Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 27 d. paduotu ieškovės valstybės įmonės „Lietuvos kelių direkcija“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Elmova“ dėl nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės distancijos teismas netinkamai taikė CK 6.259 straipsnio normą, nes ja suteikiamas pagrindas mažinti priteisiamus nuostolius dėl kreditoriaus kaltės tik tuo atveju, jei įrodyti tokie kreditoriaus veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė net du kartu kreipėsi į atsakovę, prašydama pagrįsti siūlomas kainas ir tik gavusi pakartotinį atsakovės patikinimą, kad sutartis už siūlomą kainą gali būti vykdoma, nustatė tiekėjų eilę bei nusprendė pasirašyti sutartį su atsakove, kaip mažiausią kainą pasiūliusia dalyve. Ieškovė atsakingai atliko savo pareigas, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga ir tik formaliai įvertino atsakovės paaiškinimus dėl nepagrįstai mažos kainos. Netinkamai įvertinusi įrodymus, kolegija padarė nepagrįstą išvadą sumažinti nuostolių dydį. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė VPĮ 57 straipsnio 2 dalies normą, Viešųjų pirkimų tarnybos parengtų gairių „Neįprastai mažos kainos ar sąnaudų pagrindimas“ nuostatas. Gairės yra rekomendacinio pobūdžio, jų paskirtis padėti perkančiajai organizacijai nuspręsti, ar tiekėjas pagrįstai pasiūlė mažą kainą, jose nėra imperatyviai nurodomi dokumentai dėl mažos kainos pagrindimo, kuriuos reikėtų reikalauti iš tiekėjo. Atsakovė pagrindė ieškovei pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą bent 4-5 kriterijais iš gairių sąrašo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vis dėlto ieškovė neturėjo objektyvios galimybės įvertinti, ar pasiūlytos kainos yra realios, ar jos apima visas reikalingas sąnaudas ir pan. Byloje nustatyta, kad ieškovė net du kartus prašė mažos kainos pagrindimo, taigi elgėsi rūpestingai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neobjektyviai vertino atsakovės mažos kainos pagrindimą. Taigi ieškovė kaltė vykdant VPĮ 57 straipsnį konstatuota netinkamai vertinant įrodymus ir aiškina teisės normas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, taigi skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.