Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Skunde nurodė, jog 2026 m. vasario 20 d. paštu iš antstolio Andriaus Liaškovo kontoros registruotu laišku gavo 2026 m. vasario 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-26-159-13151 vykdomojoje byloje Nr. 0159/26/00435. Iš šio patvarkymo sužinojo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2026 m. sausio 30 d. išdavė vykdomąjį dokumentą išieškoti iš jo 40,00 Eur skolą už laiku nesumokėtą administracinę baudą. Kartu su patvarkymu buvo pateiktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kuriame nurodyta, kad vykdymo išlaidų suma sudaro 100,29 Eur: vykdomosios bylos administravimo išlaidos – 32,30 Eur; atlygis antstoliui – 64,60 Eur; pašto ir kurjerių išlaidos – 3,39 Eur. 2026 m. vasario 20 d., gavęs patvarkymą, nedelsdamas sumokėjo 40,00 Eur baudą. Apie skolos sumokėjimą informavo VMI ir antstolį. 2026 m. vasario 23 d. VMI priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto FR0501 Nr. (23.31-08)483-27298. Su antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis nesutinka, nes jos yra nepagrįstos ir neproporcingos. Nurodo, kad skolininkas skolą sumokėjo geranoriškai ir nedelsdamas – praėjus vos dviem dienoms nuo patvarkymo gavimo. Per tokį trumpą laikotarpį antstolis realių priverstinio vykdymo veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo patirtos 100,29 Eur dydžio vykdymo išlaidos. Šiuo atveju antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos (100,29 Eur) daugiau nei du kartus viršija pačią išieškomą sumą (40,00 Eur). Vykdymo išlaidų paskirtis nėra bausti skolininką, o tik kompensuoti būtinas vykdymo proceso išlaidas. Todėl vykdymo išlaidų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į jų proporcingumą ir realų vykdymo proceso intensyvumą. Antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente nurodo, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos (32,30 Eur) apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktais. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai negali būti taikomi formaliai ir automatiškai. Šios nuostatos turi būti taikomos tik tais atvejais, kai antstolis faktiškai atlieka vykdymo veiksmus, susijusius su vykdomosios bylos administravimu ir priverstiniu išieškojimu. Nagrinėjamu atveju skolininkas skolą sumokėjo geranoriškai ir nedelsdamas – praėjus vos dviem dienoms nuo patvarkymo gavimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolis per tokį trumpą laikotarpį atliko realius vykdymo veiksmus, kurie pateisintų Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose numatytų administravimo išlaidų taikymą. Vien patvarkymo priėmimas ir jo išsiuntimas skolininkui negali būti laikomi tokiu vykdymo veiksmų mastu, kuris pateisintų daugiau kaip 30 Eur dydžio administravimo išlaidų taikymą. Be to, vykdymo išlaidų apskaičiavime nėra detalizuota, kokie konkretūs vykdymo veiksmai buvo atlikti ir kokios konkrečios išlaidos faktiškai patirtos. Todėl nėra galimybės įvertinti šių išlaidų pagrįstumo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktai šiuo atveju pritaikyti formaliai ir nepagrįstai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos ir teismų praktika įpareigoja antstolį pagrįsti vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir nurodyti, kokie konkretūs vykdymo veiksmai buvo atlikti bei kokios išlaidos dėl to faktiškai patirtos. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente antstolis nurodė tik bendras sumas – vykdomosios bylos administravimo išlaidas, antstolio atlyginimą ir pašto išlaidas. Tačiau šiame dokumente nėra detalizuota, kokie konkretūs vykdymo veiksmai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir kokios konkrečios išlaidos dėl jų buvo patirtos. Toks vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra deklaratyvus ir neleidžia patikrinti jų pagrįstumo. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas turi būti motyvuotas ir aiškus, kad skolininkas galėtų suprasti, už kokius konkrečius vykdymo veiksmus yra reikalaujama sumokėti vykdymo išlaidas. Šiuo atveju skolininkas skolą sumokėjo geranoriškai ir nedelsdamas po patvarkymo gavimo, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar antstolis apskritai atliko tokius vykdymo veiksmus, kurie galėtų pateisinti daugiau kaip 100 Eur dydžio vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Antstolis neįvykdė pareigos tinkamai pagrįsti vykdymo išlaidų dydį, todėl toks vykdymo išlaidų apskaičiavimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 2026 m. vasario 23 d. VMI priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti baudą iš turto. Tai patvirtina, kad vykdymo procesas faktiškai nebuvo vykdomas ir priverstinio išieškojimo poreikis išnyko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos ir neproporcingos.