- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-342-383/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01492-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Albinas Antanaitis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- K. G.
- Nukentėjusysis
- A. B. G.
- Advokatai
- Sandra Pilkauskaitė
- Kategorijos
Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-383/2015
Teisėjas Aurelijus Rauckis Proceso Nr. 1-24-1-01492-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.9.
2015 m. gegužės 13 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Paltanavičienei, nuteistajam K. G., nuteistojo gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei, nukentėjusiajai A. B. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas K. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-12-09 iki 2014-12-11 (dvi paros).
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad jis 2014-12-08 apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su motina A. B. G. metu, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą su odos nubrozdinimu galvoje, tokiu būdu mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. G. apeliaciniu skundu prašė, Kauno apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeisti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, skiriant teismo parinktus įpareigojimus. Skunde nurodė, jog bausmė paskirta nepakankamai įvertinus BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos padarymo pobūdį, priežastis ir padarinius, ir kitas svarbias aplinkybes, nesvarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybės. Nuteistojo manymu, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl formaliųjų BK 75 straipsnio taikymo sąlygų buvimo, tačiau pirmosios instancijos teismas apskritai nesvarstė jo taikymo galimybės, esant visoms jo taikymo sąlygoms. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę iš esmės vadovavosi BK 56 straipsniu, nurodydamas, kad yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tipinė bausmė recidyvistui. Šiuo atveju, K. G. įsitikinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą maksimaliam terminui bei skiriant jam įpareigojimus, susijusius su nusikalstamo elgesio riziką veiksniais.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad tiek ankstesnę nusikalstamą veiką, tiek ir šią, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tiek nuteistais, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog K. G. smurtauja tik būdamas neblaivus. Kai nevartoja alkoholio, jis taip nesielgia. Nuteistais teigia, jog ėmėsi realių veiksmų keisti savo elgesį, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo kas leidžia pagrįstai teigti, jog suvokė savo veiksmų pasekmes, atsakomybę, ją prisiėmė ir siekia keistis. Toks nuteistojo elgesys rodo adekvačią reakciją į padarytą veiką bei leidžia pagrįstai tikėtis, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji aiškiai nurodė, jog taip elgiasi K. G. tik išgėręs, kaip ir į prašymus neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - gydytis priklausomybės ligas, tų prašymų nuosprendyje nepaminėjo. Įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo būtų sustabdęs, nes, nevartodamas alkoholio, jis nesmurtauja. Įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose taip pat keistų elgesį. Kas leidžia manyti, jog nustatydamas bausmės rūšį ir dydį pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nesprendė, ar paskirta bausmė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistas asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas neįvertino šių aplinkybių visumos nusikaltimų prevencijos kontekste, todėl nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus. Skunde pažymima, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios elgėsi sąžiningai, nesistengė sumenkinti ar išvengti atsakomybės ir savanoriškai, išsamiai nurodė visas aplinkybes, dėl tokių jo parodymų buvo operatyviai ištirtos veikos aplinkybės, o baudžiamoji byla išnagrinėta trečią dieną po veikos padarymo.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją ir nukentėjusiąją prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo K. G. nusikalstamą veiką, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nepadaryta.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. G. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neginčija, o apeliaciniu skundu tik prašo skirti jam švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teismas, skirdamas K. G. bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš moterį - savo mamą, į tai, kad nukentėjusioji jam neatleido. Taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – nusikaltimą padarė būdamas anksčiau ne tik, kad jau vienuolika kartų teistas, tačiau atlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už tapačią nusikalstamą veiką prieš tą patį nukentėjusįjį asmenį. Tai reiškia, kad K. G. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, neseniai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, užregistruotas Priklausomybės ligų centre užregistruotas, registruotas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė t.y., kad prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė t.y., kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad K. G. yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tipinė bausmė recidyvistui (BK 56 str. 1 d.) ir bausmės tikslai bus pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame nuteistojo skunde teigiama, jog kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą maksimaliam terminui bei skiriant jam įpareigojimus, susijusius su nusikalstamo elgesio riziką veiksniais. Nuteistais teigia, jog ėmėsi realių veiksmų keisti savo elgesį, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo kas leidžia pagrįstai teigti, jog suvokė savo veiksmų pasekmes, atsakomybę, ją prisiėmė ir siekia keistis.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo K. G. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe ir vadovaujantis BK 64¹str., nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis anksčiau net 11 kartų teistas, atlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už tapačią nusikalstamą veiką prieš tą patį nukentėjusįjį asmenį, neišnykus teistumui vėl nusikalto, ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirta visa eilė teismo įpareigojimų, laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, tai rodo nuteistojo K. G. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog K. G. yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, kadangi sistemingai smurtauja prieš motiną. Taikyti apeliaciniame skunde nurodomas BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisės normas reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimo institutą, teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti K. G. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios elgėsi sąžiningai, nesistengė sumenkinti ar išvengti atsakomybės ir savanoriškai, išsamiai nurodė visas aplinkybes, dėl tokių jo parodymų buvo operatyviai ištirtos veikos aplinkybės, o baudžiamoji byla išnagrinėta trečią dieną po veikos padarymo, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.
Šalies argumentai
K. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog su nukentėjusiąja susitaikė, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, nesudaro pagrindo išskirtiniam paskirtos bausmės švelninimui. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems asmenims dėl nusikalstamų veikų darymo. Laikytina, kad K. G. paskirta reali 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvatus jo padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam K. G., išlaidas iki 2015-04-07 sudaro atitinkamai 34,74 Eur dydžio advokato užmokestis (b. l. 131). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nutarė:
Nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų.