Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2013-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-719-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-04
Bylos Nr.
1A-67-719-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Artūras Ridikas, Ričardas Gilys
Nuteistasis
M. G.
Civilinis ieškovas
M. M.
Nukentėjusysis
N. K.
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos
Pranešėjas Artūras Ridikas

Teisėjas Liudvikas Myško Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-719/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; (S) 2.4.6.3.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant: prokurorei Sigitai Šabliauskieneinuteistajam M. G.,gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. G. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo, padaryto M. M. atžvilgiu ir pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo, padaryto N. K. atžvilgiu, pagal BK 182 str. 3 d. dėl sukčiavimo, padaryto O. M. atžvilgiu, pagal BK 182 str. 3 d. dėl sukčiavimo, padaryto N. P. atžvilgiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 80 val. nemokamų darbų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-01-03 iki 2011-01-05. Šiuo nuosprendžiu M. G. pagal BK 178 str. 2 d. dėl dyzelinio kuro ir kitų daiktų vagystės iš D. G. garažo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat iš dalies patenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. ieškinys, priteisinat iš M. G. 2450 Lt turtinei žalai atlyginti, bei patenkintas nukentėjusiosios N. K. ieškinys, iš M. G. priteisinat 1350 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo mėn. pabaigoje – balandžio mėn. pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, siekdamas užvaldyti nukentėjusiojo M. M. pinigus, pasiūlė pastarajam palankesnėmis sąlygomis parduoti cigaretes jų neturėdamas ir žinodamas, kad M. M. jų neperduos ateityje, taip iš nukentėjusiojo M. M. išviliojo ir įgijo 2450 Lt, padarydamas jam 2450 Lt turtinę žalą. Be to, M. G. 2010 m. gruodžio 11 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas užvaldyti N. K. pinigus, telefonu paskambinęs jos sūnui A. K. pasiūlė pigiau įsigyti nešiojamą kompiuterį, jo neturėdamas ir žinodamas, kad kompiuterio A. K. neperduos ateityje, iš jo motinos N. K. apgaule išviliojo ir įgijo 1350 Lt, padarydamas N. K. 1350 Lt turtinę žalą. Taip pat M. G. 2010 m. gruodžio 15 d., apie 15.00 val. paskambinęs telefonu ir po to susitikęs Molėtų mieste, (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti O. M. pinigus, pasiūlė jai pigesne kaina įsigyti dyzelinio kuro, jo neturėdamas ir žinodamas, kad jo neperduos ateityje, taip iš nukentėjusiosios apgaule išviliojo ir įgijo 230 Lt, padarydamas nukentėjusiajai O. M. 230 Lt turtinę žalą. Taip pat, 2010 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyta data ir laiku, atėjęs pas N. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini)., siekdamas užvaldyti N. P. pinigus, pasiūlė jai už 300 Lt įsigyti dujinę viryklę ir šaldytuvą, jų neturėdamas ir žinodamas, kad jų neperduos taip iš nukentėjusiosios apgaule išviliojo ir įgijo 300 Lt, padarydamas nukentėjusiajai N. P. 300 Lt turtinę žalą. Be to, M. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinas ir tuo, jog 2010 m. gruodžio 19-21 dienų laikotarpyje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini) pro duris įsibrovė į D. G. priklausantį garažą, iš kur pagrobė D. G. priklausančius 200 litrų dyzelinio kuro, 520 Lt vertės, dvi plastikines talpos po 20 litrų, 50 Lt bendros vertės, metalinį bidoną 40 litrų talpos, 30 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai D. G. 600 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu M. G. savo kaltės įvykdžius nusikalstamas veikas, šių veikių teisinės kvalifikacijos bei paskirtos bausmės neginčija, tačiau prašo žalos atlyginimo terminą pratęsti iki 2013 m. liepos 1 d. Nurodo, jog dirba pagal verslo liudijimą, kuris šiuo metu yra sustabdytas, kadangi žiemos sezonu statybininkams trūksta darbo. Taip pat nurodo, jog šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, savarankiškai ieško darbo, augina mažą vaiką bei neturi nuosavo būsto, dėl ko reikia mokėti didelius mokesčius. Padarytą žalą pažada atlyginti iki 2013-07-01, kai prasidės statybų sezonas, o žiemos metu skundžiamu nuosprendžiu paskirtos sumos susimokėti niekaip negali.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo įpareigojimo atlytinti nusikalstama veika padarytą žalą terminą pratęsti iki 2013 metų liepos mėnesio, kadangi šiuo metu statybos nevyksta, dėl ko jis, versdamasi tokia veikla pagal verslo liudijimą, negali gauti pajamų.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 1 str. 1 d. numatyta, jog šis įstatymas nustato probacijos tikslą ir principus, probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūrą. Kaip matyti iš skundžiamo Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendžio, M. G. buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, buvo atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 80 val. nemokamų darbų. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį M. G. atžvilgiu, nustatė pastarajam įpareigojimus, kuriuos šis turi vykdyti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti, o paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką. Iš pastarosios teisės normos matyti, jog auklėjamojo poveikio bei baudžiamojo poveikio priemonių ar įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlikimą prižiūri ir kontroliuoja probacijos tarnybos, kurios ir šiuo atveju turėtų prižiūrėti ir kontroliuoti kaip M. G. vykdo jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, o nustačius, jog nuteistasis nevykdo nustatytų sąlygų, kreiptis į teismą, kuris spręstų klausimą dėl nuteistajam paskirtų įpareigojimų nevykdymo priežasčių ir šių įpareigojimų įvykdymo termino pratęsimo. Tokiu būdu įpareigojimo atlyginti padarytą žalą termino pratęsimas nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas ir sprendžiamas BK 75 straipsnio 5 dalies ir Probacijos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo M. G. apeliacinis skundas dėl skundžiamu Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendžiu paskirto įpareigojimo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo termino pratęsimo yra atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. yra nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Pastebėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t.y., būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime nurodė, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 str. 2 d. bei konstitucinis teisinės valstybės principas. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę vadovaujantis įstatymu įtvirtinta ir BK 41 str. 1 d. 5 p., kuriame numatyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, teismas, skirdamas bausmę yra įpareigotas ir BK 54 str. nuostatų, kurios numato, jog bausmė yra skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis šio kodekso bendrosios dalies normų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą nuosprendį bei M. G. apeliacinį skundą konstatuoja, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendis dėl aukščiau išdėstytų motyvų, yra keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, nors nuteistasis to ir neprašo. BK 49 str. 3 d. numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dvidešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 3 d. dėl sukčiavimo O. M. atžvilgiu yra skirta 50 parų arešto bausmė, o už analogiškos veikos, numatytos BK 182 str. 3 d. padarymą dėl sukčiavimo N. P. atžvilgiu, skirta 60 parų arešto bausmė. Taigi, šiuo atveju, M. G. už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 182 str. 3 d., padarymą buvo paskirtos bausmės, neatitinkančios BK 49 str. 3 d. įtvirtinto reikalavimo, tokiu būdu pažeidžiant nuteistojo teises. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendžio dalis dėl bausmių, skirtų už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 3 d. padarymą, yra keičiama. Atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, M. G. už veiką, numatytą BK 182 str. 3 d. dėl sukčiavimo O. M. atžvilgiu skirtina 35 parų arešto bausmė, o už veiką, numatytą BK 182 str. 3 d. dėl sukčiavimo N. P. atžvilgiu – 40 parų arešto bausmė. M. G. 2012-11-28 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. bei šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 182 str. 3 d. bei 182 str. 3 d. vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatomis subendrintinos iš dalies sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Kadangi nuosprendį pakeitus, švelnėja M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė, todėl laikytina, kad jo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 str. 2 d., 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2 p.,

nutaria:

Tenkinti nuteistojo M. G. apeliacinio skundo dalį.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendį pakeisti:

M. G., pripažintą kaltu pagal BK 182 str. 3 d. dėl sukčiavimo O. M. atžvilgiu, nubausti areštu 35 paroms.

M. G., pripažintą kaltu pagal BK 182 str. 3 d. dėl sukčiavimo N. P. atžvilgiu, nubausti areštu 40 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir M. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras RidikasAlgirdas GaputisRičardas Gilys