Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-244-333/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-05-26
Bylos Nr.
1-244-333/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21865-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidutė Stangvilienė
Kaltinamasis
R. N.
Baudžiamoji byla Nr. 1-244-333/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21865-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.12.1.4
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 26 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-07-22 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-05-06 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), R. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodybos kiemo pavėsinėje kilusio žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną Z. N.. Sudavė nukentėjusiajai šepečio kotu į galvos sritį, dėl ko Z. N. nukrito veidu ant žemės. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajai Z. N. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose ir sukėlė fizinį skausmą,

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo R. N. parodymai (b. l. 51, 54-55). Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017-05-06 į motinos namus (duomenys neskelbtini), parsivedė savo draugę E. S.. Būdami pavėsinėje vartojo alkoholį. Tuo metu priėjo jo motina Z. N., kuri ėmė įžeidinėti draugę, pasiėmusi šepetį su kotu sudavė jam ir draugei. Jis fizinio skausmo nejautė. Supykęs dėl tokio elgesio atėmė šepetį ir trenkė motinai atgal vieną smūgį į galvą. Ar motina buvo parkritusi ant žemės, nepamena. Motina nuėjusi iškvietė policiją. Su įtarimu sutinka visiškai. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Nukentėjusiosios Z. N. parodymai (b. l. 32-36). Nukentėjusioji parodė, kad 2017-05-06 apie 15 val. į namus atėjo vienas sūnus R., kuris pavėsinėje gėrė alų. Ji taip pat su svočia T. gėrė alų pavėsinėje. Po kurio laiko ji su T. nuėjo į kambarį ir išgirdo, kad R. paskambinęs telefonu kviečiasi ateiti ir savo draugę E.. Pamatė per langą, kad E. jau pavėsinėje. Ji ėjo į tualetą ir eidama pro šalį nesusitvardė iš pykčio, nes nemėgsta E.. Pradėjo ant E. šaukti ir vyti nuo savo kiemo. Neprisimena, ar sudavė rankos delnu per veidą E.. Tačiau E., sėdinčiai pavėsinėje, paėmusi šepetį, kuris buvo pavėsinėje, sudavė vieną kartą per ranką ar nugarą. Taip pat sudavė ir sūnui su šepečiu, tačiau kur tiksliai neprisimena. Tada R. ją pastūmė nuo E. ir ji krito ant žemės. Krisdama kažkur pataikė ant kieto daikto ir taip susimušė veidą, dėl ko atsirado akyje mėlynė. E. pabėgo iš pavėsinės. Ar sūnus sudavė su šepečiu, ji neprisimena. Dėl patirto išgąsčio visko tiksliai neprisimena. Šepetys buvo senas, todėl galėjo sulūžti. Sūnui su E. išėjus, sugalvojo kreiptis į policiją. Sūnui neturi pretenzijų ir neturės, nes ir pati kalta, pirma uždavė E.. Jokių civilinių ieškinių nereikš.

Liudytojo E. S. parodymai (b. l. 43-44). Liudytoja parodė, kad R. N. yra jos draugas, kartu gyvena apie metus laiko. Gyvena jos namuose. Ji R. motinai niekuomet netiko. 2017-05-06 dieną buvo sode "V.", kur šalia yra ir R. motinos namai. Tačiau abu buvo jos namuose. Kadangi oras buvo šiltas, R. sugalvojo nueiti iki mamos namų ir pasiimti vėsesnių drabužių. Nuėjo ir po kurio laiko paskambino bei paprašė, kad ir ji ateitų padėti parsinešti. Nuėjusi atsisėdo į pavėsinę parūkyti. Z. išgirdusi ir pamačiusi ją užsipuolė. Pradėjo vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, o po to pradėjo rankų delnais suduoti smūgius per galvą ir veidą. Ji sėdėjo, o Z. stovėjo. Nesitikėjo tokio R. motinos elgesio. Sudavė du kartus tai tikrai. R. prišoko ir pradėjo motiną traukti nuo jos. Kol R. laikė motiną, ji ištrūko iš pavėsinės ir bėgdama pajautė kaip kažkuo Z. sudavė du smūgius į nugarą. Atsisukusi pamatė, jog sudavė su šepečio kotu. Visą konfliktą matė ten buvusi R. giminaitė T.. Ji bėgdama buvo užsisukusi ir nematė, ar R. sudavė kokius smūgius motinai, tačiau su motina grūmėsi, norėjo atimti šepetį. Dėl patirto fizinio skausmo ji niekur nesikreipė, neturi jokių pretenzijų R. motinai.

Liudytojos T. B. parodymai (b. l. 46-47). Liudytoja parodė, kad Z. N. yra jos svočia. 2017-05-05 Z. pasikvietė atvažiuoti į svečius, t. y. sodą, esantį sodų bendrijoje "V.". Kitą dieną Z. sūnus R. buvo atėjęs keletą kartų į namus. Į vakarą R. atėjo vienas, o vėliau atėjo ir jo draugė E.. Atėję abu sėdėjo pavėsinėje, o Z. išėjo į lauką bartis ir vyti iš kiemo. Girdėjo kaip R. rėkė, kad Z. muša draugę E.. Būdama kambaryje išgirdusi triukšmą išėjo į lauką. Matė kaip Z. keikdamasi visokiais žodžiais vijo E. ir R.. Matė kaip Z. bėgo iš nosies kraujas ir buvo didelė mėlynė dešinėje akyje. Suprato, kad Z. bus smūgius sudavęs R., nors to nematė. E. pabėgo iš kiemo. R. paėmęs šepetį ir kokius tris kartus kirto Z. į nugaros - sprando sritį. Šepetys sulūžo į tris dalis. Tuomet ji ir Z. pabėgo į kambarį, o R. su E. išėjo. Z. iškvietė policijos pareigūnus. Z. ji sakiusi ne kartą, kad nelįstų prie R. ir E..

Dokumentų, esančių byloje, duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 1-4) nurodyta, kad 2017-05-06 nuvykus policijos pareigūnams namuose rasta sužalota Z. N., kuriai stebimas patinimas dešiniame poakyje. Nurodė, kad prieš ją smurtavo sūnus R. N..

Tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodyta, kad greitosios medicinos pagalbos tarnyba suteikė medicininę pagalbą Z. N., prieš kurią smurtavo sūnus.

Šalies argumentai

Protokole-pareiškime policijai (b. l. 6-8) nukentėjusioji Z. N. nurodė, kad 2017-05-06 prieš ją namuose smurtavo sūnus R. N..

Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 16-23) įvykio vieta nurodyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pavėsinėje. Rastas sulaužytas šluotkotis.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 41) nurodyta, kad Z. N. nustatyta poodinė kraujosruvos dešinės akies vokuose. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Nurodyti įrodymai leidžia pagrįstai pripažinti, kad kaltinamasis R. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. N. kaltu prisipažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirtos galutinės bausmės atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir ji mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 75 parų arešto bausme.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu ir 66 straipsniu į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2017-05-06 iki 2017-05-08 ir užskaityti 2 dienų arešto bausmės atlikimą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinius įrodymus – šluotą ir šluotkotį, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (201705-10 Kvitas B serija AVPK Nr. 001838, b. l. 26), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaidutė Stangvilienė