Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei V. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo ir teisingumo

14. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nusprendė kaltinamąją V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistosios V. P. ir jos gynėjo bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmetė. Dėl padaryto nusikaltimo ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Skundžiamu sprendimu reikalavimas patenkintas iš dalies – priteista 500 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

15. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra neteisinga, kadangi nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės elgesio, kitų konkrečių bylos aplinkybių, nepakankamai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, vadovavosi netinkama teismų praktika.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju suteikė per daug reikšmės faktoriams, kurių pagrindu gali būti nustatomas mažesnis neturtinės žalos dydis, ir dėl šios priežasties nustatė per mažą atlygintinos neturtinės žalos sumą. Ši išvada daroma dėl toliau nurodomų motyvų.

17. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

18. Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

19. Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (be kita ko, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, be kita ko, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

20. Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai. Be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 103 p.).

22. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).

23. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, jog dėl atsakovės įvykdytos nusikalstamos veikos (ieškovė dėl atsakovės, veikusios bendrininkų grupe su E. S., dėl kurios ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra baigtas, buvo išnaudota fiktyviai santuokai sudaryti, Pakistano piliečio ieškovė dvi dienas buvo laikoma rūsyje), patyrė neturtinę žalą – potrauminį stresą, dvasinį sukrėtimą, neviltį, pažeminimą, psichologinių sutrikimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ieškovė nurodė, jog bijo išeiti į gatvę, susitikti atsakovę, pablogėjo / sutriko miegas, pradėjo šaukti naktimis, sapnuoti košmarus, pasidarė perdėtai jautri, išsekusi, sunku adaptuotis socialinėje aplinkoje, pasitikėti žmonėmis bei užmegzti brandžius socialinius kontaktus, buvo priversta lankytis pas psichologus, iki šiol ieškovė lanko Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinio darbuotojo konsultacijas. Dėl užsitęsusių teisminių procesų ieškovė patiria stresą, nuolatinę įtampą.

24. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas kaip pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį nurodė tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl E. S. veiksmų, tačiau minėtam asmeniui pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, įtarimai pareikšti atsakovei. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino tai, jog nuosprendžiu konstatuota, kad E. S. verbavo, gabeno, apgavo ieškovę ir siūlė jai sudaryti fiktyvią santuoką.

25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo reikšmingai mažinti iš atsakovės priteistino neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog kito asmens, kuris veikė kartu su atsakove, byla yra išskirta, tačiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriuo atsakovė pripažinta kalta, įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje, konstatuotos aplinkybės, jog „<...> ne tik nukentėjusiosios atvykimas į užsienio valstybę, bet ir jos buvimas užsienio valstybėje buvo vienareikšmiškai iš anksto suplanuotas ir nulemtas tikslingais ir aktyviais tiek E. S. veiksmais, organizuojant nukentėjusiosios judėjimą Lietuvoje ir jos atvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybę, tiek V. P. veiksmais, apgyvendinant nukentėjusiąją savo namuose <...>. Nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją padaryta bendrais V. P. ir asmens, kuriai byla išskirta, veiksmais, veikiant bendra vieninga tyčia, esant iš anksto aptartiems veiksmams ir suderintam planui. <...> kiekvieno bendrininko, tai yra tiek pirminiai E. S., tiek paskesni jau tiek E. S., tiek ir V. P. veiksmai buvo būtini tam, kad būtų įgyvendintas bendras sumanymas ir realizuota konkretaus daromo nusikaltimo sudėtis, asmenys – V. P. ir E. S. neginčytinai veikė bendromis pastangomis, suderintai ir kiekviena atliko tam tikrą vaidmenį darant nusikalstamą veiką <...>“.

26. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartyje konkrečiai aprašyti atsakovės nusikalstami veiksmai:

„V. P., pasinaudodama nukentėjusiosios pažeidžiamumu, verbavo ir perdavė nukentėjusiąją L. G., siekdama suteikti naudą kitam asmeniui, kuris faktiškai kontroliuotų nukentėjusiąją, žinodama ir siekdama, kad nukentėjusioji būtų išnaudojama kitiems tikslams – fiktyviai santuokai, tai yra, V. P., veikdama bendrininkų grupe su asmeniu, kuriai byla išskirta, pastarajai atgabenus L. G. į kaltinamosios V. P. namus Jungtinėje Karalystėje, tikslesnis adresas nenustatytas, 2013 m, spalio 17 d., kartu su asmeniu, kuriai byla išskirta, įkalbinėjo nukentėjusiąją sudaryti fiktyvią santuoką, žadėdamos už tai 2 000 svarų sterlingų materialinį atlygį, tokiu būdu, pasinaudodamos nukentėjusiosios L. G. socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu, kad ji neturės kaip savarankiškai grįžti į Lietuvą, ir nesudarius fiktyvios santuokos negalės legaliai įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje, verbavo L. G., kad ši būtų išnaudojama kitoms paslaugoms – fiktyviai santuokai, siekdamos suteikti naudą asmeniui, kuris, būdamas trečiosios šalies piliečiu, po fiktyvios santuokos sudarymo, gautų nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiškai kontroliuotų nukentėjusiąją, t. y., pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu, dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžimui į Lietuvą, nemoka anglų kalbos, neturės kitos gyvenamosios vietos, išskyrus tą, kuri jai bus nurodyta, ribos jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę, L. G., neturint kito pasirinkimo ir sutikus būti išnaudojamai kitoms paslaugoms ­– fiktyviai santuokai, 2013 m. spalio 17 d., tikslesnis laikas nenustatytas, į jų namus atvykus Pakistano Respublikos piliečiui F. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmuo, kuriai byla išskirta, ir kaltinamoji V. P. perdavė jam L. G., kuris ją išsivežė į savo gyvenamąją vietą <...> ir laikė ją uždaręs rūsyje iki 2013 m, spalio 18 d., kol nukentėjusiajai L. G. telefonu susisiekus su nevyriausybinės organizacijos projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Lietuvos Caritas socialine darbuotoja K. R. ir jos paprašius pagalbos, bendradarbiaujant Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnams, nukentėjusioji L. G. buvo išvaduota, o F. A. buvo deportuotas į Pakistano Respubliką, remiantis tuo, jog Jungtinėje Karalystėje gyveno, neturėdamas tam oficialaus leidimo“.

27. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nuteista už tyčinį nusikaltimą. Vadinasi, atsakovė turi atsakyti ir atlyginti ne tik tą žalą, kurią atsakovė numatė, bet ir tą žalą, kurios negalėjo numatyti, bet kuri yra susijusi priežastiniu ryšiu su padaryta neteisėta veika. Dėl šios priežasties kritiškai vertintini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad turtinės žalos dydžiui yra reikšminga, kad atsakovė prieš ieškovę nevartojo fizinio smurto, grasinimų. Pažymėtina, jog nors ir nėra įrodymų, jog atsakovė vartojo prieš ieškovę fizinį smurtą ar kitaip smurtavo, tačiau dėl atsakovės tyčinio nusikaltimo buvo suvaržyta viena iš pamatinių ieškovės teisių – jos laisvė, nes ieškovė keletą dienų buvo įkalinta rūsyje. Už tai atsakovei taip pat kyla atsakomybė ir tai yra svarbu nustatant priteistiną žalos atlyginimo dydį.

28. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio pagal bendrąją taisyklę, žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, kuris gali turėti reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės turtinė padėtis yra itin bloga – viena augina du nepilnamečius vaikus, nedirba, vieninteles pajamas sudaro motinystės pašalpa.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog kaltininko turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau atsakovės finansinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Būtina įvertinti tai, kad atsakovė pripažinta kalta padariusi tyčinį sunkų nusikalstamą, pažeidusį pagrindines žmogaus teises ir laisves. Be to, atsakovė yra jauna, sveika, darbinga, todėl turi realias galimybes ateityje įsidarbinti ir gauti pajamų. Tai, kad šiuo metu atsakovė nedirba, nesuteikia pagrindo reikšmingai mažinti priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio.

30. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog yra pagrindas mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį, motyvuojant tuo, jog iš baudžiamosios bylos matyti, jog dar iki minimo įvykio ieškovės socialinė aplinka buvo pažeidžiama, bei į tai, jog po ieškovės išlaisvinimo ieškovė dėl padarytų kelių vagysčių savaitę laiko praleido kalėjime.

31. Iš byloje esančio 2018 m. liepos 12 d. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro pranešimo nustatytos aplinkybės, jog ieškovei nuo 2013 m. liepos 5 d. teikiama įvairiapusė psichosocialinė ir teisinė pagalba minėtame centre. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, jog ieškovė nuo trylikos metų augo nepilnoje šeimoje, tėvas girtavo, vartojo smurtą prieš vaikus, nesirūpindavo vaikais, tėvas ieškovę išprievartavo. Ieškovė stokoja socialinių įgūdžių, yra menko išsilavinimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – 2015 m. spalio 12 d. VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro pateiktą pažymėjimą, jog ieškovei buvo diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog po nusikalstamos veikos atlikimo ir ieškovės išlaisvinimo, ieškovė padarė kelias vagystės, už kurias tam tikrą laiką praleido kalėjime. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovės patiriami neigiami išgyvenimai galėjo būti nulemti ieškovės neigiamų išgyvenimų vaikystėje ar jau po šioje byloje aptariamo nusikaltimo padarymo.

32. Teisėjų kolegija sutinka, jog ieškovės gyvenimiška patirtis gali turėti padarinių ieškovės elgesiui, psichologinei būsenai ir sveikatai. Tam tikrus neigiamus padarinius, atitinkančius neturtinės žalos požymius, iš tiesų gali lemti ne (tik) nusikalstama veika, bet ir kiti neigiami išgyvenimai ar patyrimai. Tačiau anksčiau minėtame Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro pranešime paminėta, jog po šioje byloje aptariamo įvykio ieškovė jaučia nerimą, dominuoja nerimastingos, pesimistinės mintys apie ateitį, iki šiol (po įvykio praėjus daugiau nei 5 metams) sunku pasitikėti žmonėmis, bijo išeiti į gatvę, kankina nemiga. Ieškovė išnaudojimo metu patyrė didelį stresą, neviltį ir pažeminimą. Sumišę jausmai dėl patirto išnaudojimo gali sutrikdyti tolesnę sėkmingą jos psichosocialinę adaptaciją. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos K. R., kuri dirbo su ieškove kaip projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Lietuvos Carito socialinė darbuotoja, parodymai taip pat patvirtina, jog ieškovei patyrė stiprius išgyvenimus, nes liudytoja parodė, jog iš karto po įvykio ieškovės būklė buvo nestabili, ji verkė, panikavo, akivaizdžiai jautėsi potrauminis stresas. Šioje byloje liudijusi Ž. M. parodė, kad ieškovė, būdama įkalinta rūsyje, jautėsi pažeminta, ją apėmė didžiulė baimė, nežinojo, ką daryti.

33. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija mano, kad nėra įmanoma tiksliai atriboti, kurie neigiami padariniai, kuriuos patyrė ir patiria ieškovė po jai padaryto nusikaltimo, priskirtini šiai nusikalstamai veikai, kurie – kitoms priežastims. Tačiau, minėta, kad neturtinės žalos įrodinėjimas yra specifinis. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės padarytą nusikaltimą ir jo padarinius, neabejotina, kad atsakovės nusikalstami veiksmai sukėlė ieškovei dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, sukėlė rimtus neigiamus psichologinius padarinius. Ankstesni ieškovės išgyvenimai tik iš dalies galėjo lemti ieškovės patirtus (patiriamus) neigiamus išgyvenimus ar jų intensyvumą, todėl jie negali būti per daug sureikšminti.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau paminėtus argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovei atlygintinos žalos dydį, kuris kiek įmanoma labiau kompensuotų nukentėjusiosios patirtus neigiamus išgyvenimus ir kuo labiau atitiktų teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus, sudaro 2 000 EUR (CK 6.250 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteistino iš atsakovės žalos atlyginimo dydis didinamas iki 2 000 EUR.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Ieškovei apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, tačiau duomenų apie bylinėjimosi išlaidų dydį nepateikta. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 300 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

38. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Vadinasi, formaliai ir paraidžiui taikant įstatymą, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai, ieškovė turėtų atlyginti dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

39. Tačiau teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju nusprendžia nepriteisti iš ieškovės atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės, kai ieškovės apeliacinis skundas yra iš esmės patenkintas (teismas tik nustato kitokią neturtinės žalos sumą nei nurodo ieškovė), prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), neproporcingai suvaržytų jos teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovės valstybei 15 EUR žyminio mokesčio, 50 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

41. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

42. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, ieškovei pirmosios instancijos teisme buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Jos išlaidas pagal byloje pateiktą pažymą sudarė 195 EUR. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 000 EUR advokato išlaidos, 135 EUR vertimo išlaidos.

43. Padidinęs pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos sumą, apeliacinės instancijos teismas turėtų atitinkamai padidinti ir iš atsakovės valstybei priteistą 15 EUR žyminio mokesčio ir 50 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumą. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė nepriteisti atsakovei jos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (žr. šios nutarties 39 p.), kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė atsakovei jos patirtų atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų (apeliacinis skundas dėl to nepaduotas), į atsakovės turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija nusprendžia minėtų sumų nekeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas iš atsakovės V. P. ieškovei L. G. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis, ir ieškovei L. G. iš atsakovės V. P. priteisti 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 2 000 EUR – nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.