Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2015 m. lapkričio 11 d. 18.09 val. Šiauliuose, Gvazdikų takas 1, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbula eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.

E. G. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nuėjo su draugu į parduotuvę, išėję sėdo į automobilį, pasileido muziką, pasižiūrėjo, ar nėra kliūčių, pradėjo važiuoti, nieko nejuto ir nuvažiavo. Pirmadienį ryte tėčiui paskambino iš policijos, kad paskelbta automobilio paieška. Automobilis „Opel Zefira“ priklauso tėvui J. G.. Lapkričio 11 d. buvo parduotuvės aikštelėje. Automobilio „Mitsubishi Galant“ nematė. Šalia iš vienos pusės automobilio nebuvo, iš kitos pusės vienas automobilis stovėjo, tik nepamena koks. Po įvykio nukentėjusiojo automobilio nematė. Jo automobilis buvo šiek tiek apgadintas, apgadintas keleivio pusės dešinysis sparnas. Tų apgadinimų anksčiau nebuvo. Apgadinimus pamatė tik policijoje, pareigūnas parodė nuotraukose. Galėjo apgadinimai atsirasti įvykio metu, galėjo apgadinti kitą automobilį, bet nejuto. Kartu važiavo draugas E. D., kur jis gyvena, nežino. Nejuto ir jis, kad būtų kliudęs. Jo vairavimo įgūdžiai normalūs, kelis kartus per savaitę važiuoja į mokyklą, kartais važiuoja savaitgaliais. Teises išsilaikė liepos 31 d. Jo automobilio apgadinimai nėra dideli. Pagrindo bėgti neturėjo, būtų laukęs savininko, susitaręs, pildęs deklaraciją. Išvažiuojančių iš aikštelės žmonių nematė. Signalizacija nesuveikė, niekas, norėdamas atkreipti jo dėmesį, nešaukė, nesignalizavo.

Nukentėjusysis S. S. teisme parodė, kad lapkričio 11 d. vakare atvyko su žmona į parduotuvę, apsipirko, išėjus pamatė aplink jo automobilį besibūriuojant žmonių. Jie pasakė, kad jo automobilį apgadino ir pasišalino. Buvo 5 mm įlenkimas ir įbrėžimas. Pats nematė, parodė tik liudytojas. Atsitrenkė į kairį sparną. Jam liepė laukti policijos, tai laukė 1,5 valandos. Apiformino įvykį ir viskas. Draudimas jam atlygino 109 EUR žalą. Moralinės žalos nepatyrė. Jaunas vyras, gaila, prašo jo smarkiai nebausti, pretenzijų neturi. Jei nebūtų susirinkę žmonės, apgadinimo nebūtų pamatęs. Automobilis tamsus, lauke tamsu, nebūtų matęs. Liudytojas pasielgė pilietiškai. Mano, E. G. galėjo nesuprasti apgadinęs. Jei būtų smarkiai įlenkta, tada justų, o dabar užkabino tik galiuką. Apgadinimas braukiamojo pobūdžio. Liudytojas, su kuriuo bendravo, buvo vienas. Kitas liudytojas iškvietė pareigūnus, po to jis atvyko ir padavė mašinos valstybinius numerius, kuris apgadino mašiną. Tada išvažiavo, nepasakė vardo, pavardės, nes sakė, kad nenori tampytis po teismą. Tas liudytojas sakė, kad važiavo atbulas, buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo ir išvažiavo. Nežino, ar kai atsiremia, suveikia signalizacija, neatkreipė dėmesio. Galėjo nesuveikti, nes automobilio nesudrebino.

Liudytojas J. G. teisme parodė, kad E. G. yra jo sūnus, automobilis priklauso jam, juo naudojasi visa šeima - žmona, vaikai ir jis. Pats mažai būna namie. Gyvena 3 kilometrai nuo miesto, vienkiemyje. Lapkričio 11 d. mašina naudojosi E. G.. Parskrido iš Anglijos ir pamatė apgadinimus. Yra įpratęs stebėti apgadinimus, nes tai susiję su jo darbu. Prie lempos buvo nubrėžimas. Klausė šeimos, bet niekas nežinojo. Paskambino policija, atvarė automobilį. Buvo 2 cm nubrėžti dažai. Namie išsiaiškino, kas tuo metu vairavo. E. G. sakė, kad nejuto, jog apgadino, bet pripažino, kad vairavo. Kiti vaikai turi savo automobilius. Labai skaudu, kad taip atsitiko. Atsiprašo nukentėjusiojo. Apgailestauja, kad vaikas neįvertino tėvų triūso, gaištamas visų laikas.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad asmens nepažįsta, žino, kodėl yra kviečiamas. Datos nepamena, su bendradarbiu stovėjo prie parduotuvės „Norfa“, kalbėjosi, išgirdo triukšmą. Automobilis „Opel“ atbulas įvažiavo į automobilį „Mitsubishi“. Automobilyje „Opel“ buvę asmenys susižvalgė ir nuvažiavo. Kitas vyras įsidėmėjo automobilio numerius. Jis paskambino policijai. Galėjo būti 2015 m. lapkričio 11 d. Nukentėjusiojo automobilis galėjo būti „Mitsubishi Galant“. Didelio garso nebuvo, bet buvo garsas kaip atsitrenkta į kitą mašiną. Buvo nubrėžtas nukentėjusiojo automobilio bamperis. Apgadinimas nedidelis, bet mano, kad asmuo turėjo suprasti kliudęs, nes jie sustojo, susižvalgė. Automobilyje buvo 2-3 žmonės. Jie aikštelėje po atsitrenkimo užtruko neilgai, susižvalgė ir nuvažiavo. Jų sustabdyti kiti asmenys negalėjo. Vyras dar sušuko, tolėliau automobilio numerį sušuko ir moteris. Jis pats numerio nematė. Asmuo stūmėsi atbulas ir atsitrenkė. Signalizacija nesuveikė. Buvo tik triukšmas, gal plastmasių susilietimo garsas.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad asmens nepažįsta, žino, kad buvo komandiruotė, gautas iškvietimas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Pranešėjas ar pranešėjai paminėjo, kas pasišalino. Jis ėmė paaiškinimus, kolega fotografavo automobilį, formino įvykį. Iš pradžių nerado automobilio „Opel“ savininko, nebuvo nei adreso, nei telefono numerio. Norėjo jį surasti, kad galėtų tarpusavyje susitarti. Defektai buvo minimalūs. Nukentėjęs nebūtų jų pastebėjęs. Apgadintas buvo automobilis „Mitsubushi“. Asmuo galėjo ir nesuprasti apgadinęs kitą transporto priemonę, nes apgadinimai minimalūs. Jie būtų susitarę tarpusavyje.

Be E. G. paaiškinimų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, S. S., A. G., D. L., J. G. ir E. G. paaiškinimais, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, VĮ „Regitra“ duomenimis, Gyventojų registro duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, kompaktine plokštele su fotonuotraukomis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad buvo apgadinti du automobiliai, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo automobilis „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas E. G. teismui pripažino, jog jis galėjo apgadinti S. S. priklausančią transporto priemonę ir padaryti jam žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. S. taip pat patvirtino, kad išėjęs iš parduotuvės pamatė aplink jo automobilį besibūriuojant žmonių, kurie pasakė, kad jo automobilį apgadino ir pasišalino, buvo 5 mm įlenkimas ir įbrėžimas ant kairio sparno, draudimas jam atlygino 109 EUR žalą, liudytojas pasakė mašinos valstybinius numerius, kuris apgadino jo automobilį. Liudytojas J. G. teismui taip pat patvirtino, kad lapkričio 11 d. jo mašina naudojosi E. G., sūnus pripažino, kad vairavo, bet sakė, jog nejuto, kaip apgadino. Liudytojas A. G. teisme parodė, kad prie parduotuvės „Norfa“ išgirdo triukšmą, automobilis „Opel“ atbulas įvažiavo į automobilį „Mitsubishi“ ir nuvažiavo, kitas vyras įsidėmėjo automobilio numerius, paskambino policijai. Pažymėtina, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matoma, kad ant automobilių esančių apgadinimų aukštis ir padėtis sutampa. Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad E. G. vairuojamas automobilis kliudė automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinimo. Todėl teismas sprendžia, kad E. G. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (LR ATPK 30 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai ( LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialistas 2015 m. lapkričio 19 d. E. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad E. G. 2015 m. lapkričio 11 d. 18.09 val. Šiauliuose, Gvazdikų takas 1, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbula eiga, nepalikęs saugaus tarpo iš šono, kliudęs stovėjusį automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadinęs, iš eismo įvykio pasišalino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

E. G., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Taip pat teigė, kad įsėdęs į automobilį jis įsijungė muziką, buvo triukšmas, todėl kontakto tarp automobilių galėjo negirdėti. Nukentėjusysis S. S. teisme parodė, kad esant tokiems automobilių apgadinimams, E. G. smūgio galėjo nejusti, jei būtų smarkiai įlenkta, tada justų, o dabar užkabino tik galiuką, apgadinimas braukiamojo pobūdžio. Nukentėjęs asmuo nurodė ir tai, kad jei nebūtų susirinkę žmonės, apgadinimo nebūtų pamatęs, jo automobilis tamsus, lauke tamsu, nieko nebūtų pastebėjęs. J. G. taip pat teismui patvirtino, kad E. G. sakė, jog nejuto apgadinęs kitą automobilį. Liudytojas A. G. teisme parodė, kad apgadinimas buvo nedidelis, didelio garso taip pat nebuvo, nukentėjusiojo automobilio signalizacija nesuveikė. Teisminio nagrinėjimo metu M. K. taip pat užtikrino, kad defektai buvo minimalūs, nukentėjęs pats nebūtų jų pastebėjęs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. G. teisme nurodė, jog neturėjo pagrindo bėgti, jei būtų supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, būtų laukęs savininko, susitaręs, pildęs deklaraciją. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilio apgadinimai yra labai nežymūs. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad E. G. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, E. G. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes E. G. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta, jis pats turėjo vairuotojo pažymėjimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad E. G. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs nukentėjusiojo automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas E. G. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

E. G. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

E. G. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.