- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- 2-731-503/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00440-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 2.4.1.6Įpėdinių savitarpio santykiai
- 3.2.6.4Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. G. dėl paveldėto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. G. patikslintu ieškiniu prašo išskirti buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis bendroje įpėdinių A. G. ir V. G. dalinėje nuosavybėje, šių dalių įregistravimui Nekilnojamo turto registre: 1/2 buto dalį, t. y. pusę bendro ploto (26,25 m ) A. G. ir 1/2 buto dalį, t. y. pusę bendro ploto (26,25 m²) V. G..
Ieškovas A. G. patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad M. K. G. (duomenys neskelbtini) testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), po mirties paliko jam – A. G., o visą kitą kilnojamą ir nekilnojamą turtą – V. G.. M. K. G. ir M. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Butas įsigytas po santuokos sudarymo. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Butas, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, yra įregistruotas M. K. G. vardu. Kadangi abu sutuoktiniai yra mirę, M. K. G. – (duomenys neskelbtini), o M. G. – (duomenys neskelbtini), butą pasidalyti gali jų įpėdiniai – teisių perėmėjai A. G. ir V. G.. M. G. teisių perėmėjas yra vienintelis testamentinis įpėdinis V. G., kadangi po M. G. mirties jo sutuoktinė M. K. G. nepadavė per 3 mėnesius, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje, palikimo atsiradimo vietos notarei pareiškimo dėl palikimo priėmimo (paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 16). Notarė nepatikrino, ar mirus sutuoktiniui, motina turėjo teisę į visą Butą ar tik į pusę Buto. Motina tuo metu nebuvo viso Buto savininkė, kadangi po tėvo mirties ji neįsiteisino tėvo Buto dalies. Motina turėjo tik pusę Buto, o testamente parašyta visas Butas. Motina paliko pusę Buto, kuri jai nepriklauso. Jis mamos palikimą priėmė per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį. Turto pas notarą su broliu (atsakovu) sutartimi nepasidalino, nes įvyko ginčas, nesusitarus – kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sutinka su ieškiniu, sutinka su jo mamos M. G. surašytu testamentu ir palieka spręsti teismui, kokiomis dalimis turi būti padalintas Butas tarp ieškovo ir jo (b. l. 27). Po motinos mirties liko jos Butas. Ieškovas po jos mirties paėmė raktus nuo Buto, faktiškai jį valdo nuo šios dienos, įleidęs nuomininkus. Nuvykus pas notarę, ji paaiškino, kad Buto dalis priklausė jam. Gražiuoju susitarti nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui šalių paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad M. K. G. ir M. G. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Jiems gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre įregistruota M. K. G. nuosavybės teisė į Butą, įregistravimo pagrindas – Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovas ir atsakovas yra M. K. G., mirusios (duomenys neskelbtini), ir M. G., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (b. l. 6-7, 16). M. K. G. (duomenys neskelbtini) testamentu Butą paliko ieškovui, o visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą – atsakovui V. G. (b. l. 10). Mirus palikėjai M. K. G. bylos šalys priėmė palikimą (b. l. 9). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų tėvo M. G. palikimą priėmė atsakovas.
Ginčas dėl nekilnojamojo turto – Buto, kuris yra registruotas M. K. G. vardu, nekyla, šalys pripažįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis), jog tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių – M. K. G. ir M. G., nuosavybė.
Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši taisyklė preziumuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje, analogiška nuostata buvo įtvirtinta turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje. Minėta prezumpcija gali būti nuginčyta, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vien sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis). Ši norma taikytina sprendžiant dėl sutuoktinių teisių į santuokos metu įgytą turtą, nepriklausomai, ar jis įgytas po 2000 m. CK įsigaliojimo, ar iki to (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Kadangi Butas įsigytas M. K. G. ir M. G. gyvenant santuokoje, šis turtas, nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu viešame registre buvo įregistruotas, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija neginčyta, todėl laikytina, kad Butas priklausė M. K. G. ir M. G. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas preziumuoja, kad abiejų sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta analogiška nuostata. Teismas sprendžia, kad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų teigti, kad M. K. G. ir M. G. Butas priklausė ne lygiomis dalimis. Todėl laikytina, kad M. K. G. ir M. G. Buto dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje buvo lygios.
CK 5.66-5.67 straipsniuose yra nustatyta paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarka ir terminai. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Teisės į palikimą atsiradimą lemia ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, bet palikimo priėmimas. Pagal CK 5.68 straipsnio ir 5.70 straipsnio nuostatas įpėdiniai, kartu paveldėję palikėjo turtą, yra paveldėto palikimo bendraturčiai, kurie turtą gali pasidalinti bendru sutarimu. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešajame registre. Tik įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Nagrinėjamu atveju įpėdiniai paaiškino, kad nesutaria, todėl Buto padalijimas notarine sutartimi negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniai nesutaria dėl turto pasidalijimo, pagal ieškinį turtas padalintinas teisme.
Asmeniui mirus, palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Ieškovas pas notarą dėl palikimo priėmimo, mirus jo motinai M. K. G., kuriai mirties dieną priklausė 1/2 Buto, kreipėsi nepraleisdamas nustatyto termino. Atsakovas, ieškovo tvirtinimu, taip pat priėmė jo tėvo M. G., kuriam mirties dieną priklausė 1/2 Buto, palikimą. Atitinkamai notaro biure yra užvestos paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 16).
Abiems paveldėtojams – tiek ieškovui, tiek atsakovui priklauso kaip įpėdiniams jų mirusiai motinai ir tėvui mirties dieną nuosavybės teise priklausiusios Buto dalys ir jie kaip bendraturčiai turi teisę naudotis jiems priklausančiu turtu (CK 4.73 straipsnio 3 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinyje nurodo realų paveldimo turto padalijimą, o atsakovas tam neprieštarauja. Ieškovo prašomas turto padalijimas nėra neproporcingas, patenkinus ieškinį, ieškovui ir atsakovui priklausytų po 1/2 Buto dalį, t. y. ieškovui priklausytų 1/2 Buto dalis, kuri priklausė M. K. G. jos mirties dieną ir kurią ji testamentu paliko ieškovui, o atsakovui priklausytų 1/2 Buto dalis, kuri priklausė M. G. jo mirties dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovas patyrė 185,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo valstybei tokio dydžio žyminį mokestį) (b. l. 11, 25). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Kadangi atlygintinų bylinėjimosi išlaidų valstybei bendra suma nesiekia 3,00 Eur, šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263-267, 268, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Padalinti tarp šalių paveldėtą turtą – nustatyti buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis bendroje įpėdinių A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalinėje nuosavybėje, šių dalių įregistravimui Nekilnojamo turto registre: nustatyti 1/2 buto dalį, t. y. pusę bendro ploto (26,25 m ), A. G. ir 1/2 buto dalį, t. y. pusę bendro ploto (26,25 m²), V. G..
Priteisti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 185,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.