- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-651-524/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Gražina Vaitulionienė
- Ieškovas
- V.L.
- Atsakovas
- A.Ž.
- Trečiasis asmuo
- S.G.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja I.Vilkienė Procesinio sprendimo kategorija 42.10; 44.5.1; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2007 m. lapkričio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Julija Gražina Vaitulionienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, kolegijos posėdyje dalyvaujant ieškovei V.L., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V.L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V.L. ieškinį atsakovei A.Ž., trečiajam asmeniui S.G. dėl avanso ir baudos priteisimo bei nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 500 Lt negrąžinto avanso, 974,41 Lt išlaidų, turėtų tvarkant atsakovės gyvenamojo namo ir žemės dokumentus, 5000 Lt baudos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 5-6).
Atsakovės atstovas advokatas V.Žylė su priešieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas 2006 m. birželio 6 d. preliminariąją sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, pripažinti negaliojančia, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 41).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu (b.l. 102-104) ieškovės V.L. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės A.Ž. priešieškinį ieškovei atmetė, priteisė iš atsakovės A.Ž. 500 Lt avansinės įmokos, 974,41 Lt išlaidų už sodybos pardavimo dokumentų tvarkymą, kitus ieškinio reikalavimus atmetė bei priteisė iš atsakovės ieškovei 194,24 Lt žyminio mokesčio ir 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 14,34 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė netiesioginių nuostolių nesudarius sutarties, todėl reikalavimą dėl baudos priteisino pripažino nepagrįstu ir jo netenkino. Nustatė, kad atsakovės reikalaujamos priteisti palūkanos prieštarauja CK numatytoms sąlygoms. Nurodė, kad ieškovė turėjo tiesioginių nuostolių vykdydama dokumentų tvarkymą, todėl ši suma pagrįsta ir priteistina iš atsakovės. Konstatavo, kad atsakovė suprato ieškovės veiksmus ir preliminariosios sutarties esmę, todėl priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 109-111) ieškovė prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl baudos ir palūkanų priteisimo, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė pažymi, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą apie ieškovės patirtus nuostolius. Nurodo, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi sudaryti sodybos pirkimo-pardavimo sutartį, per ginčo laikotarpį pakilo nekilnojamojo turto kainos, todėl ji patyrė nuostolių. Teigia, kad už sutarties sąlygų nevykdymą iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2006-06-06 sudarė preliminariąją sutartį dėl sodybos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2006-08-01 parduoti ieškovei sodybą su aplink ją esančia žeme (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Todėl šioje byloje ginčas kyla dėl preliminarios sutarties aiškinimo ir jos neįvykdymo teisinių pasekmių.
CK 1.136 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, iš kurių atsiranda sutarties šalims privalomos teisės ir pareigos. Sutarties esmė yra šalių susitarimas, t.y. jų valios sutapimas, kuris paprastai pasiekiamas šalių tarpusavio derybų keliu. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sutartiniuose santykiuose šalys privalo būti sąžiningos, kitu atveju privalo atlyginti viena kitai padarytus nuostolius. Byloje nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2006-08-01. Ieškovė 2006-08-09 siuntė atsakovei reikalavimą notariškai sudaryti sodybos pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 12). 2006-09-13 atsakovė su trečiuoju asmeniu S.G. sudarė žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 82-84). Todėl darytina išvada, jog atsakovė neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, taigi pagal preliminariosios sutarties 4 ir 5 p. reikalavimus jai turėjo būti taikomos civilinės atsakomybės sąlygos.
Sutartiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi sąžiningai pagal sutartyse nustatytus reikalavimus. CK 6.165 str. 4 d. yra numatytos turtinės sankcijos asmeniui, atsisakiusiam sudaryti pagrindinę sutartį. Tai reiškia, kad konstitucinio nuostolių atlyginimo principo turi būti laikomasi ir tokio pobūdžio ikisutartiniuose santykiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, jog šalis, atsisakiusi sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, moka kitai šaliai 5000 Lt baudą, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė šią sutarties nuostatą, konstatuodamas, kad sutartyje numatyta bauda yra nepagrįsta ir prieštaraujanti protingumo principams. Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovė nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties, tuo pažeidė prievolės šalių pareigą kooperuotis bei vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.).
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl netesybų bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).
Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vieningą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl baudos formos netesybų už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje nenustatyta pagrindų, suteikiančių teisę teismui mažinti šalių sulygtas netesybas – 5000 Lt, nekonstatuota, kad jos būtų neprotingai didelės atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes: pirkimo objektą, sulygtą kainą, nekilnojamo turto rinkos situaciją, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalis netaikytina.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sutartinių netesybų prigimtį ir funkciją ir be pakankamo teisinio pagrindo nepriteisė šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje sutartų netesybų. Taigi ieškovei priteistina šalių preliminariojoje sutartyje numatyta 5000 Lt baudos suma.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, kai byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Šių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovei pareiškus reikalavimą priteisti procesines palūkanas, pirmosios instancijos teismas privalėjo šį reikalavimą tenkinti. Ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų tenkintinas, iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2006-10-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė V.L. paduodama apeliacinį skundą turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės A.Ž. ieškovei V.L. priteistina 194,24 Lt žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl baudos ir palūkanų priteisimo, panaikinti ir šią ieškinio dalį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A.Ž. ieškovei V.L. 5000 Lt baudą ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei V.L. iš atsakovės A.Ž. 194,24 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.