- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-27
- Bylos Nr.
- I-2691-473/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė (pran.), Nijolė Šidagienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Nijolės Šidagienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui V. L., jo atstovui Antanui Liubianskiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Agnei Norušienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui, dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2007-11-10 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007-12-21 sprendimą Nr.431.
Skunde (b. l. 4-5) nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 gruodžio 21d. sprendimu Nr. 431 atsisakė registruoti vasarinio tipo sodo namelį, nes pateikti dokumentai neatitiko nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Paaiškina, kad ginčijamas objektas – tai jam priklausančiame žemės sklype esantis menkavertis vasarinio tipo sodo namelis, be pamatų, 14,8 m² bendro ploto, kuris pastatytas 1969-11-03. Paaiškino, kad sklypą, kuriame yra sodo namelis jo tėvai D.-R. ir K. L. 2002-04-02 įsigijo iš sklypo savininkės - O. Č.. Mano, kad kadangi žemės sklypas priklauso jam, taigi ir namelis, kaip nekilnojamasis turtas turi priklausyti jam. Paaiškina, kad sodo namelio priėmimo aktas patvirtintas 1969-11-03. Rangovo įgaliotinio vardu pasirašė K. Č. (sklypo pardavėjos O. Č. sutuoktinis), kuris yra įvardintas kaip savininkas. 1969 metais veikiančių įstatymų nuostatomis K. Č. negalėjo būti savininku, kadangi namelis pastatytas ant valstybei priklausančios žemės sklypo, kuris buvo skirtas naudojimui O. Č.. Be to, 1969 metais kolektyviniai sodai turėjo visuomeninės nuosavybės statusą. Todėl mano, kad žemės sklypas su visa infrastruktūra, taigi ir nameliu, priklausė O. Č., kuri teisėtai jį pardavė jo tėvams. Mano, kad atsakovo atsisakymas registruoti šį turtą yra nepagrįstas.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (b. l. 34-35) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (tiek teritorinis, tiek Centrinis registratorius) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre sodo pastatą, esantį s. b. „Beržynas", sklypo Nr. 32, Vilniaus m. sav. Įstatymų nustatyta tvarka sodo pastatas niekada nebuvo įregistruotas. Prašymą dėl jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pirmą kartą pateikė pareiškėjas V. L. 2007 metais. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 1969-10-30 vasarinio tipo sodo pastato priėmimo aktą. Šiuo atveju, prašymo įrašyti minėto sodo pastato kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą teikėju buvo pareiškėjas V. L., tuo tarpu dokumente, kurio pagrindu V. L. prašė atlikti šiuos veiksmus, t. y. 1969-10-30 vasarinio tipo sodo pastato priėmimo akte savininku (statytoju) nurodytas K. Č., kitų dokumentų, patvirtinančių, jog sodo pastato savininku (statytoju) yra V. L., pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė. Nurodo, kad nė viename iš žemės sklypo įsigijimą ir vėliau šio sklypo perleidimą patvirtinančiame dokumente nėra duomenų apie sodo pastato perleidimą: 1994-09-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi žemės sklypą po minėtuoju sodo pastatu įsigijo O. Č., tačiau sandorių (kitų įstatymų numatytų dokumentų), patvirtinančių, jog O. Č. įsigijo ir sodo pastatą archyvinėse tiek sodo pastato, tiek ir žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų bylose nėra. 2002-04-02 sutartimi O. Č. žemės sklypą pardavė pareiškėjo tėvams D. R. L., K. L., o pastarieji 2003-12-01 bei 2006-12-21 dovanojimo sutartimi šį žemės sklypą, po sodo pastatu, perleido pareiškėjui V. L.. Šiuose paminėtuose sandoriuose perleidimo objektu buvo tik žemės sklypas, sodo pastatas šiais sandoriais nebuvo perleistas. Žemės sklypo įsigijimą nuosavybėn patvirtinantys dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas V. L. laikytinas ir teisėtu sodo pastato savininku, galinčiu teikti, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. nustatyta tvarka, prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (b. l. 31) nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad 2007-10-29 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus filialą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sodo pastatą, esantį sodų bendrijoje "Beržynas", sklype Nr.32, Vilniaus mieste, ir su prašymu pateikė K. Č. 1969-11-03 išduotą sodo pastato priėmimo naudoti aktą. 2007-11-10 sprendimu Vilniaus filialas atsisakė tenkinti V. L. prašymą, kadangi pareiškėjas nepateikė jo nuosavybės teises į sodo pastatą patvirtinančių dokumentų. 2007-12-21 sprendimu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija Vilniaus filialo priimtą sprendimą paliko galioti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 dalis numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis paduoda daikto savininkas ar patikėjimo teise daiktą valdantis asmuo. Šiuo atveju V. L. pateikė prašymą bei 1969-11-03 sodo pastato priėmimo naudoti aktą. kuriame kaip sodo pastato statytojas yra nurodytas ne V. L., bet K. Č.. Todėl mano, kad V. L. skundas dėl įmonės Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007-12-21 sprendimo Nr.431 panaikinimo yra nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 1994-09-28 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi O. Č. įsigijo 0,12 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Beržynas“, sklypo Nr. 32 (b. l. 7)
Pareiškėjo tėvai D.-R. L. ir K. L. 2002-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi iš O. Č. įsigijo 0,12 ha dydžio žemės sklypą, esantį Molėtų plente, sodų bendrijoje "Beržynas", žemės sklypo Nr.32, Vilniaus mieste (b. l. 8-9).
2003-12-01 bei 2006-12-21 dovanojimo sutartimis D.-R. L. ir K. L. 0,12 ha žemės sklypą šį žemės sklypą esantį Molėtų plente, sodų bendrijoje "Beržynas", žemės sklypo Nr.32, Vilniaus mieste perleido pareiškėjui V. L..
2007-10-29 pareiškėjas kreipėsi į VĮ registrų centro Vilniaus filialą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti vasarinio tipo sodo namelį, esantį sodų bendrijoje "Beržynas", sklype Nr.32, Vilniaus mieste. Kartu su prašymu pateikė 1969-11-03 vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos vasarinio tipo sodo pastato priėmimo komisijos aktą (toliau – ir Aktą), kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo daikto – sodo namelio, esančio s. b. „Beržynas“, skl. Nr. 32, Vilniuje savininkas yra K. Č. (b. l. 14)
2007-11-10 sprendimu VĮ registrų centro Vilniaus filialas atsisakė tenkinti V. L. prašymą LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. pagrindu, nurodydamas, kad pareiškėjo pateiktas 1969-11-03 Aktas nėra pareiškėjo nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas (b. l. 15).
2007-12-21 sprendimu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija Vilniaus filialo priimtą sprendimą paliko galioti (b. l. 40-41).
Pareiškėjas prašo panaikinti 2007-11-10 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007-12-21 sprendimą Nr.431. Nurodo, kad, jo manymu, sodo pastatas kartu su visu sodu priklausė buvusiai savininkei O. Č., kuri sodą kartu su jame esančiu apgriuvusiu statiniu teisėtai pardavė jo tėvams.
Teisinis reguliavimas ir teismo išvados.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, registruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1,2,3 dalių nuostatas, nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo, pateikdamas prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, kartu su prašymu turi pateikti nekilnojamojo turto registratoriui dokumentus, patvirtinančius prašomos įregistruoti daiktinės teisės atsiradimą ir šie dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui būtini duomenys.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas to daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 dalyje numatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis paduoda daikto savininkas ar patikėjimo teise daiktą valdantis asmuo.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, pateikdamas prašymą įregistruoti teisę į nekilnojamą daiktą – sodo namelio pastatą, kaip jo nuosavybės tesies patvirtinantį dokumentą pateikė 1969-11-03 vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos vasarinio tipo sodo pastato priėmimo komisijos aktą. Šiame dokumente pastato statytoju nurodomas K. Č.. Išanalizavus aukščiau pateiktą teisinį reguliavimą matyti, kad pateiktasis dokumentas nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių. Tokiu atveju, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas neturi teisės teikti prašymą dėl sodo pastato kadastro duomenų įrašymo. Kitų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo V. L. nuosavybės teises į minėtą pastatą pareiškėjas nei registratoriui, nei teismui nepateikė. Pareiškėjas teigia, kad jis yra menkaverčio sodo namelio be pamatų, esančio sodo sklype, savininkas, nes minėtą sklypą, kuriame yra pastatas, įgijo jo tėvai D.-R. L. ir K. L. 2002-04-02 pirkimo – pardavimo sutartimi iš O. Č.. Tačiau, kaip matyti iš 2002-04-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, šia sutartimi buvo įgytas tik 0,12 ha žemės sklypas, duomenų, apie sklype esantį menkavertį pastatą (vasarnamį) sutartyje nėra. Duomenų, apie šį statinį nėra ir 1994-09-28 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje, pagal kurią nuosavybės teises į 0,12 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Beržynas“, įgijo buvusi savininkė O. Č.. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių matyti, kad prašymą pareiškėjas pateikė nepateikdamas duomenų, kad yra sodo namelio savininkas ir naudotojas, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas teisėtai atsisakė tenkinti V. L. prašymą, nurodydamas, jog Aktas nėra pareiškėjo nuosavybės teisę į sodo pastatą įrodantis dokumentas.
Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2007-11-10 sprendimu pagrįstai netekino pareiškėjo prašymo, o VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007-12-21 sprendimu pagrįstai patvirtino teritorinio registratoriaus sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.