Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Umbrela“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. ir 2016 m. liepos 14 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-6328-717/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Umbrela“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą už akių patenkindamas ieškinio reikalavimus, kadangi atsakovė nustatytu termino nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė 2016 m. birželio 2 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei termino atnaujinimo, kurį teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ir kartu su priedais grąžino atsakovei. Atskirajame skunde, ginčydama šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovė nurodė, jog jai procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne tuo adresu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais.Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai bei kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pagal šias nuostatas šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Terminas gali būti atnaujintas, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei ieškinys su priedais ir pranešimas apie tai, kad ji įpareigota pateikti atsiliepimą į ieškinį buvo siųsti bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), koks ir deklaruotas VĮ Registrų centre. Subrangos sutartyje bendrovės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), taip pat toks adresas nurodytas ir ieškinyje. Atsakovei dokumentai du kartus buvo siunčiami VĮ Registrų centre nurodytu adresu tačiau įteikti nebuvo, pašto atžymoje nurodžius „neatsiėmė pašte“. Pakartotinai išsiuntus dokumentus atsakovės direktoriui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu laiškas taip pat grįžo neįteiktas nurodžius, kad adresatas korespondencijos „neatsiėmė pašte“. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimas už akių priimtas vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, o tais atvejais, kai nurodyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pažymėtina, kad sprendimas už akių atsakovei taip pat buvo išsiųstas jos registracijos adresu, koks deklaruotas VĮ Registrų centre. Teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje. Valstybė gali nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga. Vertindamas, ar valstybės valdžios institucijos užtikrino tinkamą asmens teisių apsaugą, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar valstybės institucijos dėjo visas įmanomas (geriausias) pastangas su procesu susijusio asmens buvimo vietai nustatyti.Iš prie ieškinio pridėtų pretenzijų ir susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad ieškovė atsakovei korespondenciją siuntė ne juridinių asmenų registre nurodomu adresu, o būtent jos skunde nurodomu veiklos adresu- Draugystės g. 19, Kaunas, kur, atsakovės teigimu, yra jos administracija. Šis adresas nurodomas ir UAB „Umbrela“ tinklapyje www.umbrela.lt bei atsakovės pateikiamuose procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso (CK) 2.49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas <...>. Pagal to paties straipsnio antrąją dalį, tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine, jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa. Taigi, bylos duomenys patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai nebuvo nei karto siunčiami jos faktinės buveinės adresu, nors tokį adresą iš byloje esančių duomenų buvo galima nustatyti, be to, kaip matyti, jis buvo žinomas ir ieškovei. Nepaisant to, ieškovė nenurodė teismui, jog procesinius dokumentus atsakovei reikėtų siųsti kitu adresu, o teismas, byloje esančių įrodymų ir aplinkybės, kad šalys bendravo susirašinėdamos visai kitu adresu, nei nurodomas juridinių asmenų registre, nevertino.Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 14 punkte nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad kilęs ginčas dėl atsakovės, kuri yra juridinis asmuo, registracijos adreso ir faktiškai vykdomos veiklos adreso nesutapimo, bei į tai, kad atsakovė aiškiai teismui nurodė, jog jos faktinės buveinės vieta yra Draugystės g. 19, Kaune, sprendžia, jog atsakovė, padavusi prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, akivaizdžiai nežinojo apie pradėtą teismo procesą jos atžvilgiu. Tuo pačiu procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme atsakovei teismas vertina tik kaip fikciją, kuri nors procesiškai ir atitinka formalų dokumentų įteikimą, tačiau realiai vertinant- tokia pirmosios instancijos teismo veikla įteikiant dokumentus nelaikytina atitinkanti EŽTT keliamus kriterijus siekiant užtikrinti tinkamą atsakovės informavimą apie procesą.Teismas, vertindamas termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priežasčių svarbą turi atsižvelgti ne tik į tai, ar asmuo buvo tinkamai informuotas, bet ir į kitas aplinkybes, susijusias su terminą atnaujinti prašančios šalies procesiniu elgesiu. Byloje nustatyta, kad atsakovė apie 2016 m. balandžio 15 d. teismo sprendimo už akių priėmimą sužinojo jo elektroninę versiją gavusi elektroniniu paštu 2016 m. gegužės 20 d. Jos atstovas jau po poros dienų, t. y. 2016 m. gegužės 23 d., kreipėsi į teismą dėl susipažinimo su bylos medžiaga. Teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino prašymui paduoti atnaujinimo išsiuntė 2016 m. birželio 1 d. Iš to darytina išvada, kad atsakovė veikė operatyviai, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir procesu. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo apsiribojo tik aplinkybių dėl tinkamo/netinkamo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei vertinimu, nes atsakovė prašyme atnaujinti terminą nurodė priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, kurios, apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikytinos svarbiomis.Nustačius aplinkybes, kad apeliantė apie vykstantį procesą nebuvo tinkamai informuota, taip pat nesant objektyvių prielaidų manyti, kad ji būtų piktnaudžiavusi įstatymo suteiktomis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laiku pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantė negalėjo pateikti dėl svarbių priežasčių, ir tai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė nepagrįstą teismo nutartį ją motyvuodamas iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. kad atsakovė praleido CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Dėl šalies pareiškime nurodytų įrodymų galimos įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį (ar atsiliepimo į ieškinį šiuo atveju nepateikimo) priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (t. y. neatvykimo ar atsiliepimo nepateikimo priežastys nėra tokios svarbios kaip įrodymai, galintys patvirtinti teismo sprendimo nepagrįstumą). Taigi, net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai (ar šiuo atveju atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai) šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo peržiūrėti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Kaip žinia, pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas atsakovei būti išklausytai šiuo atveju, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-944-384/2015, apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos Nr. 2A-740-463/2016) tarp šalių buvo išspręstas ginčas, kilęs iš tos pačios tarp šalių sudarytos Subrangos sutarties ir jos vykdymo, kaip ir šioje byloje. UAB „Milsta“ nurodytoje byloje teigė, kad ji neturi atsiskaityti už atliktus darbus pagal sutartį UAB „Umbrela“, kadangi jie buvo atlikti su trūkumais. Teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad UAB „Milsta“ neįrodė, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, ir priteisė reikalautą sumą UAB „Umbrela“ naudai už faktiškai atliktus ir priimtus darbus bei panaudotas statybines medžiagas. Šioje gi byloje ieškinys reiškiamas tuo pagrindu, kad pagal tą pačią Subrangos sutartį atlikti darbai nebuvo kokybiški, todėl UAB „Milsta“ turėjo samdytis kitus asmenis defektams ištaisyti ir dėl to patyrė nuostolių, kuriuos reikalavo priteisti iš UAB „Umbrela“. Taigi, bylose sprendžiamos tapačios aplinkybės, galinčios turėti įtakos šios bylos baigčiai. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti atsakovės argumentai dėl paties sprendimo už akių, priimto atlikus formalų įrodymų vertinimą, pagrįstumo atsižvelgiant į jau išnagrinėtos bylos nustatytas aplinkybes apie darbų, atliktų pagal subrangos sutartį, kokybę ir apimtis, aktualūs ir esminiai ir turi būti vertinami šioje byloje, todėl, vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), nėra pagrindo apeliantei atimti galimybės pasinaudoti teise pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir įgyvendinti jos teisės į teisingą teismą užtikrinimą.

Dėl teismo sprendimo už akių įvykdymo

Ieškovė nurodo, kad teismo sprendimas už akių jau yra įvykdytas, antstolis, vykdęs sprendimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, jau yra priėmęs patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo įvykdžius sprendimą. Šios aplinkybės patvirtinamos prie ieškovės atsiliepimo pridedamu antstolio patvarkymu. Teismas pažymi, kad tai, jog teismo sprendimas už akių jau yra įvykdytas, neužkerta kelio klausimui dėl šio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo spręsti civilinio proceso normų nustatyta tvarka, t. y. šiuo atveju atnaujinus atsakovei terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, konstatavus svarbias termino praleidimo priežastis. CPK 760 straipsnyje numatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių paduoti, neatsižvelgė į tai, kad teismo sprendimas už akių nėra teisinė sankcija, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis naikintina, o praleistas įstatymo nustatytas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis).

Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Tai reiškia, jog CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikomas ir tais atvejais kai paduodamas prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, o byloje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas.Nors CPK 627 straipsnis reglamentuoja antstolio teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, tačiau CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė šiuo atveju nėra susijusi su antstolio teise spręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Įstatymas įpareigoja teismą, o ne antstolį spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Todėl pats teismas minėtos normos pagrindu gali stabdyti vykdymo veiksmus, jei ši laikinoji apsaugos priemonė atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį – užtikrinti galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas skundžiama 2016 m. liepos 8 d. nutartimi neteisingai aiškino CPK 627 straipsnio bei CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas, esmę ir santykį, bei neteisėtai ir nepagrįstai iš esmės nenagrinėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas, jog tai turi būti sprendžiama vykdymo procese.Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė teismo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/11254, užvestoje pagal Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad antstolis R. S. atliko vykdymo veiksmus pagal išduotą vykdomąjį raštą, 2016 m. birželio 29 d. yra priimtas patvarkymas dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo, o 2016 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad teisme nėra gauta UAB „Umbrela“ skundų dėl antstolio veiksmų, susijusių su įvykdytu išieškojimu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad šiam momentui vykdymo veiksmai yra atlikti, o vykdomoji byla baigta. Todėl net ir teismui konstatavus 2016-07-08 nutarties nepagrįstumą nėra pagrindo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą tuo klausimu, kadangi tai nesukels pareiškėjai pasekmių, ir neatitiks CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatų esmės, nes sprendimas jau yra įvykdytas, todėl negali jo vykdymas pasunkėti ar tapti neįmanomu. Tokiu atveju konstatuojama, jog nutartis, kuria laikinosios apsaugos priemonės buvo atsisakytos taikyti, nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Todėl apeliacinis procesas dėl paduoto skundo nutraukiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 338 straipsniu, 315 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą dėl termino atnaujinimo išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei praleistą įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės UAB „Umbrela“ skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, nutraukti.

Perduoti civilinę bylą Kauno apylinkės teismui atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo ir nagrinėjimo klausimams spręsti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.