Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 1992-06-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 str. 2 d., 235 str. – laisvės atėmimu 2 m., BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1994-03-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. (1982-12-29 įsakas Nr. X-2767) – laisvės atėmimu 2 m., subendrinus su 1992-06-16 teismo nuosprendžiu galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

3) 1997-11-20 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 104 str. (1993-06-10 įst. Nr. I-180) – laisvės atėmimu 8 m.;

4) 2008-08-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1d. ir 178 str. 4 d. - 30 parų areštu;

5) 2010-02-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d.- 60 parų areštu;

6) 2010-12-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliko 2012-08-20;

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis 2013 m. sausio 7 d., apie 8.00 val., iš buto Taikos g. 103-70, Vilniuje, pagrobė tėvui V. M. priklausantį kompiuterį HP, 1200 Lt vertės, tokiu būdu padarydamas jam 1200 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Taip V. M. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad 2013 m. sausio 7 d., ryte buvo abstinencijos būsenoje, todėl iš buto (duomenys neskelbtini), paėmė tėvo nešiojamąjį kompiuterį HP ir nuvežė jį į lombardą prie stoties. Norėjo palikti kaip užstatą, tačiau nieks jo neėmė. Todėl jį pardavė už 350 Lt be jokių dokumentų pasirašymo. Pinigus išleido narkotikams. Kompiuterį jis paėmė be tėvo žinios. Tėvas kompiuterį buvo palikęs kambaryje, kur gyveno kaltinamasis. Dėl savo veiksmų gailisi. Įvykio metu vartojo narkotikus. Su 1200 Lt civiliniu ieškiniu sutinka. Žada ateityje dirbti ir atlyginti žalą. 2013-05-19 jam gimė vaikas, kuris šiuo metu yra Kūdikių namuose, nes yra laikinai apribotos tėvystės teisės.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. M. nurodė, kad 2013-01-07 apie 19.00 val. grįžęs į namus adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš kambario yra pavogtas nešiojamas kompiuteris ASUS, 1300 Lt vertės. Dėl vagystės jis įtaria sūnų V. M., kuris gyvena su juo ir kuris po kompiuterio dingimo neatsiliepia į jo skambučius. Įsilaužimo į butą nebuvo (b. l. 6). Papildomų apklausų metu V. M. nurodė, kad suklydo pareiškime ir pirminėje apklausoje nurodydamas pavogto kompiuterio pavadinimą ASUS. Iš tikro jo kompiuterio pavadinimas HP, tiksliau šiuo metu negali nurodyti, bet jis tą kompiuterį įsigijo maždaug prieš pusantrų metų UAB „E." Klaipėdos filiale, kiek pamena, lyg už 1300 Lt. Šiuo metu jis negali pateikti kompiuterio dokumentų, kadangi jų šiuo metu neranda, nelabai prisimena kur juos laikė. Taip pat papildomai nurodė, kad nori patikslinti pavogto kompiuterio kainą. Už jį 2011-07-14 jis sumokėjo 1200 Lt. Jis buvo mažai nudėvėtas, geros kokybės, todėl byloje reiškia 1200 Lt civilinį ieškinį (b. l. 8, 11, 14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. nurodė, kad galimai 2013-01-08 jam į lombardą maždaug 30 metų vyriškis atnešė ir už 350 Lt pardavė kompiuterį HP. Jis sutvarkė visus dokumentus, bet nepamena, ar vyrui įteikė pirkimo-pardavimo sutartį. Nupirktas kompiuteris buvo krepšyje, kuriame taip pat jis rado kraujo tyrimo išrašą V. M. vardu. Minėtą kompiuterį tą pačią dieną jis pardavė, pirkėjo duomenys nėra fiksuojami (b. l. 30).

Įvykio vieta, tai yra butas (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-01-07 apžiūros protokole (b. l. 4).

Liudytojas S. B. pateikė V. M. biocheminį kraujo tyrimą, kuris grąžintas nukentėjusiajam V. M. (b. l. 31-33).

Nukentėjusysis V. M. pateikė 2011-07-14 mokėjimo nurodymo kvitą, iš kurio matyti, kad V. M. 2011-07-14 UAB „E.“ pervedė 1200 Lt (b. l. 19, 20).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jų detaliau neanalizuoja ir jais remdamasis nusprendžia, kad kaltinamajam pareikšti kaltinimai pilnai pasitvirtino, jis padarė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką esant kaltinime nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kurias teismas pripažįsta įrodytomis.

V. M. pagrobė V. M. priklausantį turtą, kurio vertė viršija 3 MGL. Tai padarė iš gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno. Pagrobtu turtu jis disponavo, tad veika baigta. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir siekė taip veikti. Šių argumentų pagrindu spręstina, kad veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta, veikta tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į pagrobto turto vertę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: V. M. anksčiau daug kartų teistas, tame tarpe ir už tyčinius nusikaltimus. Teistumai nėra išnykę ar panaikinti, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2010-12-01 nuosprendžiu V. M. be kita ko buvo nuteistas ir už iš esmės analogiško nusikaltimo padarymą, o būtent už V. M. priklausančio nešiojamo kompiuterio pagrobimą. Skirtą laisvės atėmimo bausmę atliko jis 2012-08-20, o naują veiką padarė praėjus vos kiek daugiau nei keturiems mėnesiams. Jis taip pat baustas ir administracine tvarka, nuobaudos galiojančios. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nedaro jokių teigiamų išvadų, o skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia. V. M. nuolat keičia savo gyvenamąją vietą, niekur nedirba, vartoja narkotines medžiagas, turi mažametį vaiką, kuris lakinai apribojus tėvystės teises yra Kūdikių namuose. V. M. 2004-10-28 – 2004-11-12 gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas nuo 2004-11-19 (b. l. 82, 83). 2013-02-28 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-104 nurodoma, kad teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga (b. l. 86). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką parenkant laisvės atėmimo bausmę, nustatant mažesnę nei sankcijos vidurkis jos trukmę.

Kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tad V. M. atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Minėta teisės norma (BK 2013-07-02 redakcija Nr. XII-499, įsigaliojo nuo 2013-07-13) lengvina kaltinamojo padėtį, todėl yra taikytina.

V. M. teismo 2013-06-27 nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 119-120). Jis sulaikytas 2013-07-08 10.00 val. (b. l. 137, 138). 2013-07-09 teismo nutartimi jam nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas (b. l. 133-134). Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė – suėmimas – nekeistina, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Nukentėjusysis V. M. byloje pareiškė 1200 Lt civilinį ieškinį (b. l. 15), kurį grindžia pateiktais kompiuterio įsigijimo dokumentais (b. l. 20). Kaltinamasis su ieškiniu pilnai sutiko. Civilinis ieškinys yra pagrįstas, žala atsirado dėl nustatytų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, tad ji priteistina pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įskaityti į bausmę V. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-07-08.

V. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. M. V. M. naudai 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.