Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Budekos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3323-340/2021 (e2-1283-340/2022) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Budekos statyba“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Budekos statyba“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (toliau – atsakovė) 43 206,97 Eur skolą, delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo

3. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, papildomai prašė teismo pripažinti nepagrįstu bei neteisėtu šalių sutarties nutraukimą, kurį inicijavo atsakovė, ir panaikinti atsakovės įrašą, kuriuo ieškovė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už naujai suformuluotus ieškinio reikalavimus turi būti sumokėtas žyminis mokestis, apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį.

5. Ieškovė atskirajame skunde su tokiu teismo vertinimu nesutinka, mano, kad ieškinio dalyko patikslinimo (papildymo) reikalavimai neturi būti apmokestinami CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje nustatyta tvarka, kadangi yra neturtinio bei išvestinio pobūdžio reikalavimai, nes viešojo pirkimo procedūros pasibaigusios, o viešojo pirkimo sutartyje numatytas pareigas ieškovė jau yra įvykdžiusi.

6. CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje nustatyta, kad žyminis mokestis yra mokamas bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – 1 000 Eur, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – 2 000 Eur.

7. VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors, pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės inicijuoto šalių sutarties nutraukimo, kurį atsakovė grindžia ieškovės atliktu sutarties sąlygų pažeidimu (VPĮ 90 straipsnio 3 dalis), ir atsakovės atlikto įrašo, kuriuo ieškovė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovės sprendimai, kuriuos ieškovė ginčija, priimti VPĮ nuostatų pagrindu ir VPĮ numatytomis sąlygomis.

9. Vien faktas, kad viešo pirkimo procedūros pasibaigia sudarius viešojo pirkimo sutartį, neeliminuoja CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio taikymo, kadangi perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai tęsiasi ir po sutarties sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1091-302/2021). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kadangi minėtoje byloje taip pat buvo sprendžiamas tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo įtraukti tiekėjus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (jau po pirkimo sutarties sudarymo) ir taip pat buvo keliamas klausimas dėl priteistino žyminio mokesčio dydžio.

10. Be to, dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties buvo pateiktas kasacinis skundas, kuris, be kita ko, buvo grindžiamas argumentais, jog Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį, tačiau minėtas kasacinis skundas priimtas nebuvo, nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

11. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad pirmosios teismas pagrįstai vadovavosi CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčiu ir nustatė terminą ieškovei sumokėti žyminį mokestį už papildomai pareikštus reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties

12. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčiu nustatydamas mokėtino žyminio mokesčio dydį, ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.