, gydymo įstaigoje atliekamas tik šlapimo tyrimas, kraujo ėminys nėra imamas. R. P. buvo atvežtas kartu su moterimi, moteris pirma padarė šlapimo tyrimą, o R. P. laukė ilgai kol pasišlapins, galiausiai jam buvo suleisti šlapimą varantys vaistai. Ekspertizė jam buvo padaryta tik po šlapimo tyrimo. R. P. atrodė apsvaigęs, jo mąstymas buvo sulėtėjęs, vyzdžiai platūs, fotoreakcija sulėtėjusi, sulėtinta kalba, todėl ji padarė išvadą, kad jis apsvaigęs. R. P. aiškino, kad tris paras nemiegojo, nes „tūsino“. Jis sakė, kad vartojo kanabinoidus. Merginos ir R. P. šlapimo tyrimai buvo vienodi, rastos tos pačios medžiagos. Paaiškino, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra Biochemijos laboratorija. Toksikologiniai tyrimai, atliekami šioje gydymo įstaigoje, yra kokybiniai, tai yra narkotinių/psichotropinių medžiagų koncentracija nenustatoma. Greito tyrimo priemonės yra šlapimo toksikologinis testas, jį atlieka laboratorijos darbuotojas. R. P. šlapimas buvo tiriamas VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ laboratorijoje, nes taip buvo nurodyta siuntime. Paaiškino, kad kanabinoidų pėdsakai šlapime išsilaiko iki 3 parų po vienkartinio pavartojimo, R. P. buvo nurodęs, kad vartojo tik marihuaną, tačiau R. P. šlapime buvo rasti ir kitų narkotinių medžiagų pėdsakai. Jei asmuo nuolat ilgą laiką rūko marihuaną, šlapime narkotines medžiagas galima aptikti ir po 1 – 1,5 mėnesio. Ji, liudytoja, padarė išvadą, kad R. P. negali vairuoti ir yra apsvaigęs dėl jo sulėtėjusio mąstymo, nerišlios kalbos ir kt. požymių. Išdžiūvusi burna buvo ne nuo diuretikų. Diuretikai veikia inkstų veiklą, organizmų skysčių balansas nenukenčia.
Liudytoja G. R., Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės 1-os kuopos mobilaus būrio vyriausioji patrulė, parodė, kad 2019-04-01, patruliuojant su E. Z., buvo gautas pranešimas, kad „CityBee“ automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai apsvaigęs vairuotojas. Jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo ir pradėjus su juo bendrauti, jis jai, liudytojai, pasirodė apsvaigęs. Alkotesteriu patikrinus R. P. girtumą, nustatyta, kad jis blaivus. R. P. su keleive išlipo iš automobilio, keleivė minėjo, kad prieš 2 val. vartojo narkotines medžiagas – kartu rūkė kanapes. Vaikinas neprisipažino vartojęs narkotines medžiagas. Minėti asmenys buvo pristatyti į gydymo įstaigą ekspertizei. R. P. judesiai buvo sulėtėję, nekoordinuoti, akių vyzdžiai stipriai susitraukę, atrodė pasimetęs, o išlipęs iš automobilio nenustovėjo vietoje. Mergina taip pat atrodė apsvaigusi, jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už narkotinių medžiagų vartojimą. Ligoninėje buvo paimtas R. P. šlapimas, atlikta mediko apžiūra. Kraujas imamas nebuvo. Į įvykio vietą buvo atvažiavęs kitas policijos ekipažas. R. P. negrasino, neliepė prisipažinti. R. P. administracinio nusižengimo protokolą surašė ji, liudytoja. R. P., jį sustabdžius, tvirtino, kad narkotinių medžiagų nevartojo, o rašydamas paaiškinimą nurodė, kad 3 dienas šventė, paryčiais rūkė kanapes.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas D. M. prašo R. P. skundą tenkinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (9.7 pp. reikalavimų), nors R. P. buvo atliktas greito tyrimo testas. Įvykis vyko nakties metu, paryčiais, R. P. buvo ilgą laiką nemiegojęs. Nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad R. P. 2019-04-01 vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs. R. P. sutinka, kad prieš kurį laiką vartojęs narkotines medžiagas, tačiau tai neįrodo jo apsvaigimo fakto nagrinėjamo įvykio metu.
Iš 2019-04-01 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 125 matyti, kad 2019-04-01, 4.10 val.-6.50 val., VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ gydytoja R. J. atliko R. P. apžiūrą ir konstatavo, kad šis yra apsvaigęs, vairuoti negali. 6.25 val. paimtas R. P. šlapimo bandinys, kurį ištyrus rastas amfetaminas, benzodiazepinai, kokainas, kanabinoidai/marihuana, metamfetaminas, ekstazi (b.l. 14). Atlikusi R. P. apžiūrą gydytoja nustatė, kad R. P. kvėpavimas ritmiškas, eina tiesiai, laikosi krypties, Rombergo pozoje svyruoja, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nepastebėta, vyzdžiai simetriški, platūs, fotoreakcija yra, mieguistas, ramus, orientuotas laike, atmintis nesutrikusi, mąstymas nuoseklus, sulėtėjęs, kalba rišli, sulėtėjusi. R. P. nurodė, kad rūkė marihuaną prieš 1 savaitę (b.l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. P. skundas netenkintinas.
R. P. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje (2016-03-17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys <....> užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų o ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų. R. P. veika padaryta 2019-04-01, tačiau yra kvalifikuota pagal iki 2019-04-01 galiojusią įstatymo redakciją. Teismas neturi pagrindo išeiti už skundo ribų ir perkvalifikuoti veiksmus pagal šiuo metu galiojančią šio straipsnio redakciją, nes to skunde neprašo R. P..
Nagrinėjamu atveju byloje neginčijama aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. buvo vartojęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau nagrinėjamas klausimas dėl šių medžiagų vartojimo laiko bei atitinkamai R. P. būsenos įvykio metu.
Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 422 straipsnio 6 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo aktualioje praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013-04-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013). Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Metodika).
Šios Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.
Metodikos 9.1. punkte numatyta, jog apsvaigimu nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus Metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imama kraujo ir būtinai šlapimo. Metodikos 9.7 papunktyje nustatyta, kad kai apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas atliekamas šios metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų siuntimu (nagrinėjamu atveju – policijos pareigūno siuntimu) ir asmens būklės vertinimo metu nustatoma apsvaigimo požymių, taip pat greitos tyrimo priemonės (testai) patvirtina psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, esant asmenį siuntusių subjektų raštiškam nurodymui, kiti šios metodikos 9 punkte nurodyti veiksmai neatliekami. 9.4. papunktyje nustatyta, kad greitos tyrimo priemonės (testai) paprastai taikomos kaip pradinis tyrimo metodas psichiką veikiančių medžiagų vartojimui nustatyti. Greitos tyrimo priemonės (testo) tyrimo metodo rezultatams patvirtinti taikomi šios metodikos 9.3 papunktyje nurodyti metodai (ir šios metodikos 9.5 papunkčio nustatyta tvarka), išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį. Tai yra tam, kad nustatyti ar asmuo yra apsvaigęs ar ne, užtenka gydytojo apžiūros bei greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatų.
Nagrinėjamu atveju iš Medicininės apžiūros akto matyti, jog tikrinant R. P. apsvaigimą buvo paimtas tik šlapimo bandinys, R. P. apsvaigimas buvo nustatytas vadovaujantis Metodikos 9.7. punktu, taigi tiriamojo kraujas šiuo atveju ir neturėjo būti paimtas. Vien ta aplinkybė, jog nebuvo asmenį siuntusių subjektų raštiško nurodymo neatlikti Metodikos 9 punkte nurodytus veiksmus, nesudaro pagrindo Medicininės apžiūros aktą laikyti negaliojančiu ir nesivadovauti pagal Metodikoje nustatytą tvarką gautais ir jame užfiksuotais duomenimis. Šiuo atveju Medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys turi būti vertinami kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, ir tik įvertinus jų visumą turi būti sprendžiama, ar jų pakanka apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktui konstatuoti.
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 125 (b.l. 14, 15) matyti, jog atlikus greitąjį testą buvo nustatyta, kad R. P. yra vartojęs amfetaminą, benzodiazepinus, kokainą, kanabinoidus/marihuaną, metamfetaminą, ekstazi. Taip pat matyti, kad buvo atliktas bendras asmens būklės įvertinimas, paimta tiriamoji medžiaga (šlapimas), padaryti įrašai apie asmens psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą), tiriamosios medžiagos (šlapimo) paėmimą.
Liudytoja J. J., VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ priėmimo skyriaus vidaus ligų gydytoja, atlikusi R. P. būklės įvertinimą, nustatė išorinius apsvaigimo požymius. Liudytoja J. J. parodė, kad R. P. atrodė apsvaigęs, jo mąstymas buvo sulėtėjęs, vyzdžiai platūs, fotoreakcija sulėtėjusi, sulėtinta kalba, todėl ji padarė išvadą, kad jis yra apsvaigęs. Ji, liudytoja, padarė išvadą, kad R. P. negali vairuoti ir yra apsvaigęs dėl jo sulėtėjusio mąstymo, nerišlios kalbos, išdžiuvusios burnos ir kt. požymių. Paaiškino, kad siekiant nustatyti asmens apsvaigimą nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų, gydymo įstaigoje atliekamas tik šlapimo tyrimas, kraujo ėminys nėra imamas. Policijos pareigūnė G. R., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad R. P. jai pasirodė apsvaigęs. Alkotesteriu jo girtumas nustatytas nebuvo, tačiau R. P. judesiai buvo sulėtėję, nekoordinuoti, akių vyzdžiai stipriai susitraukę, atrodė pasimetęs, o išlipęs iš automobilio nenustovėjo vietoje, todėl buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Kartu su R. P. važiavusi M. S. pripažino vartojusi narkotines medžiagas, nurodė, kad prieš 2 val. vartojo narkotines medžiagas – kartu rūkė kanapes. Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnas E. Z. 2017-04-01 tarnybiniame pranešime (b.l. 10), nurodęs, kad R. P. elgėsi nervingai, jo kalba buvo nerišli, jis sunkiai atsakinėjo į užduodamus klausimus, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, akys paraudusios.
Pažymėtina, kad ir paties skundą pateikusio R. P. parodymai nebuvo nuoseklūs ir nekintami. Apklausiamas teismo posėdyje jis teigė, kad kanapes rūkė penktadienį, paryčiais, kitas psichotropines medžiagas vartojo seniai. Jo medicininę apžiūrą atlikusiam medikui nurodė, kad kanapes rūkė prieš 1 savaitę (b.l. 15), sustabdžius policijos pareigūnams neigė vartojęs narkotines medžiagas, o rašydamas paaiškinimą, nurodė, kad kanapes rūkė paryčiais (b.l. 8, 11).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad Lietuvoje yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina ir tai, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-18-942/2015). Taigi, pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Įvertinus byloje esančių ir teismo posėdyje išnagrinėtų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad R. P. įvykio metu vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog R. P. veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad R. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą 422 straipsnio 6 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, R. P. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, paskirta vadovaujantis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose.
Teismo nuomone, R. P. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. P. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-04-01 nutarimas Nr. 31-ANR_N-4974-2019 paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
R. P. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4974-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.