Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-07-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-8584-1185/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-09
Bylos Nr.
2YT-8584-1185/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02487-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Simona Čėsnienė
Pareiškėjas
E. B.
Kategorijos
  • 3.4.6.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-8584-1185/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02487-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.20 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos procedūrinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo vartojimo ginčą nagrinėti iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. B. kreipėsi su pareiškimu, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti kilusį vartojimo ginčą ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą atnaujinti tyrimą dėl kilusio vartojimo ginčo tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, nurodė, kad pašalino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodytus prašymo trūkumus, t. y. pateikė visus reikiamus dokumentus, tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos vartotojų apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies įpareigojimą kreipiantis į pardavėją nurodyti konkretų reikalavimą, tačiau Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba netinkamai vertino (galimai visiškai nevertino) pateiktų dokumentų.

Atsiliepimas

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba laikėsi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjo prašymas neatitiko Lietuvos Respublikos vartotojų apsaugos įstatymo reikalavimų, o pareiškėjas per nustatytą terminą prašymo trūkumų – pateiki įrodymus, kad pardavėjui buvo pateiktas kreipimasis, kuriame buvo aiškiai išreikštas pardavėjui keliamas reikalavimas, nepašalino. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vartotojų apsaugos įstatymas suteikia kompetenciją jai nagrinėti vartojimo ginčus ginčų sprendimo ne teisme tvarka tik įsitikinus, kad vartotojas su konkrečiu reikalavimu buvo kreipęsis į pardavėją ar paslaugų teikėją, kitu atveju, vartojimo ginčą privaloma atsisakyti nagrinėti. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atkreipė dėmesį, kad skundžiamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į pardavėją su konkrečiu reikalavimu bei, gavus pareiškėjo netenkinantį atsakymą, kreiptis dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kilus vartojimo ginčui, vartotojas, kurio netenkina pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas, turi teisę dėl to paties ginčo dalyko kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai, pateikdamas prašymą raštu ar elektroniniu būdu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo pateikti: prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo į vartotojo kreipimąsi kopiją, o jeigu pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas per šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą negautas, – vartotojo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją kopiją, vartojimo sutarties, dėl kurios kyla ginčas, kopiją, jeigu sutartis sudaryta raštu, prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas, paprastos rašytinės formos įgaliojimą, jeigu vartotojui atstovauja atstovas.

Reikalavimai prašymo turiniui nurodyti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, o būtent, nustatyta, kad prašyme nagrinėti vartojimo ginčą turi būti nurodyta: vartotojo vardas, pavardė, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas, jeigu turi, pardavėjo ar paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo) pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinės (gyvenamosios vietos) adresas, vartojimo sutartis, dėl kurios kyla ginčas, vartotojo reikalavimas ir ginčo aplinkybės, informacija, ar ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nesprendžia teismas arba vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo ir ar nėra priimtas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl to paties ginčo, pridedamų dokumentų sąrašas.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis suteikia teisę vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai nustatyti ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti, jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, kai vartotojas kreipėsi į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui arba prieš tai nesikreipė į pardavėją ar paslaugų teikėją šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka (5 punktas) arba kai vartotojo kreipimasis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ir trūkumai nepašalinami per vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą (6 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 2 d. pateikė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai prašymą (pareiškėjo įvardintas skundu), kuriuo prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) pakeisti nekokybišką laikrodžio apyrankę arba atlyginti nuostolius, kurie bus patiriami keičiant apyrankę į kokybišką. Prašyme pareiškėjas išdėstė aplinkybes, sudariusias prašymo pagrindą, pridėjo turimus įrodymus (prekės užsakymo įrodymą, prekės nuotraukas ir susirašinėjimo su pardavėju kopijas). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2024 m. gegužės 7 d. raštu pareiškėjo paprašė iki 2024 m. gegužės 22 d. pašalinti pateikto prašymo trūkumus ir pateikti pardavėjo atsakymo į pareiškėjo kreipimąsi kopiją, o jeigu pardavėjas per 14 dienų nuo pareiškėjo kreipimosi negautas, – pareiškėjo kreipimosi į pardavėją, kuriame yra aiškiai išreikštas pardavėjui keliamas reikalavimas ir nurodyta kreipimosi data, kopiją, vieną konkretų reikalavimą, kurį pareiškėjas kelia pardavėjo atžvilgiu, kitus dokumentus ir paaiškinimus, kurie, pareiškėjo manymu, gali turėti reikšmės prašymo nagrinėjimui. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 7 d. elektroniniu paštu pateikė papildomus įrodymus, kad buvo kreiptasi į pardavėją. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2024 m. gegužės 28 d. pateikė atsakymą pareiškėjui dėl jo prašymo, kuriame nurodė, jog atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, nes pareiškėjas nesikreipė į prekės pardavėją Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išnagrinėti vartojimo ginčą, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikė susirašinėjimą su prekės – laikrodžio – pardavėju (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2024 m. balandžio 29 d. pareiškėjas pardavėjui parašė (kalba netaisyta, tokia kokia yra susirašinėjime): „Iš Jūsų buvo mano vardu Valentino dienos proga pirkti du laikrodžiai/Vienas turi problemų su apyranke/Tokias problemas Jūs sprendžiate, ar čia klianto bėda?/Kliento“. Pardavėjas tą pačią dieną paprašė nurodyti apyrankės gedimus ir pateikti užsakymo numerį, pareiškėjas šiuos duomenis pateikė nusiųsdamas apyrankės nuotraukas ir užsakymo duomenis, o pardavėjas informavo, kad atsakymą į užklausą pateiks per 1 darbo dieną. 2024 m. balandžio 30 d. pardavėjas informavo pareiškėją, kad: „Sveiki, labai atsiprašome, tačiau nusidėvėjimui garantija nėra taikoma. Garantija yra taikoma tik gamykliniams brokams pašalinti. Naują apyrankę įsigyti galite mūsų svetainėje.“. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, manydamas, kad pardavėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, kreipėsi į pardavėją, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis.

Nors Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja kaip turi būti suformuluotas vartotojo kreipimasis į pardavėją ar paslaugų teikėją, sutiktina su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pozicija, kad, vartotojo reikalavimas pardavėjui ar paslaugų teikėjui turi būti aiškus, nes būtent vartotojas savo reikalavimu apibrėžia vartojimo ginčo nagrinėjimo ribas.

Vertinant, ar pareiškėjas tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimą ir tinkamai nurodė savo reikalavimus pardavėjui, svarbu ne tik pažodinis pareiškėjo kreipimosi turinio vertinimas, bet ir aplinkybės rodančios, ar pareiškėjo pateiktą reikalavimą pardavėjas suprato aiškiai, t. y. koks buvo paties pardavėjo atsakymas į pareiškėjo kreipimąsi. Priešingu atveju, vien lingvistinis pareiškėjo kreipimosi turinio aiškinimas negalėtų atskleisti tikrųjų pareiškėjo ketinimų kreipiantis į pardavėją ir būtų pernelyg formalus. Kaip minėta, pardavėjas gavęs, nors ir pakankamai abstrakčiai suformuluotą pareiškėjo reikalavimą, informavo, kad atsakymą pateiks per 1 darbo dieną. Teismo nuomone, jei pardavėjui būtų buvęs neaiškus pareiškėjo kreipimosi turinys, pardavėjas būtų paprašęs pareiškėjo patikslinti savo reikalavimą, t. y. ko pareiškėjas, kaip vartotojas, konkrečiai prašo pardavėjo. Tačiau, kaip minėta, pardavėjas kitą darbo dieną pareiškėją informavo, kad pareiškėjo įsigytos apyrankės į naują nepakeis, nes, pardavėjo nuomone, apyrankė tiesiog nusidėvėjo, o nusidėvėjimui garantija netaikoma, ir pasiūlė naują apyrankę įsigyti pardavėjo svetainėje. Teismo nuomone, byloje esantis pareiškėjo ir pardavėjo susirašinėjimas patvirtina, kad pareiškėjas, nepaisant to, kad kreipimosi turinys nebuvo pakankamai tikslus, tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kilus vartojimo ginčui, pirmiausia raštu kreiptis į pardavėją su savo reikalavimu.

Vertinant, ar pareiškėjas tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimą, svarbu pažymėti ir tai, kad vartotojo teises, kai prekė yra netinkamos kokybės, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.364¹ straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti. Pagal pareiškėjo kreipimosi į pardavėją turinį galima padaryti išvadą, kad pareiškėjas, manydamas, kad įsigyta prekė yra netinkamos kokybės, pasirinko reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, t. y. reikalauti ją pakeisti. Tokią išvadą patvirtina ir pardavėjo pateiktas atsakymas nekeisti prekės į kitą prekę.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. gegužės 28 d. sprendimas atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Todėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas atsisakyti nagrinėti kilusį vartojimo ginčą naikintinas ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įpareigotina išnagrinėti vartojimo ginčą pagal pareiškėjo 2024 m. gegužės 2 d. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 580, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti kilusį vartojimo ginčą ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išnagrinėti tarp pareiškėjo E. B. ir (duomenys neskelbtini) kilusį vartojimo ginčą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Simona Čėsnienė