Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vaidai Banišauskienei, Ramunei Gudaitei, K. N., dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas: 1) 1996-08-05 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 str. 1 d. ? 289,62 eurų (1000 Lt.) bauda; 2) 2001-10-25 Kauno apygardos teismo pagal BK 273 str. 3d., 271 str. 2 d. ? laisvės atėmimu 8 metams, bauda 10 MGL su ½ turto konfiskavimu; 2003-09-09 nutartimi veika perkvalifikuota iš BK 273 str. 3 d. į BK 181 str. 2 d., iš BK 271 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., galutinė bausmė 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2004-09-22 išbrauktas iš įskaitos Kauno m. ir Pataisos inspekcijos, 3) 2005-09-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., BK 289 str., BK 214 str.1 d., ? laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 atidėtas 3 metams, 2008-12-04 teismo nutartimi atleistas nuo Kėdainių r. apylinkės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d., 287 str. 1 d., 290 str., 286 str., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. K., kaltinamas tuo, kad 2014-12-05, apie 19.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti savo motiną G. K., tai yra elgdamasis agresyviai, sakydamas „užmušiu“, išdaužęs kambario, kuriame buvo G. K., durų stiklą, artinosi prie jos, kas buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. (BK 145 str. 1 d.)

Be to jis, 2014-12-05, apie 20.00 val., toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro buto langą grasino savo tiesiogines pareigas einantiems pareigūnams ? (duomenys neskelbtini) vyr. patruliui L. V., (duomenys neskelbtini) vyr. patruliui R. A., (duomenys neskelbtini) vyr. patruliui K. V., (duomenys neskelbtini) vyr. patruliui M. Š., (duomenys neskelbtini) vyr. patruliui A. D., (duomenys neskelbtini) vyr. patruliui V. F., (duomenys neskelbtini) vyr. patruliui M . K., kad susprogdins juos panaudodamas sprogmenis, jei jie pateks į butą jo sulaikyti, taip panaudodamas psichinę prievartą reikalavo pareigūnų susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo (BK 287 str. 1 d.).

Be to jis, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, keikdamasis nepadoriais, necenzūriniais žodžiais, vadino „pyderais“, „gaidžiais“, „dalbajobais” savo pareigas einančius pareigūnus ? (duomenys neskelbtini) vyr. patrulius ? V. F., K. V., A. D., M. Š., tuo juos įžeidė, pažemino pastarųjų garbę ir orumą (BK 290 str.).

Be to jis, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) patruliams K. V. ir M. Š. patekus į buto vidų, vengdamas teisėto sulaikymo, nepaklusdamas teisėtam M. Š. reikalavimui iškelti rankas į viršų, rankoje laikydamas peilį ir sugniaužęs kitos rankos kumštį artinosi prie pareigūnų M. Š. ir K. V., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, sakydamas, kad juos papjaus ir susprogdins su granata, taip pasipriešino tiesiogines pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams (BK 286 str.).

Kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m., gruodžio mėnesį, prieš 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs, įvyko konfliktas su motina G. K., kuri pasakė, kad jei nebus V., jį pasodins, užsirakino duris, rėkė, kad jį pasodins. Jis užkliuvo už stiklo, motina G. K. iššoko pro langą. Motina pro langą iššoko pirmą kartą, bet pareigūnus kviečia dažnai. Motinai iššokus pro langą 10 minčių bėgyje atvyko policijos pareigūnai. Kiti pareigūnai atvyko maždaug po 20 minučių, su jais ir operatorius. Buvo atvykę 6-7 policijos pareigūnų ekipažai, ekipaže 2-3 žmonės. Pareigūnai beldė į duris, jis pradarė lango roletus, pasakė, kad jis nenusikaltęs, neturi dėl ko jų įleisti, jei jam duos orderį, tai įleis. Pareigūnams nebuvo išsakyti gąsdinimai. Pareigūnai jį kalbino, klausė ar turi ginklų, tai jis sakė turi ginklą, sprogmenų, „limonkę“, bei paėmęs citriną iš šaldytuvo metė per langą, įžeidinėjo, koliojo pareigūnus. Kodėl nepakluso pareigūnams, negali pasakyti. Kai stiklą išdaužė pareigūnai, juos koliojo bute, buvo pasakyti panašiai tokie žodžiai, kaip perskaitė prokurorė kaltinime. Jo tokie išsakyti žodžiai galėjo įžeisti pareigūnus. Išdaužus miegamojo lango stiklą į butą pateko 2 pareigūnai, jis tuo metu stovėjo koridoriuje, žiūrėjo per išdaužytą durų rėmą, jam sakė stok, pakelk rankas. Jis nepakluso reikalavimui, bėgo į tualetą užsidaryti, kai tuo metu buvo panaudotas tazeris. Tą dieną, kai pareigūnai pateko į butą, jis rankose pašalinių daiktų neturėjo. Jam sakė, kad kai jį išvedė iš kambario, pareigūnai pasiėmė nuo spintelės virtuvinį peilį. Visa (duomenys neskelbtini) sulėkė žiūrėti, kaip atrakciją. Tą vakarą motinai galėjo pasakyti motinai, kad ją užmuš, ne kartą yra tai sakęs. Jis motinai yra pasakęs, kad geriau būtų tėvas likęs gyvas, nei ji, susidoroti negrasino, sakė, kad geriau jos nebūtų.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2014 m. gruodžio ar tai 5 d., ar tai 6 d. apie 19.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini) išdužo durų stiklas, kaip, dėl ko išdužo nematė, gal sūnus paslydo. Sūnui G. K. išdaužus stiklą, ji išsigando, nors buvo savo kambaryje, užsirakinusi duris, iššoko pro langą. Kai vyko konfliktas, kaltinamasis telefonu kalbėjo, girdėjo, kad sakė jog suriš, daugiau nieko negirdėjo. Atvykę pareigūnai klausė ar negrasino, tai ji sakė, kad negrasino, nematė jokio peilio. Kai atėjo į butą sūnus G. K. gulėjo ant žemės, peilio nebuvo. Vėliau atėjo pareigūnas, pasiėmė peilį, įsidėjo į maišiuką, tai ji dėl to susižvalgė su kaimyne. Atsimena savo pirminius parodymus, juos policininkas perskaitė, bet apie peilį neskaitė, tarp jos ir sūnaus konflikto nebuvo.

Nukentėjusiosios G. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-12-05 apklausos metu parodė, kad gyvena kartu su sūnumi G. K.. Būnant namuose išgirdo, kad telefonu G. K. kalbasi su J. K., kuriai pasakė, kad jis papjaus ją (G. K.) ir kažką sau pasidarys. Išgirdusi tokius žodžius ji atėjo į miegamąjį, prieš tai iš vidaus užrakino saliono ? kambario duris. Apie 19.50 val. išgirdo kaip G. K. išdaužė saliono ? kambario duris. Ji išsigando, kad G. K. yra agresyviai nusiteikęs ir gali su ja susidoroti, todėl nedelsdama atidarė miegamojo langą ir iššoko pro langą. Lauke iškart iškvietė policiją. Kai atvyko pareigūnai, jie bandė G. K. įkalbėti, kad jis atidarytų duris, tačiau jis jų neklausė, nesileido su jais į kalbas, tik pagrasino, kad jis viską susprogdins. Namuose minėtu adresu ji niekada nematė jokių sprogmenų. Ji leido pareigūnams išdaužyti langą ir tokiu būdu sulaikyti G. K. (1 t., b.l. 46).

Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusioji G. K. parodė, kad nematė, tik išgirdo krintant šukes, todėl atsidarė langą ir iššoko. Pirmiausiai iškvietė greitąją, po to policiją. Pareigūnai priėję prie virtuvės lango klausė, ar G. K. turi sprogmenų, tai šis girtas ir pasakė, kad turi. Sūnus negrasino, pati protokolo neskaitė, nežino kodėl taip surašė. Telefonu sūnus sakė, kad suriš, kad nieko jai nedarys. Kadangi buvo kitoje namo pusėje, todėl negirdėjo, kad kaltinamasis grasintų pareigūnams.

Nukentėjusiosios G. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2015-04-21 apklausos metu parodė, kad 2014-12-05, apie 20.00 val., G. K. negrasino susidoroti, tik kalbėjo su savo žmona telefonu, su ja pykosi, girdėjo kaip jai sakė, kad jis nieko nedarys, tik suriš. Ką jis norėjo surišti nežino, bet kadangi jis buvo neblaivus ir agresyviai elgėsi, išsigando, kad galbūt jis galėjo kalbėti apie ją. Iššoko pro langą dėl to, kad jis liepė išeiti iš kambario, kuriame buvo užsirakinusi į koridorių. Jis sakė, kad ateitų pakalbėti. Kadangi bijojo išeiti, nenorėjo triukšmo, jis išdaužė kambario durų stiklą. Tada išsigando ir iššoko pro kambario pirmo aukšto langą į lauką. Pareigūnus iškvietė dėl to, kad bijojo, jog G. visko namie neišdaužytų, norėjo, kad jį apramintų, nes darėsi vis agresyvesnis. G. nieko konkrečiai negrasino, jokių daiktų rankose neturėjo. Ankstesnėje 2014-12-05 apklausoje ir pareiškime nurodyta, kad sūnus G. K. grasino susidoroti ir papjauti, tačiau to pareigūnams nesakė, buvo tuo metu išsigandusi ir sutrikusi, jiems papasakojo apie įvykį, pareigūnai surašė apklausą. Pareigūnas perskaitė protokolus, tačiau tuo metu buvo streso būklėje, galėjo net gerai nesuprasti kas ten parašyta. Pasirašė protokolus ir tiek (1 t., b.l. 49).

Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusioji G. K. parodė, kad girdėjo, jog G. K. su kažkuo kalba, kad suriš. Iššoko, nes išgirdo dūžtantį stiklą. Sakė kaltinamasis, kad išeitų pakalbėti, o ji atsakė, kad neturi apie ką su juo kalbėtis.

Nukentėjusysis L. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu. 2014 m. žiemą dirbant su pareigūnu R. A. gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą bandė gražiuoju patekti į butą pro duris, bet buto, iš kurio pabėgo nukentėjusioji, durų niekas neatidarė, jos buvo užrakintos. Su bute buvusiu vyriškiu bendravo per langą, jis buvo nusiteikęs agresyviai, išgėręs, neįsileido pro duris, vadino visokiais žodžiais, grasino susprogdinti visą namą, jei eis į vidų. Vyriškis nerodė nieko, tik sakė, kad turi rankinę granatą, kad turi kovinį šunį, kad užpjudys juo. Vyriškis atvykus kitiems pareigūnams sakydamas štai jums „Limončikas“ išmetė citriną. Nukentėjusioji (vyriško motina) buvo pas kaimynė, kuri pasakė, kad išsigando sūnaus, tačiau ar turi sūnus kokių sprogmenų negalėjo nurodyti. Vyriškis buvo ilgą laiką įkalbinėjamas atidaryti duris, tačiau į prašymus nereagavo. Apie visus veiksmus informavo budėtoją, atvyko daugiau pareigūnų.

Nukentėjusiojo L. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-12-05 apklausos metu parodė, kad 2014-12-05 dirbo kartu su vyr. patruliu R. A. ir apie 19.50 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Apie 20.04 val. nuvyko nurodytu adresu, kur pro daugiabučio langą juos pasitiko neblaivus ir agresyviai nusiteikęs asmuo, kuris kaip paaiškėjo buvo G. K.. G. K. pradėjo šaukti, kad jie jį nušautų, kad jie neitų į vidų, kadangi jis turi sprogmenų, įvardino kaip „lemonkę“. Netrukus iš gretimo buto išėjo G. K. motina G. K., kuri paaiškino, kad namuose neblaivus G. K. jai grasino, buvo agresyviai nusiteikęs, išdaužė namuose buto vidinių kambario durų stiklą. Pabėgusi per langą iškvietė policiją. Jiems toliau bandant pro langą bendrauti, jis toliau grasino, kad viską susprogdins, kad namuose dar turi 200 gramų trotilo. Dėl galimos grėsmės informavo VPK budėtoją. Atvyko dar keli ekipažai, kurie atlikinėjo tolimesnius veiksmus. G. K. leidimu pateko į patalpą ir sulaikė G. K. (1 t., b.l. 58). Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis L. V. parodė, kad tvirtina duotus parodymus.

Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu. 2014 m. gruodžio mėnesį dirbant su pareigūnu A. D. gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba kolegoms. Nuvykus į įvykio vietą, matė susijaudinusią moterį, vyrą, kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir užsirakinęs bute. Vyriškis juos pareigūnus koliojo necenzūriniais žodžiais, tie žodžiai įžeidė kaip policijos pareigūną, sumenkino orumą prie kitų kolegų, kitų asmenų. Bendraujant su G. K., jam buvo paaiškinta, kad jis turi įsileisti pareigūnus, arba pats išeiti, tačiau šis reikalavo orderio, buvo agresyviai nusiteikęs, grasino visus susprogdinti. Moteris, kuri iškvietė policijos pareigūnus, davė sutikimą išdaužus lango stiklą patekti į butą. Su kolega pateko į vidų pro išdaužtą langą, t.y. jis pirmas įlipo į butą, po to V.. Pamačius, kad kaltinamasis artinasi vienoje rankoje laikydamas peilį, o kitą sugniaužęs, jį perspėjo, tačiau šis nepakluso, kėlė grėsmę, todėl buvo panaudotas tazeris ir kaltinamasis buvo sulaikytas. Tikrai matė ir buvo peilis pas kaltinamąjį.

Nukentėjusiojo M. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2015-04-27 apklausos metu parodė, kad 2014-12-05 apie 20.21 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. D. per radijo ryšį išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnams reikalinga pagalba. Nuvykę minėtu adresu pamatė pareigūnus bei G. K., kuris pro langą šaukė ir grasino susisprogdinti bei susprogdinti vietoje buvusius policijos pareigūnus ir kitus aplinkinius asmenis. G. K. taip pat plūdo juos necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, šaukė „py...ai“, „gaidžiai“, „dalbajobai“. Dėl šių išsakytų žodžių jis įsižeidė, nes G. K. pažemino jo kaip pareigūno vardą girdint kitiems aplinkiniams žmonėms. G. K. taip pat grasino, kad nužudys juos susprogdindamas, nes turi trotilo, dėl to jis manė, kad jis gali savo grasinimus įvykdyti. Be to, G. K. rankoje laikė peilį, kurį demonstratyviai jiems rodė, šaukė, kad juos peiliu jis sužalos. Prie minėto namo buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, G. K., kuri skundėsi, kad G. K. nuolat ją plūdo necenzūrinias žodžiais, grasino su ja susidoroti rankose laikydamas peilį, dėl to ji iššoko pro pirmo aukšto langą ir iškvietė policijos pareigūnus. G. K. paprašė sulaikyti G. K. dėl to, kad jis kėlė grėsmę jai ir aplinkiniams, taip pat parašė raštišką sutikimą, kad būtų išdaužtas jos buto langas per kurį galėtų patekti į vidų. Išdaužus buto langą į butą kartu su juo įlipo ir mobilaus būrio vyresnysis patrulis K. V. su titaniniu skydu. Kai tikrino patalpas, jie pastebėjo G. K., kuris kairėje rankoje laikė peilį, bei buvo sugniaužęs dešinį kumštį. Jis buvo agresyviai nusiteikęs ir su peiliu bandė artintis prie jų. Jis pareikalavo, kad G. K. iškeltų rankas į viršų, tačiau šis į tai nereagavo, todėl perspėjo, kad jei jis nevykdys teisėtų pareigūnų reikalavimų prieš jį panaudos elektro impulsinį prietaisą TASER. Į perspėjimus G. K. neragavo, toliau grasino ir artinosi link jų. Dėl šių priežasčių prieš G. K. panaudojo elektro impulsinį prietaisą TASER. Kai G. K. parkrito ant žemės, jis iš kairės rankos paėmė peilį, apžiūrėjo dešinį kumštį, tačiau jokios granatos ar kito sprogmens nerado (1 t., b.l. 63).

Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis M. Š. parodė, kad peilį matė kai atvyko į įvykio vietą ir kai pateko į butą. Realiai pajuto grėsmę, kad susprogdins, asmuo buvo suspaudęs kumštį, atrodė, kad tai yra tikrai realus grasinimas. Grasino, kad bandė patekti į butą ir kai pateko. Pagrindo apkalbėti kaltinamąjį neturi.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu. 2014 m. gruodžio 5 d. dirbant su pareigūnais R. E. ir vyr. patruliu N. B. per radijo ryšį išgirdo, kad reikalinga pagalba, jog užsirakinęs asmuo grasina susprogdinti. Nuvykę pamatė, kad atvykę 2-3 ekipažai, kurie buvo prie namo. Įėjus į kiemą, girdėjo, kaip iš buto, pro atvirą langą, pilietis keikiasi, šūkauja, kad laiko kažką panašaus į peilį. Buvo tamsoka, tačiau peilį pamatė, nes iš virtuvės ir kitų patalpų buvo kažkiek šviesos. Asmuo keikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Jis nubėgo pasiimti šunį ir nuėjo už namo stebėjimui. Vėliau pareigūnai pateko vidun ir sulaikė pilietį.

Nukentėjusiojo M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2015-05-25 apklausos metu parodė, kad 2014-12-05 apie 20.20 val. dirbant kartu su specialistu R. E. ir vyr. patruliu N. B. per radijo stotį išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje pareigūnams reikalinga pagalba. Atvykus jis pamatė būrį policijos pareigūnų ir vyrą, išlindusį pro pirmo aukšto langą, kuris laikė rankose panašų daiktą į peilį. Minėtas vyras pats buvo buto viduje, tačiau buvo priėjęs arti prie lango ir šaukė visiems įvykio vietoje buvusiems pareigūnams, kad jis susprogdins juos visus. Jis išsigando, kad vyras gali iš tikrųjų susprogdinti namą ar panaudoti kokius nors sprogmenis jų atžvilgiu, nes minėtas vyras buvo agresyviai nusiteikęs, nuolat grasino, jo elgesys atrodė neprognozuojamas, taip pat nebuvo žinoma, ar jis iš tikrųjų turi kokių nors sprogstamųjų medžiagų su savimi bute, nes dėl aktyvių jo grasinimų pareigūnams nebuvo galimybės patekti į butą. Taip pat minėtas asmuo plūdo juos necenzūrinias žodžiais, girdėjo kaip šaukė jam ir kitiems pareigūnams „py...ai“, „gaidžiai“. Kas vyko toliau jis nebematė, nes atsistojo iš kitos daugiabučio pusės, netoli buto langų. Tuo metu kiti pareigūnai bandė patekti į butą pro langą ir sulaikyti minėtą asmenį. Išdaužus langą ir patekus į butą minėtą vyriškį sulaikė (1 t., b.l. 89). Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis M. K. parodė, kad tvirtina duotus parodymus.

Nukentėjusiojo V. F. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2015-04-23 apklausos metu parodė, kad 2014-12-05 patruliuojant kartu su vyr. patruliu K. V. apie 20.21 val. per radijo ryšį išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnams reikalinga pagalba. Nuvykus minėtu adresu pamatė pareigūnus, stovinčius lauke, bei pilietį, kuris buvo užsirakinęs bute. Jiems priėjus arčiau, pro pirmo aukšto langą G. K. grasino susisprogdinti bei susprogdinti įvykio vietoje buvusius pareigūnus. Kadangi jis buvo agresyviai nusiteikęs ir nuolat kartojo, kad visus susprogdins, tai jis pamanė, kad G. K. realiai gali įvykdyti savo grasinimus. Jis kaimynų ir G. K. paklausė ar G. K. galėjo atsinešti į namus kokių nors sprogmenų. Jie jam atsakė, kad G. K. tą dieną buvo išėjęs iš namų, bet ar ką nors galėjo atsinešti su savimi namo, jie nežino. G. K. taip pat plūdo juos necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais: „py...rai“, „gaidžiai“, „dalbajobai“, dėl ko jis įsižeidė. Kadangi G. K. į butą jų neįsileido, tai G. K. leidimu jie išdaužė buto langą, per kurį du mobilaus būrio patruliai pateko į buto vidų, ir ten sulaikė G. K.. Kai kiti pareigūnai pateko į butą, netrukus į butą pro langą įlipo ir jis pats, ten pamatė, kaip pareigūnai sulaikinėjo ant žemės gulintį G. K., dėjo jam antrankius. Po to vienas iš bute buvusių patrulių padavė jam peilį, su kuriuo G. K. jiems grasino (1 t., 79 b.l.). Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis V. F. juos patvirtino.

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu. 2014-12-05 dirbant su pareigūnu M. Š. gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes asmuo žada susprogdinti, grasina. Nuvykus nurodytu adresu jau buvo atvykę pareigūnų. Bute užsirakinęs vyras jį neįsileido, reikalavo prokuroro sankcijos, sakė, kad neįleis, kad sprogdins, jei bandys kas patekti į butą. Tokius veiksmus priėmė, kaip realią grėsmę, nes visą laiką turi saugotis, tai yra ne juokai. Kaltinamasis minėjo, kad turi granatą, matė kaip metė citrinas. Kolegai buvo nurodyta daužti langą.

Nukentėjusiojo A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2015-05-05, 2015-07-07 apklausų metu parodė, kad 2014-12-05 apie 20.00 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. Š. gavo iš budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnams reikalinga pagalba, nes asmuo grasino susisprogdinti. Kai atvyko minėtu adresu G. K. pro savo buto langą grasino visiems aplink buvusiems pareigūnams, taip pat ir jam, kad susprogdins juos su granata, kad ją turi namuose. Jis kažką laikė rankoje, buvo agresyvus, todėl išsigando, kad jis gali realiai įvykdyti savo grasinimus, nes jis pareigūnų į butą neįsileido. Buvo tikimybė, kad jis tikrai su savimi bute turi sprogmenų ir juos panaudos. Jis tik vėliau pamatė, kad G. K. išmetė pro langą dvi citrinas. G. K. įžeidinėjo jį ir kitus pareigūnus šaukdamas jiems necenzūrinius žodžius, tokius kaip „gaidžiai“, „pydarai“, „dalbajobai“, dėl ko jis įsižeidė, nes G. K. įžeidinėjo juos girdint kitiems aplinkiniams žmonėms ir pareigūnams. Jis į minėto buto vidų patekęs nebuvo, nes vėliau nuėjo į laiptinę saugoti buto duris, kad G. K. pro jas nepabėgtų, ir ten stovėjo, kol kiti pareigūnai bandė patekti pro langą į buto vidų. Kad G. K. laikė peilį ar juo grasino, jis nematė, nes jis ne visą laiką jį stebėjo. Kas vyko kitiems pareigūnams patekus į buto vidų jis nematė, nes kaip ir minėjo, pagal nurodymą saugojo buto duris (1 t., b.l. 69, 70-71). Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis A. D. juos patvirtino, nes tuo metu geriau prisiminė aplinkybes. Išsakyti G. K. žodžiai įžeidė, kaip policijos pareigūną.

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad kaltinamasis G. K. yra matytas įvykyje. Vakare, dirbant su kolega V. iš budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, beeinant į namą, kaltinamais pro atidarą langą pradėjo grasinti, kad turi „lemokę“, kad jei eisime į namą susprogdins. Grasinimai pasirodė realūs, todėl informavo budėtoją, buvo įvestas planas skydas, "Aro" pareigūnai konsultavo, evakavo gyventojus. Evakuojant gyventojus, pas kaimynę bute buvo ir nukentėjusioji. Kaltinamasis buvo bute, į butą neįsileido, bendravo per langą, grasino, kad jei jie eis pas jį į butą, susprogdins, išlėks į orą. Tas asmuo su savimi nieko neturėjo, paskui eigoje išmetė citriną su tikslu, kad imituoti, jog tai sprogmuo. Kiti jau buvo atvykę, vedė dialogą su kaltinamuoju, kad išeitų pasiduotų, atrakintų duris, tačiau jis metė citriną. Necenzūrinis žodis buvo vartojamas kas antras žodis, jie buvo nukreipti į juos, t.y. pareigūnus, frazės buvo įžeidžiančios. Tokių kaltinamojo veiksmų buvo pagrindas bijoti, buvo grasinama susprogdinti, t.y. kėsinimasis į jo gyvybę, į kolegų, į gyventojų. Atvykus į įvykio vietą negali per kelias sekundes įvertinti, ar tai buvo realūs grasinimai, kaltinamasis pastoviai grasino. Kiek pamena nukentėjusioji skundėsi, kad smurtą panaudojo, kad kaltinamasis čia jau ne pirmą kartą, kad jis jau už tai teistas. Gal kaltinamasis ir buvo pasiėmęs peilį, tačiau jis asmeniškai nematė, tik iš kolegų girdėjo.

Nukentėjusiojo R. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2015-04-02, 2015-07-16 apklausų metu jis nurodė, kad 2014-12-05 apie 19.50 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Apie 20.04 val. nuvykus minėtu adresu pro daugiabučio namo langą pamatė vyrą, kaip paaiškėjo, G. K., kuris juos pamatė einančius link namo laiptinės, ir pradėjo šaukti, grasinti, kad jeigu jie prisiartins prie jo namo, įeis į namą, jis viską susprogdins, nes turi namuose „lemonkę“ bei 200 g. trotilo. G. K. nuolatinis agresyvus kartojimas, kad jis turi sprogmenų, kad jis susprogdins juos ir namą, suteikė pagrindą manyti, kad G. K. realiai įvykdys grasinimus. Apie susidariusią situaciją informavo Kauno apskrities VPK budėtoją, iš daugiabučio namo evakavo namo gyventojus, apsaugojo įvykio vietą kol atvyko daugiau pareigūnų. (1 t., b.l. 84, 85-86). Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis R. A. patvirtino, kad jie teisingi.

Nukentėjusysis K. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju patruliu. 2014 m. tikslios datos neprisimena, dirbant su V. F. buvo gautas iškvietimas - asmuo užsidaręs namie, nori susisprogdinti, mama išmesta iš namų. Jis su kolega apsiginklavo, pasiėmė titaninį skydą. Atvykę į įvykio vietą, bendravo nukentėjusiąja G. K., kuri nurodė, kad yra skriaudžiama sūnaus, buvo konfliktas, kad išsigandusi sūnaus ji iššoko pro langą. Nepamena tikslių nukentėjusiosios išsakytų žodžių dėl grasinimų. G. K. paklausė, ar ji pati mano, kad gali grėsti realus pavojus, ji sakė, kad galbūt, todėl jie ėmėmės atsargumo priemonių. Buvo pasakyta, kad grasino moteriai. Kaltinamasis nesileido į kalbas, ilgai tęsėsi su juo diskusija, kurios metu išmetė citriną, grasino, kad galvą pragręš su drėle, naudo keiksmažodžius, grasinančiu akcentu, kad jei lipsi, pateksi į butą, tai tau bus tas ir tas, kad sprogsi, ta bus „p..dą“. Jis buvo įžeidinėjamas, siuntė policininkus eiti „na...“, jį įžeidė, kaip policijos pareigūną, įžeidimai buvo besikartojantys. Gavo G. K. (motinos) leidimą, kurį pasirašė automobilyje, kad sutinka daužti langą. Jis su kolega M. Š. ėjo į buto vidų, t.y. jis laikė titaninį skydą, o kolega M. Š. turėjo elektros impulsinį ginklą. Įlipus į butą kaltinamajam liepė išeiti, nurodymui nepakluso, pamatė, kad kaltinamasis rankoje laiko peilį, liepė jį mesti, reikalavimų kaltinamasis nevykdė. Buvo panaudotas elektros impulsas, kurio pagalba sulaikytas kaltinamasis bei atimtas peilis, t.y. iš rankos ištrauktas peilis. Jis neprisimena kas paėmė peilį, gali būti, kad jis arba kolega M. Š., tačiau tikrai buvo paimtas iš kaltinamojo rankos peilis. Kaltinamajam uždėjus antrankius, buvo atrakintos durys, į butą įėjo nukentėjusioji. Peilį paėmė su savimi, ir buvo pateiktas prie bylos.

Nukentėjusiojo K. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2015-04-29, 2015-07-16 apklausų metu jis nurodė, kad 2014-12-05 apie 20.00 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. F. per radijo ryšį išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnams reikalinga pagalba, nes asmuo grasino susisprogdinti. Nuvykus ankščiau minėtu adresu jis pamatė pareigūnus bei G. K., kuris buvo užsirakinęs minėtame bute, ir pro langą šaukdamas grasino susisprogdinti bei susprogdinti vietoje buvusius policijos pareigūnus bei kitus aplinkinius asmenis, plūdo juos necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, šaukė „p...rai“, „gaidžiai“, „dalbajobai“, todėl manė, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus. G. K. taip pat rankose laikė peilį, kurį demonstratyviai jiems rodė, šaukė, kad juo sužalos juos jei jie artinsis prie jo ar įeis į jo butą. Prie minėto namo buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, G. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), yra G. K. mama ir buto savininkė. Ji skundėsi, kad G. K., jos sūnus, nuolat ją plūdo necenzūrinias žodžiais, grasino su ja susidoroti rankose laikydamas peilį, dėl to ji iššoko pro pirmo aukšto langą ir po to iškvietė policijos pareigūnus. Paklausus G. K., ar G. K. gali namuose turėti sprogmenų, pasakė, kad nežino. Išdaužus buto langą į butą įlipo jis laikydamas titaninį skydą ir pareigūnas M. Š.. Tikrinant buto patalpas buvo pastebėtas G. K., kuris kairėje rankoje laikė peilį, bei buvo sugniaužęs dešinį kumštį. Jis buvo agresyviai nusiteikęs ir su peiliu bandė artintis prie jų. Jie pareikalavo, kad G. K. iškeltų rankas į viršų, tačiau jis nereagavo ir pasakė, kad jis papjaus bei tuoj pat visus susprogdins su granata. Jis G. K. perspėjo, kad jei nevykdys teisėtų pareigūnų reikalavimų prieš jį panaudos elektro impulsinį prietaisą TASER. Kadangi G. K. nereagavo, toliau grasino ir artinosi, dėl to prieš jį panaudojo elektro impulsinį prietaisą TASER. Kai jis parkrito ant žemės, iš jo kairės rankos paėmė peilį ir apžiūrėjo dešinį kumštį, tačiau jokios granatos ar kito sprogmens nerado. (1 t., b.l. 74, 75-76) Pagarsinus parodymus patvirtino, kad jie teisingi ir juos tvirtina, bei paaiškino, kad per langą mesta citrina buvo pagąsdinimui, neatmetė galimybės, kad kaltinamasis gali naudoti kažkokius veiksmus, nes paklausus motinos ar gali turėti, sprogmenų, tai ši sudvejojo, pasakė, kad nežino, gal. Į įvykio vietą galėjo būti atvykę keturi policijos pareigūnų ekipažai. Kaltinamojo sulaikymo metu ne jis šovė tazeriu kaltinamajam, tačiau buvo šauta į priekį, o ne į nugarą.

Liudytoja J. K. parodė, kad kiek pamena prieš metus laiko, gal gruodį jai paskambino buvęs vyras G. K. ir pasakė, kad susipyko su mama, kad ši tikriausiai iškvies policija. Taip pat pasakė, kad jis ėjo, paslydo ir išdaužė stiklą. Iš pradžių galvojo, kad meluoja, paskui pasakė, kad su kameromis atvažiavo, sakė, kad jam atsibodo toks gyvenimas, kad gal jį nušaus. Kai ji gyveno kartu, niekas nesmurtavo.

Liudytojos J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2015-05-26 apklausos metu ji nurodė, kad 2014 metų gruodžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, vakare jai paskambino jos buvęs sutuoktinis G. K., kuris pasakė, kad jis savo namuose pykstasi su G. K.. Po kiek laiko G. K. jai dar kartą paskambino ir pasakė, kad vėl bus problemų, nes G. K. ko gero vėl iškvies jam policiją, kad, jis užkliuvo ir alkūne netyčia išdaužė durų stiklą, dėl to G. K. ir iššoko pro langą. Kiek jai žinoma, jie dažnai pykstasi dėl šeimyninių santykių, tačiau G. K. niekada anksčiau negrasino ir nesmurtavo prieš G. K.. G. K. jai tą vakarą skambino dar kelis kartus, užsiminė, kad jau atvažiavo pareigūnai. Kaip suprato, vėliau G. K. neįsileido pareigūnų į namus, tačiau, kad G. K. grasino pareigūnams ji negirdėjo. Jiems bekalbant G. K. nei karto negrasino G. K., jis išvis nieko jai nesakė, t.y. ji negirdėjo, kad G. K. jis būtų ką nors pasakęs. G. K. ir G. K. tarpusavio santykiai yra įtempti visą gyvenimą, ši ne kartą kvietė policijos pareigūnus G. K., jei šis papriekaištaudavo jos draugui arba apie jį neigiamai kalbėdavo. Taip pat G. K. anksčiau pareigūnams yra sakiusi, kad G. K. jai grasina, jį pareigūnai kelis kartus buvo dėl to išsivežę, o po to vėliau pati sakydavo pareigūnams, kad jis jai nieko negrasino (1 t., b.l. 54).

Liudytoja G. S. parodė, kad buvo iškviesta policija, nes motina susipyko su sūnumi. Pas ją į namus atėjo kaimynė G. K., kuri pasakė, kad G. išdaužė durų stiklą, o ji iššoko per langą. G. K. iškvietė policiją, greitąją. Pareigūnus kvietė, nes išdaužė durų stiklą. Atvažiavę pareigūnai, kadangi buvo gauta duomenų, jog yra sprogmenų, visiems, šešių butų gyventojams liepė išeiti iš dviaukščio namo. Ji matė kaip kaltinamasis išmetė citriną pro langą, kaip G. K. išvedė pareigūnai. Ji nuėjo paskui Gražiną į butą, pažiūrėti, kas darosi, kai tuo metu įėjo policininkas, paėmė nuo komodos stalinį peilį, įsidėjo į maišelį ir išėjo.

Liudytojos G. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2015-05-28 apklausos metu ji nurodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį, apie 17-18 val., G. K. atėjo pas ją į butą ir pasakė, kad G. K. yra išgėręs, koliojosi, todėl ji nežino ką daryti. Ji pasakė, kad G. K. eitų namo į savo kambarį ir užsidarytų. G. K. jai paminėjo, kad jeigu kas, ji šoks per langą. Galimai po 15-30 min. G. K. vėl atėjo pas ją į butą ir pasakė, kad G. K. išdaužė kambario durų stiklą, ji išsigando, todėl iššoko pro langą į lauką. G. K. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino greitajai ir pranešė, kad ji iššoko pro langą ir susitrenkė nugarą. Paskui paskambino ir policijai. Kai atvažiavo policija, G. K. pareigūnų neįsileido į butą. Tuomet atvažiavo ir daugiau pareigūnų, nes G. K. pasakė, kad jis turi sprogmenų. Tuomet juos visus evakavo ir liepė išeiti iš namų. Ji pamatė, kai G. K. pro langą išmetė citriną. Policijos pareigūnai kalbino G. K., bet jis buvo agresyvus ir neatidarė durų. Vieni pareigūnai kalbino G. K., o kiti išdaužė G. K. lango stiklą ir įlipo į butą. Paskui G. K. išvedė iš buto surakintomis rankomis, įsodino į tarnybinį automobilį ir išvežė. (1 t., b.l. 56-57).

2014-12-05 pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje iš kurio matyti, kad G. K., įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), grasino motinai G. K., su ja susidoroti. Taip pat yra patyrusi smurtą ir anksčiau (1 t., b.l. 10).

2014-12-05 sutikimu iš kurio matyti, kad G. K. sutiko, kad policijos pareigūnai išdaužtų langą ir patektų į jos butą. Sūnus jai grasino, kad užmuš (1 t., b.l. 11)

Policijos BIRT ataskaitų žiūrykle iš kurios matyti, kad G. K. kreipėsi į Kauno AVPK Kauno r. PK jog G. K., galimai neblaivus, konflikto metu su mama išdaužė namuose durų stiklą. Moteris išsigandusi agresyvaus sūnaus – iššoko pro langą, pabėgo pas kaimynus. Dėl įvykio išsiųsti 5 policijos pareigūnų ekipažai, išsiuntimo laikas pirmo ekipažo 2014-12-05 19.52 val., baigimo laikas paskutinio ekipažo 2014-12-05 22.30 val. Po to buvo iškviesta operatyvinė grupė. 21.00 val. planas Skydas atšauktas, patruliai pateko į buto vidų, panaudojo TASER-į ir asmenį (pareiškėjos sūnų) sulaikė (1 t., b.l. 12-16)

Pokalbio stenograma (pateikta BPC Klaipėdos skyriaus) iš kurios matyti, kad užfiksuotas G. K. pokalbio įrašas bendrajam pagalbos centrui, kur G. K. nurodo, jog jos sūnus G. K. prisigėrė-girtas, ji buvo užsirakinusi kambarį, išdaužė durų stiklą, ji per langą gerai, kad pirmam aukšte, iššoko, pabėgo nuo sūnaus, pas kaimynus 2 bute ji yra saugi, nemušė, jis tik stiklą sudaužė, ji per langą iššokti, jis pamatė, kad iššoko, tada jau jis jai (1 t., b.l. 21-22).

2014-12-05 apžiūros protokolu, fotolentelėmis iš kurių matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namas 1 butas. Buto viduje praviros rudos spalvos durys, kurių stiklas išdaužtas, stiklo šukės mėtosi ant grindų koridoriuje ir salone. Taip pat kambaryje atidaryto lango stiklas išdaužtas, stiklo šukės matomos ant palangės, grindų bei lovos. (1 t., b.l. 23-30, 31).

Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) vyr.patrulių M. Š., K. V. tarnybiniais pranešimais iš kurių matyti, kad jiems dirbant su vyr. Patruliais A. D., V. F. per radijo ryšį išgirdo, kad reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini), ten asmuo grasina susisprogdinti. Atsakingo asmens nurodymu, nuvyko į Patrulių rinktinę pasiimti pasyvios gynybos priemonių. Nuvykus minėtu adresu, pastebėjo atvykusius kitus pareigūnus bei pilietį, kuris buvo užsirakinęs (duomenys neskelbtini) bute ir per langą šaukdamas grasino susisprogdinti, bei susprogdinti juos, nuolat juos koliojo necenzūriniais žodžiais py...ais, mentais, gaidžiais, dalbajobais, taip pat grasino juos nužudyti, rankose laikydamas peilį, bei demonstratyviai jį rodė, kad juo jie bus sužaloti. Taip pat prie buto buvo moteris, kaip paaiškėjo G. K., kuri teigė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir yra minėto asmens motina ir buto savininkė, taip pat skundėsi, kad jos sūnus nuolat koliojasi necenzūriniais žodžiais, grasino su ja susidoroti rankose laikydamas peilį, dėl to ji iššoko per pirmo aukšto langą. G. K. prašė jų sulaikyti jos sūnų dėl to, kad šis kelią grėsmę jai ir aplinkiniams bei parašė sutikimą dėl buto lango stiklo išdaužimo ir taip būtų patekta į butą, kad būtų sulaikytas jos sūnus. Išdaužus lango stiklą pirmas į butą įlipo M. Š., kartu ir K. V. su savimi turėdamas titaninį skydą. Tikrinant patalpas buvo pastebėtas minėtas pilietis, kuris kairėje rankoje laikė peilį bei buvo sugniaužęs dešinį kumštį. Pareikalavus iškelti rankas į viršų, jis į tai nereagavo ir sakė, kad tuoj juos papjaus, visus susprogdins su granata, perspėjus, kad jeigu asmuo neįvykdys teisėto reikalavimo, bus panaudotas elektro impulsinis prietaisas TASER, tačiau pilietis į perspėjimus nereagavo, dėl to buvo panaudotas elektro impulsinis prietaisas TASER X26 Nr. X00-646122 užtaiso Nr. C41028M2Y, asmeniui parkritus ant žemės, iš kairės rankos buvo paimtas peilis, apžiūrint dešinį kumštį jokios granatos nerado, asmenį sulaikius, jam buvo uždėtos spec. Priemonės – antrankiai. Asmenį pristačius į Kauno r. PK pasivadino G. K., bei buvo paimtas peilis (1 t., b.l. 32, 33)

Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) 2-ojo būrio vyr.patrulio R. A. tarnybiniu pranešimu iš kurio matyti, kad 2015-12-05 dirbant kartu su vyr. Patruliu L. V. apie 19.50 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Apie 20.04 val. nuvykus minėtu adresu pro daugiabučio langą juos pasitiko G. K. (kaip vėliau paaiškėjo), kuris ėmė šaukti, kad nušautų jį ir nebandytų eit į vidų, nes jis turi sprogmenų, kaip sprogmenų pavadinimą įvardijo „Lemonke“. Priėjus prie buto durų, durų niekas neatidarė, tačiau iš gretimo kaimynės buto išėjo G. K. motina G. K., kuri paaiškino, kad policiją kvietė dėl to, kad sūnus agresyvus, grasina sumušti, išdaužė buto vidinių durų kambario stiklą. Kada G. K. išdaužė stiklą G. K. iššoko pro langą ir nubėgusi pas kaimynę iškvietė policiją. Pabandžius pro langą pabendrauti su G. K., šis vis grasino, kad susprogdins vėl minėjo „lemonke“ bei, kad turi 200 gramų trotilo. Apie susidariusią situaciją informavo Kauno AVPK budėtoją. Iš daugiabučio namo evakavo gyventojus, apsaugojo įvykio vietą kol atvyko daugiau policijos pareigūnų. (1 t., b.l. 34)

Kauno apskrities (duomenys neskelbtini)vyr.patrulio M. K. tarnybiniu pranešimu iš kurio matyti, kad 2014-12-05 dirbant kartu su specialistu R. E. ir vyr.patruliu N. B. apie 20.21 val. išgirdo, kad reikalinga kitiems pareigūnams pagalba (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu buvo išsiaiškinta, kad bute užsidaręs vyras, kuris juos keikė, vadino „pyd...tais, mentais“, grasino susprogdinti. Taip pat rankoje laikė peilį ir jį demonstravo (1 t., b.l. 35)

2014-12-05 prietaiso TASER Nr. X00-646122 panaudojimo ataskaita iš kurios matyti, kad 2014-12-05 21.00 val. (duomenys neskelbtini), vyr. patrulis M. Š. ir K. V. panaudojo prietaisą Taser prieš G. K..(1 t., b.l. 36).

2014-12-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš kurio matyti, kad pareigūnas V. F. pateikė iš G. K. buvo paimtas 23 cm. ilgio ir 12 cm. geležtės peilį su mėlynos spalvos rankena, kuris apžiūrėtas ir priduotas saugojimui Kauno apskrities VPK Kauno r. PK . (1 t., b.l. 37, 38-39, 40-42,44,45).

Asmens blaivumo testu Nr. 0694 iš kurio matyti, kad 2014-12-05 21.45 val. G. K. nustatytas 1,55 promilių girtumas (1 t., b.l. 154).

Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėta filmuota medžiaga (patalpinta į kompaktinius diskus) iš įvykio vietos, kuriose yra užfiksuotas, kaltinamojo, nukentėjusiosios ir atvykusių pareigūnų veiksmais (2 t., b.l. 44, 56)

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas grasinimu nužudyti, grasinimu valstybės tarnautojui, pasipriešinimu valstybės tarnautojui ir jo įžeidimu G. K. pasitvirtino.

Kaltinamasis kaltu dėl grasinimų nužudyti, grasinimu valstybės tarnautojui, pasipriešinimu valstybės tarnautojui nepripažino, dėl įžeidimo valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų pripažino nurodydamas, gal ir galėjo pasakyti tokius žodžius, kurie nurodyti kaltinime, tačiau byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą dėl G. K. kaltės.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006; 2K-142/2007; 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusioji G. K. duodama teisiamojo posėdžio metu parodymus bei pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jie yra teisingi, tačiau siekdama švelninti ikiteisminio tyrimo metu nurodytas jos aplinkybes, dėl grasinimo susidoroti, išsakymo jog ją papjaus, užmuš, stiklo išdaužimo, jos iššokimo per langą iš buto, nes kaltinamasis yra jos sūnus, teisiamojo posėdžio metu nurodė skirtingas aplinkybes, t.y. kad nesuprato jog sūnus telefonu su buvusia žmona kalba apie ją, kad pokalbio metu buvo sakoma tik suriš, jai negrasino, o tik liepė ateiti pasikalbėti, kaip buvo išdaužtas durų stiklas ji nežino, gal sūnus paslydo. Tokius parodymus nukentėjusioji jau nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams (1 t., b.l. 49) po įvykusio įvykio dėl kurio buvo kviečiama policija. Nors nukentėjusioji ir švelnina 2015-04-21 apklausos metu, ikiteisminio tyrimo metu, nurodytas aplinkybes, dėl jos atžvilgiu įvykdytos veikos, tačiau teismas tiek kaltinamojo duotus teisiamojo posėdžio metu parodymus, tiek nukentėjusiosios duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodymus vertina visų ištirtų įrodymų, taip pat ir rašytinių įrodymų, visumoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji skambindama pagalbos telefonu 112 nurodė, kad sūnus G. K. prisigėrė, ji buvo užsirakinusi kambarį, išdaužė stiklą, ji per langą gerai, kad pirmam aukšte, iššoko, pabėgo nuo jo, kaip jis galėjo mušti jeigu jis tik išdaužė stiklą, ji per langą šoko, jis pamatė kad šoko, tada jau jis jai. Šias aplinkybes nukentėjusioji G. K. patvirtino ir 2014-12-05 rašydamas pareiškimą bei 2014-12-05, 2014-12-07 apklausų metu, tačiau detaliau nurodė įvykio aplinkybes, bei prieš rašydama pareiškimą, bei duodama parodymus buvo įspėta pagal BK 236 str., 235 str., kur ji nurodė, kad kaltinamasis būdamas agresyviai nusiteikęs grasino su ja susidoroti, girdėjo pokalbį su žmona telefonu, kaip šis sakė, kad ją sumuš arba papjaus, išdaužė namų durų stiklą, ėjo link miegamojo, todėl ji išsigandusi jog su ja gali susidoroti, iššoko per langą. Nukentėjusiosios sutikimu, kuris buvo rašytas įvykio vietoje atvykus policijos pareigūnams, kur ji nurodė, kad sūnus jai grasino, kad ją užmuš. Įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota, kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl grasinimo nužudyti, jog išdaužtas kambario durų stiklas. Pateikta filmuota laidos „Farai“ medžiaga, kurioje užfiksuotas įvykis, kur užfiksuota, kaip nukentėjusioji parodo langą pro kurį iššoko išsigandusi G. K., nurodė, kad sūnus G. K. grasino ją užmušti, savo norų surašė sutikimą dėl lango išdaužimo bei, kad jai buvo grasinama užmušti. Be to, ir pareigūnai dalyvavę įvykyje, tarnybiniuose pranešimuose dėl asmens sulaikymo, nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą G. K. nurodė, kad sūnus G. K. grasino su ja susidoroti, dėl ko ji iššoko pro langą, prašė sulaikyti G. K. dėl to, kad jis kelia grėsmę jai ir aplinkiniams. Be to ir filmuota medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji išsigandusi G. K. skubiai iššoko per langą, žiemos metu, taip kaip buvo apsirengusi namuose. Šie aukščiau įvertinti įrodymai paneigia, kaltinamojo versiją pateiktą teisiamojo posėdžio metu, kad jis gal ir galėjo pasakyti, kad užmuš, tačiau nukentėjusiajai nebuvo jokio realumo tai manyti, be to ir nukentėjusiosios parodymus, kuriais nukentėjusioji siekia švelninti kaltinamojo padėti ir padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Tai įrodo, kad nukentėjusioji įvykio dieną išsakytus kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius, ko ji išsigando, iššoko pro langą, kvietė policiją, greitąją. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. K. 2014-12-05, apie 19.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti savo motiną G. K., tai yra elgdamasis agresyviai, sakydamas „užmušiu“, išdaužęs kambario, kuriame buvo G. K., durų stiklą, artinosi prie jos, kas buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 str. 1 d. Valstybinis kaltintojas prašė iškelti baudžiamąją bylą G. K. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo, tačiau teismas įvertinęs bylos duomenis darė išvadą, kad G. K. ne melagingai davė parodymus, o duodama parodymus švelnina nurodytas aplinkybes siekdama padėti G. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu.

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2009).

BK 290 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Greta to, didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka: ar šie žodžiai buvo vartojami pareigūnų atžvilgiu pašalinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių. Pats valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas gali būti padaromas viešai arba neviešai. Nors veikai kvalifikuoti įžeidimo pobūdis reikšmės neturi, tačiau viešas nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia objektą (kasacinė nutartis Nr. 2K-324/2013).

Šios bylos aplinkybės taip pat neginčijamai patvirtina G. K. veiksmuose esant nusikaltimų, numatytų BK 286 str., 287 str. 1 d. ir 290 str., sudėtį. Visų pirma nukentėjusieji L. V., R. A., K. V., M. Š., A. D., V. F., M. K., įvykio metu ėję (duomenys neskelbtini) būrio, (duomenys neskelbtini) būrio patrulių pareigas, teisiamajame posėdyje patvirtino, jog kaltinamasis G. K. pro buto langą jiems grasino, sakydamas, kad juos susprogdins panaudodamas sprogmenis, jei jie pateks į butą jo sulaikyti, tokių veiksmų patvirtinimui pradaręs langą išmesdamas citrina sušuko „limonkę“, bei pareigūnams paklausus ar šis turi sprogmenų, tai patvirtino, kad jų turi, t.y. panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų L. V., R. A., K. V., M. Š., A. D., V. F., M. K. susilaikyti nuo veiksmų kaltinamojo atžvilgiu atlikino, t.y. kaltinamojo sulaikymo kaip įtariamą padarius nusikaltimą, neįsileido į butą, reikalavo prokuroro orderio. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo evakuoti daugiabučio namo gyventojai, įvestas planas „Skydas“, bendradarbiauta su Aro pareigūnais. Nukentėjusiaisiais pripažinti pareigūnai ėjo savo tiesiogines tarnybines pareigas, su kaltinamuoju G. K. nebuvo asmeniškai pažįstami, nesusipykę, jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs, iš esmės analogiški, iš esmės atitinka aplinkybes, nurodytas jų tarnybiniuose pranešimuose, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Be to nukentėjusiųjų, t.y. pareigūnų parodymus iš esmės patvirtina ir laidos „Farai“ filmuota medžiaga. Be to ir pats kaltinamasis nurodė, kad grasino susprogdinti, sakė kad turi sprogmenų. Tai rodo, jog pareigūnams buvusiems įvykio vietoje buvo pakankamas ir realus pagrindas manyti, kad kaltinamasis šiuos išsakytus grasinimus gali įvykdyti. Taip pat kaltinamasis ne tik grasinimo valstybės tarnautojams, bet ir įžeidė pareigūnus V. F., K. V., A. D., M. Š., vartodamas įžeidžiančius, jų garbė, orumą žeminančius žodžius, bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino M. Š. ir K. V., sulaikymo metu. Nustatyta, kad minėti policijos pareigūnai kaltinamojo anksčiau nepažinojo nei asmeniškai, nei atlikdami savo tarnybines pareigas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie kaltinamąjį apkalbėjo, be to, nukentėjusiųjų parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino ir filmuota medžiaga pateikta iš laidos „Farai“, taip pat iš dalies paties kaltinamojo parodymai, jog jis įžeidinėjo policijos pareigūnus, bei kad nepakluso pareigūnų reikalavimams. Kaltinamasis neneigia paties sulaikymo fakto, pareigūnų patekimo į butą, pareigūnų nurodymų nevykdymo, tačiau kaltinamasis teigia, kad sulaikymo metu neturėjo rankoje peilio. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų M. Š. ir K. V. duotais parodymais, kad išdaužus buto lango stiklą ir patekus į buto vidų, kaltinamasis vienoje rankoje turėjo peilį, o kitą buvo suspaudęs į kumštį, nevykdė pareigūnų reikalavimų, ėjo link jų, nes peilis buvo išimtas įvykio vietoje dalyvavusio G. K. sulaikyme pareigūno, kuris pateikė prijungimui prie bylos. Be to ir pateiktoje filmuotoje medžiagoje yra užfiksuotas peilis. Aplinkybė, kad nukentėjusioji G. K. ir liudytoja G. S. įėjusi į butą nematė šalia kaltinamojo G. K. peilio, nepaneigia aplinkybės, kad sulaikymo metu, G. K. neturėjo peilio, nes tiek G. K., tiek G. S. į butą pateko jau po G. K. sulaikyto, tik po tam tikro laiko atrakinus užrakintas buto duris. Kaltinamojo teiginys, kad jis bėgo nuo pareigūno, o ne ėjo link pareigūnų rankose laikydamas peilį, kurie pateko į butą išdaužus buto lango stiklą yra paneigti pareigūnų parodymais, bei ir iš karto po įvykio užpildyta pareigūno M. Š. prietaiso TASER Nr. X00-646122 panaudojimo ataskaita, kurioje yra užfiksuota į kurias vietas buvo pataikyta panaudojus šį prietaisą (pataikyta iš priekio). Be to tiek iš nukentėjusių pareigūnų V. F., K. V., A. D., M. Š. dėl jų įžeidimo, tiek ir iš pareigūnų dalyvavusių šiame įvykyje parodymų matyti, kad G. K. garsiai, agresyviai nusiteikęs, ir ne vieną kartą V. F., K. V., A. D., M. Š. vadino: gaidžiais, piderastais, dalbajobais, ir tokie žodžiai juos kaip policijos pareigūnus įžeidė. Todėl kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 286 str., 287 str. 1 d. ir 290 str. Veikos numatytos BK 287 str. 1 d. ir 290 str. yra padarytos esant idealiai sutapčiai, nes G. K. grasindamas policijos pareigūnams jų atžvilgiu panaudoti sprogmenis, juos susprogdinti, jei jie pateks į butą jo sulaikyti, pareigūnų atžvilgių taip pat buvo sakomi įžeidžiantys, necenzūriniai žodžiai.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iš duotų parodymų ir matyti, kad kaltinamasis neneigia jog galėjo pareigūnų atžvilgiu naudoti necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, kurie nurodyti kaltinime, galėjo pasakyti, kad užmuš G. K., neneigia, kad grasino susprogdinti pareigūnus, jeigu šie bandys patekti į butą, teismas tai nelaiko prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, kas yra būtina sąlyga pripažįstant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą lengvinančią aplinkybę, todėl tai pripažinti lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, nėra pagrindo.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. G. K. 2014-12-05 21.45 val. nustatytas 1.55 % (promilių) girtumas (1 t., b.l. 154). Taigi kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimų metu ir jo įtaka kaltinamojo veiksmams abejonių nekelia. (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl bausmės.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. K. padarė keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant G. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas 3 kartus, bausmes atlikęs, 2008-12-04 priimta nutartis atleisti nuo 2005-09-30 Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 t., b.l. 94-97), teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 135-139), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b.l. 144), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 146), Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l. 148), teismo psichiatrijos specialisto išvada patvirtina, kad G. K. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (1 t., b.l. 152), dirbantis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, nors prokurorė ir prašė skirti laisvės atėmimo bausmes už visas veikas, ir jų vykdymą atidėti, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra dirbantis, į tai kad nuo 2008-12-04 daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (išskyrus veikos dėl kurių yra kaltinamas), po šių veikų, kurių padarymu kaltinamas, taip pat nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, asmeniui, skirus ir švelnesnę bausmę nei prašo valstybinis kaltintojas, skyrus BK 145 str. 1 d. sankcijose numatytą – laisvės apribojimo bausmę, taikant įpareigojimus, o pagal BK 286 str., 287 str. 1 d., 290 str. sankcijoje numatytą – baudos bausmę.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinį diską su garso įrašu (1 t., b.l. 19), kompaktinius diskus su vaizdo įrašu (2 t., b.l. 44, 56) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, peilį saugomą Kauno apskr. VPK Kauno r. PK (1 t., b.l. 45,) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 145 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d., 290 str. ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 145 str. 1 d. – paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti darbą, bei per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

pagal BK 286 str. – 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 euro centų) baudą.

pagal BK 287 str. 1 d. – 13 (trylikos) MGL dydžio, t.y. 489,58 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 58 euro centų) baudą;

pagal BK 290 str. - 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 euro centų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 287 str. 1 d. ir 290 str. subendrinti, jas apimant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 13 (trylikos) MGL dydžio, t.y. 489,58 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 58 euro centų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti darbą, bei per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 16 (šešiolikos) MGL dydžio, t.y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 euro centų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką, t.y. baudą, t.y. 16 MGL, įskaityti G. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 5 d. 20.50 val. iki 2014 m. gruodžio 7 d. 10.25 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę bausmę – 12 (dvylikos) MGL, t.y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 euro centų) dydžio baudą ir 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti darbą, bei per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įpareigoti G. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti G. K., kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

G. K. paskirtą kardomąją priemonė– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: kompaktinį diską su garso įrašu, 2 kompaktinius diskus su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, peilį saugomą Kauno apskr. VPK Kauno r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.