Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. (toliau – E. A.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, skiriant E. A. sumažintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) E. A. išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. gegužės 12 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 3 d.

E. A. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas ir J. A., tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Kauno apygardos teisme negauti.

Nukentėjusios O. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, jai iš nuteistųjų E. A. ir J. A. solidariai priteisiant : a) 2320 (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt) eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo; b) 500 (penkis šimtus) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, viso – 2820 (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt) eurų.

Procesinę prievartos priemonę – nuteistųjų E. A. ir J. A. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 2820 eurų vertės turtą, nuspręsta palikti galioti iki visiško nuosprendžio dalies dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. A. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis kartu su J. A., 2020 m. balandžio 20 d. 17.01 val. – 19.01 val. laikotarpiu, veikdami atitinkamai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaimuose, bendrininkų grupe tarpusavyje ir su byloje nenustatytais kitais (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistaisiais bei pasiskirstę tarpusavyje vaidmenimis, po to kai nenustatytas jų bendrininkas, vykdant bendrą susitarimą savo, nuteistųjų bei kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgyti nukentėjusios O. K. pinigus, 2020 m. balandžio 20 d. apie 17.01 val. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai O. K. į jos naudojamą laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroru ir pranešęs išgalvotus duomenis, jog jos, O. K., turimi pinigai yra netikri, turi būti pakeisti tikrais ir tai padarys į jos namus atsiųstas prokuratūros darbuotojas, tuo pelnė nukentėjusios pasitikėjimą ir šia melaginga informacija įkalbėjo ją pakeitimui į kitus perduoti prokuratūros įgaliotiniui turimus namuose 2320 eurų, E. A. su byloje nenustatytu kitu nuteistuoju iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų telefonu davė nurodymus J. A. nuvykti į nukentėjusios O. K. namus (duomenys neskelbtini), ir kaip Marijampolės apylinkės prokuratūros įgaliotiniui paimti O. K. perduotinus pinigus, toliau kontroliavo jo veiksmus ir šiam vadovavo, duodami nurodymus dėl gautų iš nukentėjusios pinigų perdavimo kitam jų nurodytam asmeniui, toliau jau kaltinamasis J. A. tą pačią 2020 m. balandžio 20 dieną apie 19.01 val. nuvyko į O. K. namus, melagingai prisistatė prokuratūros įgaliotiniu, paėmė O. K. jam perduotus 2320 eurų, kurių 2150 eurų dalį perdavė E. A. nurodytai nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką liudytojai L. P., o pastaroji – nenustatytam asmeniui (duomenys neskelbtini), likusią 170 eurų dalį pasiliko sau kaip atlygį, tokiu būdu savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimus 2320 eurų nukentėjusios O. K. pinigus.

3. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis E. A. ir jo gynėjas sutiko su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį tenkinti ir nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Prokurorė, nesutikdama su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta, prašant ją sušvelninti ir nuteistojo atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5. Nesutinkant su šiais nuteistojo motyvais visų pirma pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

6. Tuo tarpu įvertinus E. A. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad E. A. skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Bylos duomenims, E. A., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Nusikaltimas įvykdytas nuteistajam bendrininkaujant su kitais asmenimis, E. A. atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai didina E. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, kad jo vaidmuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme buvo tik dalinis. Ši aplinkybė buvo paneigta bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai sprendžiant, kad E. A. kontroliavo J. A. veiksmus ir jiems vadovavo. Šiai išvadai pritaria ir apygardos teismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. A. perdavė reikalingą informaciją J. A. (nurodė adresą, kuriuo jis turės vykti, paaiškino sukčiavimo schemą), iškvietė J. A. taksi automobilį, kuriuo šis, vykdydamas savo sūnaus E. A. nurodymus, nuvyko iki nukentėjusiosios namų ir iš jos paėmė byloje nustatytą pinigų sumą. Pagal E. A. nurodymą, J. A. iš nukentėjusiosios paimtus pinigus perdavė liudytojai L. P., kuri dalį jai perduotų pinigų, t. y. 170 eurų, perdavė J. A.. Iš aptarto seka, kad iki sukčiavimo dalyko galutinio užvaldymo telefonu kartu bendrininkais E. A. kontroliavo J. A. veiksmus ir jam vadovavo, prieš tai J. A., pasitelkęs kaip bendrininką atlikti dalį veiksmų, kurių dėl kalinimo pataisos namuose E. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti kiti bendrininkai objektyviai negalėjo atlikti. Esant šių duomenų visumai pripažinti E. A. dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme antraeiliu (daliniu) ir vadovaujantis šia išvada švelninti jam skirtą bausmę, nėra pagrindo.

8. Be to, šis nusikaltimas E. A. nebuvo pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo, tame tarpe ir analogiškų, nusikalstamų veikų padarymą, jis buvo teistas ne kartą. Nors, kaip teisingai pažymėta nuteistojo apeliaciniame skunde, vien tik buvę jo teistumai negali nulemti griežčiausios bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimą, negalimas.

9. Ankstesni nuteistojo teistumai, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei ciniškos E. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – vertinamu atveju buvo pasisavintos itin garbaus pensinio amžiaus jau nedirbančios nukentėjusiosios santaupos, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines E. A. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo neigiamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, todėl naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais E. A. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas) nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis. Net ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jokios teigiamos įtakos E. A. elgesiui neturėjo. Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką E. A. padarė atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kur jo elgesys net ir be naujos nusikalstamos veikos padarymo nepasižymėjo pavyzdingumu. Bylos duomenimis, pataisos įstaigoje nuteistasis net 63 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis, turėjo neigiamą motyvacija darbui, vartojo psichiką veikiančias medžiagas, už ką, buvo baudžiamas ir administracine tvarka. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme ir padėti jam integruotis į visuomenę, E. A. pataisos įstaigoje buvo pasiūlyta dalyvauti įstaigoje vykdomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau dalyvauti jose nuteistasis kategoriškai atsisakė (4 t., b. l. 5, 31-38, 39). Šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį E. A. nepavyksta, jokių pastangų siekdamas koreguoti savo elgesį teigiama linkme net ir būdamas pataisos įstaigoje jis nedėjo, o tai rodo, kad jis kritiškai nevertina savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.

10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi jo elgesio charakteristika pataisos įstaigoje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką E. A. įvykdė pataisos įstaigoje, neabejotina, kad jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, sprendžiant jam paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimą, negali būti ignoruojamas. Šioje vietoje teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Neigiamos E. A. charakteristikos nepaneigia ir bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme pateikta E. A. charakterizuojanti medžiaga iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus. Nors, remiantis šia charakteristika, E. A. laikosi nustatytos tvarkos, geba sėkmingai bendrauti įvairioje aplinkoje, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais (sugyventine, vaiku, draugais, tėvais), savo ateities nesieja su nusikalstama veikla, atlikęs bausmę planuoja įsidarbinti ir būti sąžiningu Lietuvos Respublikos piliečiu. Nors šios aplinkybės rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau, įvertinus tai, kad į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių nuteistasis atvyko 2021 m. gegužės 27 d., o jo charakteristika pateikta 2021 m. liepos 5 d., pagrįstai manytina, kad vos kiek daugiau nei vieną mėnesį stebimas teigiamas nuteistojo elgesys negali paneigti aukščiau išdėstytų, jo asmenybę iš esmės neigiamai charakterizuojančių duomenų visumos, ir neleidžia teisėjų kolegijai spręsti, jog E. A. asmenybė jau yra pakitusi ir bausmės tikslai šiuo metu gali būti pasiekti neskyrus jam realaus laivės atėmimo.

11. Konstatuojant šią išvadą atsižvelgtina ir į tai, kad E. A. turi vos 9 klasių išsilavinimą, jokios specialybės nėra įgijęs, jos įgyti nesiekė ir atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, darbui joje taip pat nebuvo motyvuotas. Be to, oficialios darbo patirties laisvėje E. A. turi vos kiek mažiau nei vieną mėnesį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 25 d., kas įvertinus tiek jo praeityje buvusius teistumus, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos finansinį pobūdį, suponuoja pagrįstą išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas yra vienintelis nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Šių duomenų kontekste įvertinus dar ir itin menką nuteistojo motyvaciją darbui, pagrįstai abejotina, jog savo tikslų laisvėje, skyrus jam švelnesnę bausmę, nuteistasis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Pagrindo švelninti E. A. skirtą bausmę nesudaro ir nuteistojo teiginiai dėl jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo atsižvelgta skiriant E. A. vos kiek didesnę nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, ją BK 64¹ straipsnio pagrindu dar ir sumažinant vienu trečdaliu. Vertinti šią aplinkybę pakartotinai ir dar labiau sušvelninti asmeniui skirtą bausmę, nėra pagrindo. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju E. A. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistu, bei bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 13 punktas). Tokiu būdu, vertinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. skirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. A. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, tik E. A. skirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

13. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti E. A. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus aukščiau aptartą E. A. asmenybę, jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti E. A. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

15. 2021 m. liepos 13 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 102,89 (vieną šimtą du eurus ir 89 centus), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam E. A. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

16. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nuteistasis išreiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, todėl rašytinis jo apeliacinio skundo nagrinėjimas, nedalyvaujant gynėjui, nebuvo galimas. Jokių duomenų apie nuteistojo E. A. finansinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, todėl konstatuoti jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios asmuo neišgalėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.

18. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 102,89 (vieną šimtą du eurus ir 89 centus), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam E. A. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iš nuteistojo E. A. valstybės naudai priteisiant 102,89 (vieną šimtą du eurus ir 89 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš E. A. valstybei 102,89 (vieną šimtą du eurus ir 89 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.