Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-10 · Administracinė byla Nr. A-525-1740-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-10
Bylos Nr.
A-525-1740-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Klaipėdos, Klaipėdos miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“
Kategorijos
  • 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-1740/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.2; 15.2.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei A. K. T.,atsakovo atstovams Vytautui Korsakui ir Jolantai Laužikaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ (toliau – ir Įmonė) skundu (t. I, b.l. 3), kurį patikslino (t. I, b.l. 18, t. II, b.l. 135–136, 168, 191), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) padarytą 97 004,86 Lt turtinę žalą: 2006 metų spalio mėnesį – 2009 metų gruodžio mėnesį patirtus nuostolius (negautas pajamas) – 93 432,85 Lt; kritusio šuns vertę – 1 500 Lt; šuns gydymo paslaugas – 1 230 Lt; pašto ir kopijavimo išlaidas – 537,81 Lt; žyminio mokesčio išlaidas – 270 Lt; skelbimą dėl prarastų klientų – 34,20 Lt.

Nurodė, kad Įmonė nuomoja žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė ir moka mokesčius Savivaldybei bei AB „Klaipėdos vanduo“ už lietaus nuotekų surinkimą. Jau aštuoneri metai kaip aikštelė apsemiama lietaus vandeniu po kiekvieno stipraus lietaus ir sniego tirpimo. Pažymėjo, jog kasmet po kelis kartus kreipiasi į atsakovą dėl avarijos likvidavimo, tačiau lietaus kanalizacija nesutvarkyta. Dėl netvarkomos lietaus kanalizacijos buvo kreiptasi ir į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją. Apsėmus aikštelę, lengvųjų automobilių savininkai iš automobilių negali išlipti nesušlapę kojų. Teigė, kad dėl Savivaldybės neatliekamų pareigų žlugdomas pareiškėjo verslas, žymiai sumažėjo pajamos, nes dauguma vairuotojų dėl šių priežasčių nestato aikštelėje automobilių apsaugai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2009 m. vasario 25 d. rašte Nr. 2-975(19-1) nurodė, jog atsakinga už lietaus kanalizacijos surinkimą yra Savivaldybė, todėl ji ir traukiama atsakovu. Minėtame rašte taip pat patvirtinta, jog iš situacijos plano ir raudonųjų linijų matosi, kad lietaus vandenys nuo automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) į siurblinę nepatenka, kas reiškia, kad Savivaldybės prižiūrimose teritorijose nėra vandens valymo įrenginių, todėl automobilių stovėjimo aikštelė (ir garažai) yra nuolat apsemti lietaus vandeniu. Pažymėjo, kad pateikė paskutinių metų pajamų įrodymus, t. y. kasos čekius, kad nuo stiprių lietaus kanalizacijos potvynių atsirado nuostoliai, nes žymiai sumažėjo pajamų apyvarta. 2007 m. spalio 1 d. pajamos buvo 6 126 Lt, 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 7 240 Lt, 2009 m. vasario 2 d. – 4 112 Lt. Pažymi, kad tik per pastaruosius trejus metus Įmonei padaryta 9 000 Lt nuostolių, t. y. kasmet po 3 000 Lt. Teigė, kad po kiekvieno lietaus kanalizacijos potvynio kviečia pagalbininkus nutekinti lietaus vandenį ir nusausinti apsemtą verslo apsaugos įrangą, kviečia avarines tarnybas, moka už benziną, vykstant pas užsakovus ir kita. Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą nuotekų tvarkymo organizavimas yra viena iš savivaldybės atliekamų viešojo administravimo funkcijų, o atsakovas tokių funkcijų neatlieka.

Atsiliepimas

Atsakovas Savivaldybė atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 50–51, t. II, b.l. 179–180) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti reikia visų atsakomybės taikymo sąlygų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti sutartinė arba deliktinė. Kadangi sutartinių santykių tarp pareiškėjo ir Savivaldybės nėra, sutartinė atsakomybė negalima. Teigė, jog Savivaldybė neatliko veiksmų, kurie galėtų sukelti žalą pareiškėjui, todėl reikalavimai yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad dėl lietaus nuotekų surinkimo ir tvarkymo Savivaldybė sudarė lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutartį Nr. 16-1122 su AB „Klaipėdos vanduo“. Tokia sutartimi AB „Klaipėdos vanduo“ įsipareigojo užtikrinti nuolatinį vandens nuleidimo sistemų ir įrenginių darbą (sutarties 5. 1 punktas). Remiantis AB „Klaipėdos vanduo“ paaiškinimu Nr. 2009/S.01-589, jis yra sudaręs sutartį su Įmone dėl nuotekų surinkimo iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir pateikia pareiškėjui sąskaitas faktūras už nuotekų surinkimą. Lietaus nuotekų kiekį AB „Klaipėdos vanduo“ skaičiuoja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. DI-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“. Tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ nenurodė, kokiais tinklais lietaus nuotekos patenka į miesto tinklus bei kas įrengė nuotekų tinklus sklype (duomenys neskelbtini). Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad automobilių stovėjimo aikštelė nuolat užpilama dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AD1-2363 „Dėl sniego aikštelių vietų nustatymo“ nustatytos sniego aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje naudojimo. Sniego aikštelės vieta nustatyta, atsižvelgiant į teritorijos ypatumus. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl patirtų nuostolių nėra pagrįsti ir paremti tai įrodančiais dokumentais. Pareiškėjo pateiktos laikotarpio ataskaitos negali įrodyti žalos dydžio, nes ataskaitose nurodyti laikotarpiai nesutampa, t. y. kai kuriose ataskaitinis laikotarpis yra mėnuo, o kai kuriose – nepilnas mėnuo, iš pateiktų dokumentų negalima įvertinti ūkinės veiklos sezoniškumo, nėra jokio ryšio tarp pateiktų skaičių ir žalos dydžio paskaičiavimo. Be to, pareiškėjas teigė, jog automobilių aikštelė yra apsemta nuo 2002 metų, o pateiktos laikotarpio ataskaitos yra po nurodytos datos. Pabrėžė, jog žala nėra preziumuojama, jos dydį turi įrodyti pareiškėjas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje, pateiktame bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjas nurodė, jog per trejus metus patyrė 9 000 Lt nuostolių, todėl neaišku, kokiu pagrindu suma išaugo. Teigė, kad verslo nuostoliai nėra susiję su Savivaldybės veiksmais ar neveikimu, nes pareiškėjas verčiasi komercine veikla, o komercinės veiklos sėkmė priklauso nuo daugybės aplinkybių (komercinės veiklos vietos, aptarnavimo kokybės, rinkos pokyčių ir t. t.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 43–44, t. II, b.l. 187–188) prašė skundo netenkinti.

Nurodė, kad lietaus nuotekų tinklai iš Įmonės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), patenka į AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ teritorijoje esančius nuotekų tinklus bei drenažinį griovį, kurio neprižiūrint ir nevalant, padidėjus kritulių kiekiui, stabdomas lietaus vandenų nubėgimas nuo minėtų teritorijų (dėl esamų griovių nepakankamo pralaidumo) į miesto tinklus. AB „Klaipėdos vanduo“ atstovui 2009 m. balandžio 2 d. nuvykus apžiūrėti minėtų tinklų, dėl kurių nepriežiūros vyksta ginčas, nustatyta, kad „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ teritorijoje esantis drenažinis griovys išvalytas, t. y. pašalinta priežastis, dėl kurios buvo stabdomas lietaus vandenų nubėgimas. Pažymėjo, jog pagal 2003 m. gruodžio 29 d. sutartį Nr. 16-1122 tarp Savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“ minėti lietaus nuotekų tinklai yra ne sutarties objektas, todėl bendrovė tokių tinklų neprižiūri, niekada jų neeksploatavo ir neeksploatuoja iki šiol. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, jog viena iš valstybės perduotų savivaldybei funkcijų yra valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise. Taigi įstatymu Savivaldybei priskirtas tokių statinių eksploatavimas, todėl Savivaldybė gali būti vertinama kaip tokių įrenginių valdytojas pagal CK 6.266 straipsnį. Pabrėžė, jog tuo atveju, jeigu Savivaldybė remiasi aplinkybe, kad šios funkcijos pavestos kitam asmeniui, tokį faktą privalo įrodyti, nes įrodinėjimo pareiga tenka jai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį. Nurodė, kad žala arba nuostoliai pasireiškia kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo paskaičiuota nuostolių suma nepagrįsta, jos apskaičiavimo metodika neaiški ir nesuprantama, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl patirtų nuostolių nėra pagrįsti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu (t. II, b.l. 225–234) skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 21 823 Lt turtinei žalai atlyginti, 308,43 Lt teismo išlaidų atlyginimo, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi CK nuostatomis (6.271 str. 1, 3, 4 d., 6.246 – 6.249 str.) ir pažymėjo, jog turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, o atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nurodė, jog, byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodytus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Atsižvelgdamas į 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijų Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1, 5 straipsnius, pabrėžė, kad turi būti atlyginama ir tiesioginė žala, ir negautos pajamos. Taip pat atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalį, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 7 punktą, 7 straipsnio 26 punktą.

Nustatė, kad G. M. 2003 m. vasario 17 d. su Klaipėdos apskrities viršininku sudarė nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo 0,4561 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komercinei veiklai – automobilių stovėjimo aikštelei. Dėl lietaus nuotekų surinkimo ir tvarkymo Savivaldybė 2003 m. gruodžio 29 d. su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutartį Nr. 16-1122 , kurios 5.1 punktu AB „Klaipėdos vanduo“ įsipareigojo užtikrinti nuolatinį vandens nuleidimo sistemų ir įrenginių darbą (lietaus vandens šulinėlių, kontrolinių šulinėlių, nutekamojo lietaus vandens tinklų vamzdynų, kolektorių). Minėtos sutarties 4 punktu AB „Klaipėdos vanduo“ pavesta eksploatuoti Klaipėdos miesto lietaus nuotekų tinklus, išvardintus sąraše. Lietaus nuotekų tinklų sąrašas ne kartą buvo pildomas papildomais susitarimais, tačiau lietaus nuotekų tinklai pareiškėjo eksploatuojamos automobilių stovėjimo aikštelės nėra minėtos sutarties objektu. Tokią aplinkybę taip pat patvirtina ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos vanduo“ pateikta lietaus nuotekų tinklų schema nuo teritorijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš kurios matyti, jog AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojami pagal sutartį su savivaldybe tinklai (schemoje pažymėti oranžine spalva) prasideda tik Liepų gatvėje. Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strateginio departamento Turto ir privatizavimo skyriaus duomenimis lietaus nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), neregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Savivaldybei nepriklauso. AB „Klaipėdos vanduo“ 2008 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. S.01-06-0-1367/2008, adresuotame Savivaldybei bei pareiškėjo atstovei, nurodė, kad paskutiniu metu padažnėjo nusiskundimai iš (duomenys neskelbtini) gatvės esamų garažų bei mašinų stovėjimo aikštelės dėl lietaus vandens užpylimo. Lietaus nuotekų tinklai iš minėtų teritorijų patenka į AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ teritorijoje esamą drenažinį griovį, kuris nevalomas ir neprižiūrimas, dėl to, kai padidėja kritulių kiekis, stabdomas lietaus vandenų nubėgimas nuo minėtų teritorijų (dėl esamų griovių nepakankamo pralaidumo) į miesto lietaus tinklus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2009 m. vasario 25 d. rašte Nr. 2-975(19-1) nurodyta, kad lietaus vandenys yra surenkami į lietaus kanalizacijos siurblinę nuo visos 1,3 ha asfaltuotos mechaninių dirbtuvių aikštelės ir toliau jie patenka į miesto kanalizacijos tinklus. Šis raštas ir situacijos planas patvirtina, kad lietaus vandenys nuo automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) į siurblinę nepatenka. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AD1-2363 „Dėl sniego aikštelių vietų nustatymo“ nustatytos sniego aikštelių vietos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse. Iš sniego aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje schemos matyti, jog sniego aikštelė yra šalia pareiškėjos eksploatuojamos automobilių stovėjimo aikštelės. Įvertinęs 2010 m. sausio 11 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų E. S., R. P., A. G., J. D. parodymus, dienraštyje „Klaipėda“ 2009 m. lapkričio 22 d. atspausdintoje publikacijoje „Savivaldybei – rekordinis ieškinys“ pateiktą informaciją, padarė išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 7 punktu bei 7 straipsnio 26 punktu nustatytas funkcijas, nes neorganizavo nuotekų tvarkymą teritorijoje, kurioje yra pareiškėjo eksploatuojama automobilių stovėjimo aikštelė, nesirūpino tinkamu melioracijos įrenginių eksploatavimu. Nustatydamas sniego surinkimo aikštelės vietą, neįsitikino, kad suvežtas sniegas, tirpdamas pateks į kanalizacijos tinklus ir nesudarys kliūčių fiziniams ir juridiniams asmenims naudoti teritorijoje esančius objektus pagal paskirtį. Pabrėžė, jog faktinė aplinkybė, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo užtvindoma vandeniu, įrodyta ne tik liudytojų parodymais, bet ir pareiškėjo atstovės skundais Savivaldybės merui, Klaipėdos apskrities viršininkui, 2008 m. gruodžio 2 d. aktu, fotonuotraukomis bei trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepimu į skundą.

Pažymėjo, jog žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pabrėžė, jog, vertinant galimybę gauti pajamas, nukentėjusiojo įsitikinimas dėl jo negautų pajamų neturėtų būti lemiamas, turi būti vertinamos ne tik įprastos normalios aplinkybės, kurioms esant buvo tikimasi gauti pajamų, bet būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, reikšmingas nustatyti negautą naudą, ir būtent šios aplinkybės turi nulemti negautų pajamų dydį. Nustatyta, kad nuostolių paskaičiavimo pažyma sudaryta, vadovaujantis tokiu principu: pagrindu paimtos didžiausios įmonės gautos pajamos – 7 799,80 Lt (Įmonė jas gavo 2008 m. rugpjūčio mėn.) ir skaičiuota, kiek kitais mėnesiais laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti žalą (2006 m. spalio mėn. – 2009 m. gruodžio mėn.), gautos pajamos nesiekia šio dydžio. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (byla Nr. 3K-353/2007), nurodė, jog tokia negautų pajamų paskaičiavimo metodika nepagrįsta faktine medžiaga. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti negautas pajamas, pareiškėjas buvo pasiruošęs gauti kas mėnesį po 7 799, 80 Lt, o šių pajamų negavo tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. negautos pajamos paskaičiuotos, vadovaujantis pareiškėjo įsitikinimu dėl jų dydžio. Nurodė, jog Įmonės pajamos 2009 metais mažėjo, lyginant su 2008 metų pajamomis. Tačiau teigti, kad jos mažėjo tik dėl atsakovo kaltės nėra pagrindo, nes Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus pažyma apie meteorologines sąlygas nustatyta, jog Klaipėdoje gausių kritulių kiekis 2008 metais iškrito 21 kartą, o 2009 metais – 15 kartų. Faktinių duomenų, kiek kartų buvo apsemta automobilių saugojimo aikštelė, byloje nepateikta, tačiau, remiantis liudytojų parodymais, tokią aplinkybę galima susieti su iškritusiu kritulių kiekiu: kuo dažniau ir gausiau iškrenta krituliai, tuo didesnė tikimybė, kad jie nenutekės ir automobilių stovėjimo aikštelė bus apsemta. Be to, klientų, besinaudojančių automobilių stovėjimo aikštele, pagausėdavo vasarą. Taigi pareiškėjo gaunamoms pajamoms įtakos turėjo ir sezoniškumas. Nors gausus kritulių kiekis 2008 metais iškrito dažniau nei 2009 metais, pareiškėjas 2008 metais gavo daugiau pajamų, todėl darytina išvada, kad gaunamoms pajamoms įtakos turėjo ir bendra verslo situacija šalyje. Aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl tikėtino ryšio, jog pareiškėjas ir įprastomis aplinkybėmis kas mėnesį būtų gavęs 7 799,80 Lt pajamas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, negautų pajamų paskaičiavimui nusprendė taikyti kitokį principą: nustatyti pareiškėjo vidutines pajamas ir negautomis pajamomis laikyti pajamas, kurios ginčo laikotarpiu nesiekė vidutinių pajamų lygio. Pagal nuostolių paskaičiavimo pažymoje pateiktus duomenis bei kasos aparato juostoje nurodytas apyvartos ataskaitas Įmonės vidutinės mėnesio pajamos yra 5 403 Lt, todėl, skaičiuojant aukščiau aptartu principu, darytina išvada, kad pareiškėjas 2006 m. spalio-gruodžio mėnesiais negavo 898 Lt pajamų, 2008 metais – 2 855 Lt bei 2009 metais – 13 563 Lt, viso – 20 123 Lt. Nustatant negautų pajamų dydį, vertintina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas ieškinyje, pateiktame Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2009 m. kovo 12 d. bei jo patikslinime, teigė, jog dėl atsakovo kaltės kasmet patiria po tris tūkstančius nuostolių ir prašė priteisti 9 000 Lt. Pareiškėjo atstovės argumentą, jog ji nėra teisininkė ir negalėjo suformuluoti tinkamai ieškinio, nes sirgo buhalterė, nelaikė įtikinamu, nes pareiškėjo atstovė yra Įmonės direktorė, todėl preziumuojama, kad jai žinoma finansinė padėtis. Rėmėsi CK 6.247 straipsniu ir nurodė, kad negautų pajamų nustatymo kriterijai ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai lemia, jog negautos pajamos gali būti atlyginamos tik tada, kai nustatomas priežastinis teisės pažeidimo ir negautų pajamų ryšys. Nustatant tokį ryšį, turi būti konstatuota, kad teisės pažeidimas atėmė galimybę pasinaudoti tam tikru civilinės teisės objektu, dėl to ir buvo negauta pajamų, kurių būtų gauta, jeigu būtų naudojamasi šiuo objektu. Padarė išvadą, kad pareiškėjas nebūtų patyręs nuostolių, jei Savivaldybė būtų tinkamai atlikusi jai įstatymu pavestas funkcijas, todėl iš atsakovo priteistinos 20 123 Lt dydžio pareiškėjo negautos pajamos.

Nustatė, jog 2009 metų kovo mėnesį susirgo automobilių stovėjimo aikštelę saugoję šunys, o Kaukazo aviganis, vardu E., krito. Pareiškėjo atstovės teigimu, šuo susirgo lakdamas vandenį, kuris į automobilių saugojimo aikštelę pateko iš sniego aikštelės pradėjus tirpti suvežtam nešvariam sniegui. Nurodė, jog pateiktas L. V. veterinarijos klinikos išrašas iš ligos istorijos patvirtina, kad šuo, Kaukazo aviganis, vardu E., susirgo 2009 m. kovo 15 d. Jam paskirti vaistai, atlikti tyrimai. Nustatyta diagnozė – apsinuodijimas. Tos pačios klinikos pažyma patvirtina, kad šuo krito 2009 m. kovo 23 d. Įvertinęs tai, kad liudytoja M. V., dirbanti L. V. veterinarijos klinikoje gydytoja, parodė, jog konkreti apsinuodijimo priežastis nebuvo tirta, tačiau šunys galėjo apsinuodyti ir gerdami vandenį, kuriame yra ištirpusi kelių barstymui naudojama druska, papildomai atsižvelgęs į tai, kad liudytojų R. P. ir A. G. parodymais nustatyta, jog šuo apie parą išstovėjo vandenyje, nes aikštelė buvo užtvindyta iš sniego aikštelės bėgančiu vandeniu, padarė išvadą, kad šuns apsinuodijimą galėjo sukelti vanduo, patekęs iš sniego saugojimo aikštelės, tirpstant sniegui, todėl tarp atsakovo veiksmų – sniego aikštelės vietos parinkimo bei kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad į sniego aikštelę 2009 metų kovo mėnesį buvo vežamas užterštas sniegas. Remdamasis pareiškėjo atstovės paaiškinimu, nustatė, jog kritusio šuns vertė nustatyta, atsižvelgiant į jo amžių, veislę, šuns įsigijimo kainą, L. V. veterinarijos klinikos vakcinacijų pažymėjimą, liudytojo A. G. parodymus, interneto svetainėje www.sunys.lt. pateiktus skelbimus apie parduodamus Kaukazo aviganių veislės šunis, ir konstatavo, jog prašymas atlyginti 1 500 Lt kritusio šuns vertę tenkintinas.

Tuo tarpu pareiškėjo prašymą atlyginti 1 230 Lt šuns gydymo išlaidų patenkino iš dalies. Nustatė, kad 2009 metų kovo mėnesį L. V. veterinarijos klinikoje buvo gydomas ne tik Kaukazo aviganis E., bet ir kiti trys šunys (Kaukazo aviganiai A., L. ir A.). Pateiktos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad Įmonė 2009 m. kovo 30 d. už veterinarijos paslaugas sumokėjo 834 Lt: 2009 m. balandžio 2 d. – 117 Lt, 2009 m. rugpjūčio 6 d. – 130 Lt, 2009 m. rugpjūčio 7 d. – 149 Lt . Sąskaitose-faktūrose nenurodyta, už kokias konkrečias paslaugas sumokėta, tik nurodyti kasos čekių numeriai ir datos (t. y. 2009-03-30 sąskaitoje-faktūroje nurodytos paslaugų datos – kovo 5, 10, 17, 18, 20 ir 23 d., o likusiose sąskaitose-faktūrose jų išdavimo data sutampa su paslaugos data). Atsižvelgė į liudytojos B. K. parodymus, kad ji išrašė minėtas sąskaitas-faktūras, tačiau negali paaiškinti, už kokio šuns gydymą bei už kokias konkrečias paslaugas, tai, kad išraše iš ligos istorijos nurodyta, jog Kaukazo aviganio E. pirminė apsilankymo data veterinarijos klinikoje yra 2009 m. kovo 22 d., o šis šuo krito 2009 m. kovo 23 d., padarė išvadą, kad tik 2009 m. kovo 30 d. sąskaitoje-faktūroje nurodytos paslaugos gali būti susijusios su šuns E. gydymu, nes likusios teismui pateiktos sąskaitos-faktūros išrašytos po šuns kritimo. Išrašo iš ligos istorijos duomenimis šuo E. L. V. veterinarijos klinikoje dėl ligos buvo apžiūrėtas 2009 m. kovo 22 d. Jau minėtoje 2009 m. kovo 30 d. sąskaitoje-faktūroje nėra duomenų apie paslaugų teikimą kovo 22 d., tačiau nurodyta, kad už 2009 m. kovo 23 d. suteiktas paslaugas buvo sumokėta 200 Lt (168,07 Lt bei 31,93 Lt PVM). Konstatavo, kad dėl šuns E. gydymo pareiškėjas patyrė 200 Lt dydžio išlaidas, todėl šio dydžio išlaidos iš atsakovo priteistinos.

Taip pat pareiškėjas prašė priteisti 34,20 Lt išlaidas, susijusias su skelbimu spaudoje dėl prarastų klientų. Pateikta sąskaita-faktūra įrodo, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 8 d. už skelbimą dienraštyje „Vakarų ekspresas“ sumokėjo 34,20 Lt. Pareiškėjo atstovės teigimu buvo išspausdintas skelbimas apie Įmonės teikiamas paslaugas, nes dėl nuolatinio automobilių stovėjimo aikštelės užtvindymo vandeniu Įmonė prarado dalį klientų. Byloje nepateikti įrodymai apie skelbimo išspausdinimą, todėl negalima daryti išvados apie jo turinį bei šias išlaidas susieti priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais, todėl prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo netenkintas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos (kopijavimo paslaugoms, pašto išlaidoms ir žyminiam mokesčiui atlyginti), priskirtinos proceso šalies išlaidoms, kurių priteisimas reglamentuojamas minėtoje teisės normoje. Kadangi pareiškėjas skundu pasiekė teisinį rezultatą, jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Nurodė, jog pareiškėjas, padavęs ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, sumokėjo 270 Lt žyminį mokestį, todėl prašymas dėl šių išlaidų priteisimo tenkintinas. Lietuvos pašto registro duomenys dėl perduotų Pasiuntinių paštui siuntų, kasos aparato čekiai bei sąskaitos-faktūros patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 537,81 Lt dydžio pašto bei kopijavimo išlaidas. Tokias išlaidas sudaro skundų su priedais siuntimas įvairioms kontroliuojančioms institucijoms. Pašto siuntų registro duomenys ir gauti atsakymai į skundus patvirtina, kad buvo rašomi skundai Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, televizijai ir kitiems, į kai kurias institucijas skundai buvo rašomi po keletą kartų. Pažymėjo, jog išlaidos, susijusios su skundų kontroliuojančioms institucijos siuntimu, nėra būtinos ir racionalios, todėl nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir neatlygintinos, išskyrus išlaidas, susijusias su skundų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos siuntimu, siunčiamų joms dokumentų kopijavimu, nes minėtoms institucijoms rašyti skundai susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis ir tai patvirtina šių institucijų atsakymai į skundus. Nurodė, jog iš pateiktų dokumentų nesimato, kiek sumokėta už pašto paslaugas, siunčiant skundus tokioms institucijoms, tačiau pateikti Lietuvos pašto registro išrašai įrodo, kad siunta į Vilniaus miestą kainuoja 8,20 Lt, todėl už dvi siuntas pareiškėjui priteistina 16,40 Lt pašo išlaidų. Pateiktos sąskaitos-faktūros įrodo, kad pareiškėjas už kopijavimo paslaugas sumokėjo 220,31 Lt. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymo turinys leidžia daryti išvadą, kad jai buvo siunčiami ir dokumentai, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kiek išlaidų patyrė dėl šiai institucijai siunčiamų dokumentų kopijavimo. Atsižvelgiant į tai, kad skundai buvo rašomi ne mažiau kaip dešimčiai adresatų, pareiškėjo patirtos 220,31 Lt kopijavimo išlaidos dalijamos iš šio skaičiaus ir pareiškėjui priteistinos 22,03 Lt kopijavimo išlaidos. Konstatavo jog pareiškėjui viso priteistina 308,43 Lt turėtų teismo išlaidų atlyginimo (270 Lt žyminio mokesčio, 16,40 Lt pašto bei 22,03 Lt kopijavimo išlaidų).

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 1), kuriuo prašo panaikinti 2010 m. sausio 21 d. sprendimą, priteisiant 97 004,86 Lt dydžio turtinę žalą.

Nurodo, jog liudininkai bei po 7 metus dirbantis personalas ir buhalteriniai dokumentai neginčijamai įrodė bei patvirtino, kad būtent dėl atsakovo neveikimo atsirado žala. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino turtinės žalos dydį.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 4–8), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nurodo, jog, vertindamas Savivaldybės veiksmų neteisėtumą, teismas nevertino ir visai nepasisakė dėl atsakovo pateiktų argumentų. Atsakovas teismui pateikė schemas, kuriose pažymėtas vandens nubėgimo kelias iš sniego aikštelės. Taip pat buvo pateiktas teritorijos brėžinys, iš kurio matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra aukščiau nei greta jos esančios teritorijos, todėl vanduo joje negali laikytis ir išbėga į gretimą teritoriją. Liudytojas Edmundas Stancelis patvirtino, kad visas vanduo išbėga į garažų teritoriją, nes ji žemiau. Be to, pareiškėjas pateikė į bylą nuotraukas, kuriose yra užpilti greta automobilių stovėjimo aikštelės esantys garažai, tačiau nepateikė nei vienos nuotraukos, kurioje būtų užfiksuota užlieta automobilių saugojimo aikštelė. Tokie įrodymai nebuvo vertinami įrodymų sąsajumo aspektu. Taip pat teismas netenkino atsakovo prašymo dėl specialisto kvietimo. Tuo tarpu specialistas galėjo teismui paaiškinti apie specialių žinių reikalaujančius klausimus, susijusius su teritorijos paviršiumi ir aplinkos veiksniais (krituliai, sniego tirpsmo vanduo) bei pagrįsti atsakovo abejones dėl aikštelės užpylimo fakto. Be to, teismas visiškai nevertinto to, jog liudytojai R. P. ir A. G. patvirtino, kad aikštelė buvo užlieta tik kelis kartus per metus. Tai patvirtina, kad vanduo aikštelėje atsiranda tik esant ypatingoms gamtos sąlygoms. Teismas netyrė, kada automobilių saugojimo aikštele pradėjo naudotis pareiškėjas, ar aikštelės naudotojas prieš tai turėjo kokių nusiskundimų. Daro išvadą, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai konstatavo, kad aikštelė yra nuolat apsemiama.

2. Atkreipia dėmesį tai, kad itin didelis lietaus kiekis ar staigus sniego tirpimas laikytini nenugalimos jėgos aplinkybėmis pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalį. Sniegui tirpstant aikštelėje gali būti vandens ir dėl paties atsakovo veiksmų, t. y. nenuvalytas sniegas automobilių stovėjimo aikštelėje, netinkama aikštelės danga, nepadaryti nubėgimai vandeniui ir kiti veiksniai, kurie lemia, kad aikštelėje esant stipriam lietui ar staigiai tirpstant sniegui gali atsirasti vandens.

3. Nurodo, kad biudžeto lėšos naudojamos viso miesto poreikiams tenkinti, todėl negali būti lėšos išskirtinai skirtos tik vienai sričiai ar tenkinami tik vieno asmens poreikiai. Savivaldybės infrastruktūros plėtra vykdoma sistemingai, atsižvelgiant į svarbiausius visuomenės poreikius. Todėl negalima teigti, kad jeigu tam tikroje teritorijoje lietaus nuotekų tinklų nėra, Savivaldybės veiksmai ar neveikimas yra neteisėti. Teismas nevertino, kad šių tinklų minėtoje teritorijoje nereikia, kadangi Įmonei problemų kyla tik esant ekstremalioms gamtos sąlygoms, t. y. itin stipriai lyjant ar staigiai tirpstant sniegui. Tačiau, esant ekstremalioms gamtos sąlygoms, nepatogumų susidaro visiems asmenims, esantiems mieste, neišskiriant minėtos automobilių saugojimo aikštelės naudotojų.

4. Pažymi, jog 2009 metų kovo mėnesio, kai pareiškėjas teigė buvus potvynį aikštelėje, Įmonės pajamos buvo didesnės (4 163 Lt), nei tų pačių metų gegužės mėnesį (3 282 Lt), tai įrodo, kad aikštelės užpylimas neturi jokios įtakos klientų skaičiui.

5. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo savo negautų pajamų skaičiavimo metodikos. Neaišku, kaip skaičiuojamas vidutinis pajamų lygis. Teismas nemotyvavo, kaip vertino pareiškėjo pradinio ieškinio teiginius dėl žalos paskaičiavimo (9 000 Lt), nesiaiškino, koks yra priežastinis ryšys tarp aikštelės užpylimo fakto ir įmonės pajamų svyravimo.

6. Pažymi, jog liudytoja J. D. parodė, kad šuns kritimo priežastis nėra nustatyta, skrodimas atliktas nebuvo, tačiau padarė prielaidas, kad nuo druskuoto vandens šuo galėjo apsinuodyti. Liudytoja į atsakovo klausimą, ar tinkamai prižiūrimas ir ėdesio turintis šuo laks bet kokį vandenį, kad galėtų nusinuodyti, pareiškė, kad ir prižiūrėtas šuo laks ir iš balos. Tokie teiginiai atsakovui sukėlė abejonių dėl veterinaro kompetencijos. Savivaldybės administracija 2010 m. sausio 28 d. raštu Nr. (4.78.)-R2-263 kreipėsi į Klaipėdos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad pateiktų paaiškinimą dėl bylai svarbių faktų. Minėta tarnyba 2010 m. vasario 3 d. raštu Nr. (1.13)D2-58 pateikė savo nuomonę, kad negalima teigti, jog šuns gaišimo priežastis buvo aikštelėje esančio vandens, kuriame ištirpusi kelių barstymui naudota medžiaga, lakimas. Be to, byloje pateikti duomenys, kad kiti šunys taip pat sirgo, tačiau jie nenudvėsė.

7. Nurodo, jog kadangi išraše iš ligos istorijos šuns savininku nurodytas R. P., Įmonė neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo už tokio šuns kritimą, todėl teismas negalėjo pareiškėjui priteisti tokios žalos atlyginimo.

8. Pažymi, jog teismas visiškai nevertino, kad 2009 kovo 22 ar 23 dienomis klinikoje buvo apžiūrimi ir gydomi ir kiti trys šunys. Nėra jokio pagrindo teigti, kad 2009 m. kovo 23 d. kasos kvitas buvo išrašytas už šuns E. gydymą. Be to, Įmonė sąskaitų išrašymo metu buvo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, todėl tokio mokesčio suma kaip žalos atlyginimas nepriteistina, nes šią sumą Įmonė turi galimybę atgauti, pateikdama pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. Įmonė, mokėdama už privačiam asmeniui priklausančių šunų gydymą, neteisėtai bei nepagrįstai didina savo veiklos išlaidas.

9. Teismas, nustatydamas priežastinį ryšį tarp Savivaldybės veiksmų ar neveikimo ir reikalaujamo žalos atlyginimo, neargumentavo savo sprendimo, taip pat nevertino, ar nuostoliai negalėjo kilti dėl įprastos verslo rizikos bei neatitinkančio teisės aktų reikalavimų pareiškėjo elgesio, ar pareiškėjas ėmėsi priemonių nuostoliams sumažinti ir kitų priežasčių, kurios galėjo lemti žalos kilimą, panaikinimui.

10. Nurodo, jog, skundą patenkinus iš dalies, turi būti atitinkamai priteisiamas dalinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nevertino byloje pateiktų įrodymų bei nesivadovavo ABTĮ 43 straipsnio 1 dalimi. Neaišku, kokiu pagrindu priteisiamos iš atsakovo pašto ir kopijavimo išlaidos dėl dokumentų siuntimo valstybinėms institucijoms. Taip pat šių išlaidų priteisimas nėra pagrįstas įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. III, b.l. 15) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. III, b.l. 16) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Įmonė skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Savivaldybės padarytą 97 004,86 Lt turtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, jog tokią žalą sudaro: nuostoliai, patirti 2006 metų spalio – 2009 metų gruodžio mėnesiais, viso 93 432,85 Lt; kritusio šuns vertė – 1 500 Lt; šuns gydymo paslaugos – 1 230 Lt; pašto ir kopijavimo išlaidos – 537,81 Lt; žyminio mokesčio išlaidos – 270 Lt; skelbimas dėl prarastų klientų – 34,20 Lt.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, byla Nr. A146-614/2010), valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjo skundas ir jo patikslinimai tvirtina, kad pareiškėjas jam padarytą žalą siejo su, kaip jis nurodė, neteisėtais veiksmais (t. II, b.l. 168), kuriuos siejo su Savivaldybės pareigos organizuoti nuotekų tvarkymą nevykdymu. Pareiškėjas nurodė, jog nuostoliai, pasireiškę negautomis pajamomis, atsirado dėl užvežto sniego, šiukšlių ir potvynio (t. II, b.l. 135) bei dėl to sumažėjusio klientų skaičiaus ir atitinkamai sumažėjusių Įmonės pajamų. Pareiškėjo teigimu, dėl to, kad jam priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė buvo nuolat apsemiama (dėl netinkamai organizuojamo nuotekų tvarkymo), sumažėjo klientų.

Teisėje neteisėti veiksmai suprantami kaip nevykdymas įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia atlikti. Todėl tam, kad būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas priteisti jam turtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas privalėjo įrodyti ir atitinkamai byloje turi būti nustatyta, kad Savivaldybė ar jos darbuotojai nevykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti.

Remiantis Vietos savivaldos įstatymo (aktuali redakcija) 6 straipsnio 30 punktu, savarankiškosioms savivaldybių funkcijos priskiriamas šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas (iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ankstesnės įstatymo redakcijos 7 straipsnio 16 punkte, kuriuo rėmėsi pareiškėjas). Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, pagal kurio 2 straipsnio 5 dalį nuotekomis šio įstatymo prasme suprantami ir krituliai, paviršinis, drenažinis ar pan. vanduo, o tai reiškia, kad šis įstatymas nagrinėjamai bylai aktualus. Taigi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje; savivaldybių tarybos vykdo viešajam vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas; savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas; savivaldybių institucijos nustato naujų abonentų, išskyrus vartotojus, prijungimo prie viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įmoką pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką; savivaldybių tarybos tvirtina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės teritorijoje plėtros planus; savivaldybių institucijos teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų apsauginės zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus; savivaldybių tarybos bendruosiuose arba specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose tvirtina viešojo vandens tiekimo teritorijų ribas, nepažeisdamos savivaldybės teritorijos ribų; savivaldybių institucijos tvirtina viešojo vandens tiekėjo veiklos savivaldybės teritorijoje sutartis; savivaldybių institucijos atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovas būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs anksčiau paminėtas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas atsakovo funkcijas, kiek jos susijusios su nuotekų šalinimu. Priešingai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad atsakovas, vykdydamas šias funkcijas, 2003 m. gruodžio 29 d. sudarė Lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ (t. I, b.l. 57–58), kuria pavedė AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuoti Klaipėdos miesto lietaus nuotekų tinklus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad atsakovas netinkamai įgyvendino jai Vietos savivaldos įstatymu priskirtas funkcijas, kiek tai susiję su nuotekų šalinimu, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 16 punktą (aktualios redakcijos 6 straipsnio 30 punktą).

Kartu būtina pažymėti, kad byloje pateikta Sutarties Nr. L2002-0266, sudarytos tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir pareiškėjo (t. I, b.l. 54), kopija bei AB „Klaipėdos vanduo“ 2009 m. balandžio 8 d. raštas Nr. 2009/S.01-589 (t. I, b.l. 53) patvirtina, kad pareiškėjas yra sudaręs su AB „Klaipėdos vanduo“ sutartį dėl lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo. Šia sutartimi būtent AB „Klaipėdos vanduo“, o ne Klaipėdos miesto savivaldybė, yra įsipareigojusi priimti iš pareiškėjo teritorijos paviršines (lietaus) nuotėkas į miesto tinklus. Atsižvelgus į tai kolegija sprendžia, kad pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl netinkamo paviršinių (lietaus) nuotėkų šalinimo yra pareiškęs netinkamam atsakovui. Kolegija pažymi, kad faktiškai kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir AB „Klaipėdos vanduo“ administraciniame teisme negali būti išspręstas, nes šios kategorijos ginčų sprendimas administraciniams teismams nėra priskirtas. Toks ginčas turėtų būti sprendžiamas ieškininės teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas atsakovo neteisėtus veiksmus taip pat siejo su šalia ginčo teritorijos esančios sniego aikštelės eksploatavimu ir tuo, jog į tokią aikštelę atvežtas sniegas tirpsta ir užtvindo pareiškėjui priklausančią mašinų stovėjimo aikštelę.

Byloje nustatyta, kad sniego aikštelių vietos yra nustatytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AD1-2363 (t. 2 b.l. 181-183). Duomenų, kad šis viešojo administravimo aktas būtų panaikintas ar kokioje nors teisminėje institucijoje pripažintas neteisėtu, byloje pateikta nėra. Todėl konstatuotina, jog atsakovo sprendimą sniego aikštelių vietos parinkimo pripažinti neteisėtų veiksmu (CK 6.246 straipsnio prasme) pagrindo nėra. Be to byloje surinkti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad sniego surinkimo aikštelė yra ne mažesniu nei 100 metrų atstumu nuo pareiškėjo eksploatuojamos automobilių aikštelės (t. t. 2 b.l. 184), tarp automobilių aikštelės bei sniego surinkimo aikštelės iš dalies įsiterpia pelkė (t. 1 b.l. 9, t. 2 b.l. 184). Nurodytos faktinės aplinkybės bei ortofotonuotraukta (t. 2 b.l. 184) kolegijai leidžia kritiškai vertinti pareiškėjo paaiškinimus, kad jo turimą automobilių saugojimo aikštelę tvindo sniego surinkimo aikštelėje tirpstantis sniegas. Paminėti faktiniai duomenys patvirtina, kad tarp automobilių saugojimo aikštelės bei sniego surinkimo aikštelės esanti pelkė visiškai eliminuoja galimybę, kad tirpstančio sniego vanduo iš sniego surinkimo aikštelės galėtų patekti į automobilių aikštelę. Dėl išdėstytų aplinkybių kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas, teikdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl automobilių aikštelės užtvindymo vandeniu, atsirandančiu tirpstant sniegui sniego surinkimo aikštelėje, neįrodė kad atsakovas veikė neteisėtai, taip pat neįrodė, kad priežastinio ryšio tarp automobilių aikštelės užtvindymo ir sniego tirpimo sniego surinkimo aikštelėje.

Kartu kolegija pažymi, kad byloje pareiškėjas taip pat nėra įrodęs jo turimos aikštelės užtvindymo fakto. Nors pareiškėjas teigia, kad per nagrinėjamą laikotarpį jo turima automobilių saugojimo aikštelė buvo užtvindyta net kelis kartus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas byloje nepateikė. Į bylą pateiktuose dviejuose fotografijų aplankaluose (t. 1 b.l. 140) yra dvi fotonuotraukos, kuriose matyti automobilių aikštelėje esanti vandens bala. Toks vandens kiekis, atsižvelgiant į tai, kad absoliučiai didesniame automobilių aikštelės plote vandens nėra, nelaikytinas automobilių aikštelės užtvindymu. Trečiame fotografijų aplankale (t. 2 b.l. 91) yra pavaizduota apsemta teritorija ties automobilių garažais. Teismas neturi jokio pagrindo susieti šią teritoriją su pareiškėjo turima automobilių aikštele, todėl kolegija konstatuoja, jog byloje neįrodytas faktas, kad pareiškėjo turima automobilių aikštelė (duomenys neskelbtini) buvo užtvindyta.

Pareiškėjas jam kilusią žalą taip pat sieja su tuo, kad krito automobilių aikštelę saugojęs Kaukazo aviganis E.

Byloje nustatyta (L. V. veterinarijos klinikos pažyma, t. 2 b.l. 139), kad minėtas šuo priklausė ne pareiškėjui, o fiziniam asmeniui – R. P. Kolegija vertina, kad dėl minimo šuns kritimo pareiškėjas žalos nepatyrė, nes šuo jam nepriklausė. Analogiška išvada darytina ir dėl kitų šunų gydymo išlaidų, kadangi bylos duomenimis jie taip pat priklauso minėtam fiziniam asmeniui (t. II, b.l. 142–149).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, neįrodė žalos fakto, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp menamų neteisėtų veiksmų bei menamos žalos, todėl pareiškėjo reikalavimas atsakovui dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas ir negalėjo būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas – sprendimo dalis, kuria patenkintas pareiškėjo skundas, naikintina ir pareiškėjo skundas atmestinas, o likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Kadangi sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, jam negali būti priteisiamas ir teismo išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas