Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alytaus būstas“ ieškinį atsakovei D. Š. su trečiuoju asmeniu Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. Š. yra 47,35 m² bendro ploto buto (duomenys neskelbtini), savininkė, kas patvirtinama nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Butas yra daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia ieškovas UAB „Alytaus būstas“. Ieškovas atsakovei per laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2018-03-31 skaičiavo mokesčius už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas paslaugas ir pagal jo pateiktus skaičiavimus atsakovė už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2018-03-31 turi 417 Eur įsiskolinimą. Atsakovė ginčija įsiskolinimą, nurodo, kad visi jai tenkantys ir pagal buto plotą priklausantys mokėti mokesčiai yra sumokėti.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės kaip namo bendraturtės pareigos mokėti už bendrosios nuosavybės išlaikymo paslaugas pagal ieškovo UAB „Alytaus būstas“ sąskaitas, išrašytas nuo 2016-11-01 iki 2018-03-31.

Dėl daugiabučio namo bendraturčio pareigos mokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, taip pat mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas dėl bendrosios nuosavybės ir bendrojo naudojimo objektų reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal į bylą pateiktą 2001-11-30 pavedimo sutartį matyti, kad DNSB (duomenys neskelbtini) administratoriaus funkcijas pavedė UAB Žaidas“ (dabar – UAB „Alytaus būstas“).

Administratorius veikia CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Administratoriaus funkcijas, susijusias su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bei namui priskirto žemės sklypo naudojimu bei priežiūra, numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtinti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatai“.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas savo kaip administratoriaus funkcijas ginčo laikotarpiu vykdė 2007-11-30 Pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp namo savininkų bendrijos ir UAB „Žaidas“ (dabar – UAB „Alytaus būstas“) nustatyta tvarka ir apimtimi. Iš sutarties matyti, kad įgyvendindamas pagrindinį savo uždavinį, administratorius, be kita ko, organizuoja periodišką pastato bei jo inžinerinių komunikacijų apžiūras, vykdo inžinerinių komunikacijų profilaktinės priežiūros, reguliavimo, paruošimo šildymo sezonui darbus, apskaičiuoja gyventojų ir kitų patalpų savininkų atsiskaitymus už suteiktas komunalines bei kitas paslaugas ir aptarnavimus, organizuoja avarijų pastate lokalizavimo bei likvidavimo darbus ir kt. (sutarties 2.1.1.-2.2.8 punktai).

Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo arba 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013; 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013; 2017-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017; kt.).

Dėl UAB „Alytaus būstas“ kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus

Atsakovė kaip vieną iš nesutikimo su ieškiniu argumentų nurodo, kad ji neturi sutartinių įsipareigojimų UAB „Alytaus būstas“, nėra davusi sutikimo dėl UAB „Alytaus būstas“ paskolos suteikimo Daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini).

Tokia atsakovės pozicija atmestina kaip teisiškai nepagrįsta.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu ieškovas UAB „Alytaus būstas“ teikė daugiabučio namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas, veikdamas 2001-11-30 pavedimo sutarties, sudarytos tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir UAB „Žaidas“ (dabar – UAB „Alytaus būstas“) pagrindu. Ši sutartis yra galiojanti ir teisėta, ieškovė turėjo teisę administruoti namo bendrojo naudojimo patalpas, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovė, kaip vieno iš daugiabučiame name esančių buto savininkė, sumokėtų mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo, jos atkūrimo ir išsaugojimo išlaidoms nurodytu laikotarpiu padengti. Tokia pareiga atsakovei kyla iš daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų prievolių išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę reglamentavimo (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3 d.).Taigi, šiuo atveju atsakovės turtinė prievolė ieškovui kyla ne iš šalių tarpusavio sutarties, kurios nebuvimu nuo ieškinio ginasi atsakovė, bet iš įstatymo.

Kita vertus, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pati atsakovė mokėjo ieškovui bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitų paslaugų mokesčius, taigi, ji savo veiksmais pripažino prievolę atsiskaityti su ieškovu, todėl atsakovės argumentas dėl sutartinių santykių tarp jos ir ieškovo nebuvimo šios bylos atveju laikytinas dirbtinai pritrauktu prie kitų atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų jos gynybinei pozicijai sustiprinti.

Dėl 352,21 Eur skolos ginčo laikotarpio pradžiai pagal 2016-11-30 sąskaitą

Iš ieškovo pateiktos Skolų valdymo ataskaitos grafos „Periodo skola“ bei atsakovės pateiktos 2016-11-30 sąskaitos ALB160157485 matyti, kad laikotarpio pradžioje atsakovei pateikta sąskaita už 2016 m. lapkričio mėnesį, kurioje įrašyta 352,21 Eur skola. Atsakovė patvirtino, kad ji šios skolos ieškovui nėra sumokėjusi, nes nesuprantanti, už kokias paslaugas ji susidarė, o ieškovas jai to nepaaiškino.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, suteiktas komunalines paslaugas skaičiuojami kas mėnesį, tačiau, kai patalpų savininkai neatsiskaito už tam tikrą mėnesį arba atsiskaito ne visa apimtimi, ima kauptis skola ir tokiu atveju atliekamos įmokos įskaitomos CK 6.55 straipsnį, t. y. naujai gautais mokėjimais pirmiausiai padengiama seniausia skola. Pasak ieškovo, dėl to nagrinėjamu atveju atsakovės Skolų valdymo ataskaitos eilutėje “Periodo skola“ nurodytas 352,21 Eur įsiskolinimas ginčo periodo pradžiai, jis yra susidaręs iš anksčiau neapmokėtų atsakovei priklausančių mokėti mokėjimų.

Dėl tokių ieškovo paaiškinimų pažymėtina, kad iš tiesų tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturtis nesumoka tam tikrą mėnesį jam apskaičiuotų mokesčių arba moka juos ne visa apimtimi, tai vėliau atliekamos įmokos įskaitomos CK 6.55 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai konkretų mėnesį įmokas mokantis asmuo įvardija, už ką moka. Šios bylos atveju svarbu tai, kad pagal bylos duomenis atsakovė reguliariai kas mėnesį apmokėdavo ieškovo jai pateiktas sąskaitas, kuriose aiškiai yra įrašytos apmokestinamos paslaugos, jų pavadinimas, dydis. Iš to sprendžiama, kad atsakovė apmokėdavo nors ir ne visiškai pilnai, tačiau konkrečias sąskaitas už praėjusį mėnesį, kas akivaizdžiai parodo, jog ji savo veiksmais išreiškė aiškią poziciją, kokią konkrečią skolą apmoka. Taigi, esant mokėjimų reguliarumui, nepertaukiamumui, atsakovės mokėjimai vertintini kaip tiksliniai, t. y. skirti apmokėti už prieš mokėjimo mėnesį išrašytą sąskaitą, todėl ieškovas neturėjo teisės apskaityti atsakovės įmokų kitaip kaip tik už praėjusį mėnesį, bet ne naujai gautais mokėjimais pirmiausiai padengti seniausią skolą. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovės mokesčius už konkretų laikotarpį ir nurodydamas, kad laikotarpio pradžiai atsakovė turi 352,21 Eur skolos likutį, turėjo pareigą pateikti duomenis, per kokį konkretų laikotarpį susikaupė nurodytas skolos likutis, kiek ir kokių mokesčių atsakovei buvo apskaičiuota ir kokio dydžio sumas kas mėnesį atsakovė nesumokėdavo (CPK 178 straipsnis).

Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktų sąskaitų, pirmoji skola mokėjimuose atsirado dar 2015-07-31 (sąskaita ZAIG15102285), kur fiksuota 2,87 Eur skola, o kiekvieno vėlesnio mėnesio skola tik augo iki susidarė reikalaujamas priteisti 352,21 Eur įsiskolinimas.

Pastebėtina, kad teismo posėdžio, vykusio 2019-03-19, metu ieškovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus dėl skolos iki nurodyto ieškinyje laikotarpio pradžios susidarymo, į ką ieškovas pateikė daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko atskirus prašymus skaičiuoti įvairius apmokėjimus už paslaugas, tačiau tokie įrodymai niekaip nepaaiškina, iš ko susidarė atsakovės įsiskolinimas iki ginčijamo laikotarpio pradžios. Nesant tokių duomenų, teismas neturi galimybės įvertinti, ar ieškovas pagrįstai apskaičiavo 352,21 Eur dydžio skolą, išsiaiškinti, už kokias konkrečias paslaugas atsakovė iki 2016 m. lapkričio mėnesio mokėjo nepilnus mokėjimus, ar ieškovas pagrįstai apskaičiavo mokesčius ir įmokas, kurių atsakovė nebuvo sumokėjusi iki ginčo laikotarpio pradžios. (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovui buvo suteiktos visos įmanomos ir leistinos galimybės pateikti į bylą įrodymus, reikšmingus ieškinio reikalavimams pagrįsti. Ieškovui nepateikus tam tikrų įrodymų arba esant jų nepakankamai, jam tenka neigiamos įrodinėjimo pareigos netinkamo vykdymo pasekmės – tam tikri ieškinio reikalavimai teismo gali būti pripažinti neįrodytais ir atmesti (CPK 12, 178 str., 176 str. 1 d., 185 str.).

Teismas sprendžia, kad pagal ieškovo pateiktą ieškinį ginčo ribos yra paties ieškovo aiškiai apibrėžtos ir jas sudaro reikalaujama skola už konkretų periodą - nuo 2016-11-30 iki 2018-03-31. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie atsakovės įsiskolinimo pagrindą ir dydį šio periodo pradžiai, dalyje dėl 352,21 Eur skolos priteisimo ieškinys atmestinas.

Dėl reikalavimo apmokėti skolą, susidariusią nuo 2016-11-30 iki 2018-03-31

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu reikalaujant iš atsakovės nesumokėtų mokesčių skolos, teismas analizuoja atsakovės, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturtės pareigos mokėti mokesčius ir įmokas vykdymo ginčo laikotarpiu, t. y. už laikotarpį nuo 2016-11-30 iki 2018-03-31. Ieškovas skolos dydį už šį periodą grindžia į bylą pateikta Skolų valdymo ataskaita, pagal kurią atsakovei šiuo laikotarpiu buvo suteikta paslaugų ir paskaičiuota mokesčių iš viso už 424,40 Eur (eilutė „Iš viso priskaityta“), atsakovė sumokėjo iš viso 379,51 Eur (eilutė „Sumokėta“). Atsakovė nors ir kritikuoja šį dokumentą dėl jo neišsamumo, datos ir surašiusio asmens rekvizitų nebuvimo, tačiau neneigia skaičiavimo tikslumo ir neteikia rašytinių įrodymų apie savo atliktus mokėjimus. Taigi, ginčo periodo skola teismo nustatoma pagal Skolų valdymo duomenų ataskaitą ir ji yra 44,89 Eur (424,40 – 379,51=44,89).

Atsakovė teismo posėdžiu metu nurodė konkrečius jai išrašytų laikotarpiu nuo 2016-11-30 iki 2018-03-31 keturiolikos sąskaitų punktus, su kurių apmokėjimu nesutinkanti ir kurių ji neapmokėjusi (mokesčiai nurodyti be PVM) :

-pagal 2016-11-30 sąskaitą – elektros instaliacijos remontas 1,82 Eur ir kanalizacijos pravalos keitimas 0,94 Eur;

-pagal 2016-12-31 sąskaitą – lėšos darbuotojų atlyginimui 1,96 Eur;

-pagal 2017-01-31 sąskaitą lėšos darbuotojų atlyginimui 1,96 Eur;

-pagal 2017-02-28 sąskaitą automatinio jungiklio ir lempų keitimo darbai 0,32 Eur, lėšos darbuotojų atlyginimui 1,96 Eur;

-pagal 2017-03-31 sąskaitą privalomos kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui 1,80 Eur;

-pagal 2017-05-31 sąskaitą kaupiamosios lėšos darbuotojų atlyginimams 1,96 Eur;

-pagal2017-06-30 sąskaitą džiovinimo stovų dažymas, montavimas 2.49 Eur, kaupiamos lėšos darbuotojų atlyginimams 1,96 Eur,;

-pagal 2017-07-312 sąskaitą lėšos darbuotojų atlyginimui 1,96 Eur;

-pagal 2017-08-31 kiti papildomi valymo darbai 0,86 Eur, teritorijos šienavimo darbai 0,29 Eur-agal2017-09-30 sąskaitą teritorijos valymas (5 kartai) 2,14 Eur;

-pagal 2017-11-30 sąskaitą teritorijos šienavimo darbai 0,29 Eur, teritorijos valymas (5kartai) 1,71 Eur;

-pagal 2018-01-31 sąskaitą šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos remontas 0,72 Eur, šalto, karšto ir cirkuliacinio magistralinio vamzdyno keitimo darbai 13,43 Eur, teritorijos priežiūra 2,02 Eur;-

pagal 2018-02-28 sąskaitą šalto, karšto ir cirkuliacinio vamzdyno keitimo darbai 13,43 Eur, teritorijos priežiūra 2,02 Eur;

-2018-03-31 sąskaitą sąskaitą šalto, karšto ir cirkuliacinio vamzdyno keitimo darbai 13,43 Eur, teritorijos priežiūra 2,02 Eur.

Šiuo atveju aplinkybes, kad ieškovas suteikė bendrojo naudojimo objekto paslaugas, jų apimtį bei pagrįsti iš atsakovės reikalaujamų priteisti mokesčių dydį, turi ieškovas, o įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad mokesčiai apskaičiuoti netinkamai, tenka atsakovei (CPK 178 str.).

Bendrojo naudojimo objektų išlaikymui ieškovas pateikė atsakovei apmokėjimui sąskaitas, kuriose be kitų privalomų ir atsakovės neginčijamų mokėjimų atskiromis eilutėmis nurodyti tokie mokėjimai: elektros instaliacijos remontas, kanalizacijos pravalos keitimas, automatinio jungiklio ir lempų keitimo darbai, šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos remontas, magistralinio vamzdyno bei šalto ir karšto vandens cirkuliacinio vamzdyno keitimo darbai. Ginčo laikotarpiu, kaip paaiškino trečiojo asmens atstovas A. Ž., darbus atliko administratoriaus parinktos įmonės, o darbų apmokėjimui nepakako namo priežiūros reikmėms sukauptų kaupiamųjų lėšų, todėl dalis būtinų ir faktiškai atliktų darbų buvo apmokestinti atskiromis eilutėmis sąskaitose nurodant darbų pobūdį ir apmokėjimo dydį, apskaičiavimus atliekant proporcingai visiems namo gyventojams. Teismo posėdžio metu atsakovė nekėlė ginčo, kad išvardinti darbai buvo atlikti, tačiau nesutiko jų apmokėti dėl to, kad ji iš anksto nebuvo apie juos informuota, nėra davusi tokiems darbams sutikimo, kai kurie darbai atlikti nesant dėl jų priimtų sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka arba atsakovė apie tokius sprendimus nėra informuota, o 2016 metais atlikti elektros instaliacijos ir automatinio jungiklio ir lempų keitimo darbų apmokėjimai paskaičiuoti namo gyventojams ne proporcingumo, bet lygiavos principu.

Teismo vertinimu nekyla ginčo, kad darbai faktiškai atlikti, o jų neatidėliotinumas dėl savo pobūdžio yra akivaizdus, nes jie trečiojo asmens atstovo paaiškinimu atlikti siekiant pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams. Tuo atveju, kai sukauptų apmokėti lėšų nepakanka, ieškovas visiškai teisėtai išrašė sąskaitas apmokėjimui gyventojams, nes šiuo atveju už faktiškai atliktus darbus pareiga apmokėti tenka jiems kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkams. Priešingai nei įprastinės eksploatacijos priežiūros atveju, tokio pobūdžio defektų šalinimas yra privalomųjų statinio priežiūros reikalavimų vykdymas, todėl nurodytiems darbams atlikti nereikia gauti bendrojo naudojimo objektų bendraturčių sutikimo. Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas atsakovės argumentas dėl jos nesupažindinimo su numatomais atlikti darbais. Šiuo atveju sprendimą dėl neatidėliotinų darbų organizavimo priima bendrijos pirmininkas savo kompetencijos ribose, toks pirmininko veikimas atitinka jam pavestas funkcijas, numatytas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 9 punkte. Ta aplinkybė, kad atsakovė iš anksto nebuvo supažindinta su numatomais atlikti darbais ar atliktų darbų sąmatomis, neatleidžia atsakovės nuo pareigos paslaugas (darbus) apmokėti. Be to, atsakovė neįrodė savo teiginio, kad darbai apmokestinti lygiavos principu. Pastebėtina, kad atsakovė turi teisę gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato priežiūra ir naudojimui susijusias įmokas, apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus ir kt., tačiau jos į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas su ieškovu tik parodo, kad atsakovei nėra aiškūs tam tikri ieškovo nustatytų mokesčių skaičiavimai, bet tai nepatvirtina, kad savo teisę gauti informaciją atsakovė iki galo gynė įstatymo nustatyta tvarka. Dėl tokių atsakovės argumentų pažymėtina tai, kad, manydama, jog UAB „Alytaus būstas“ nevykdo ar netinkamai vykdo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigas, atsakovė turi teisę kelti administratoriaus atsakomybės už konkrečių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą klausimą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau, remdamasi vien savo subjektyvia nuomone, neturi pagrindo savo nuožiūra nemokėti už bendrojo naudojimo objektų administravimą, išlaikymą, remontą skaičiuojamų mokesčių.

Atskirai nenagrinėtinas atsakovės argumentas dėl rūsio patalpų langelių nepriskyrimo bendrajai nuosavybei ir jų keitimo, nes pagal esančius rašytinius bylos įrodymus rūsio langelių keitimo darbai nepatenka į ginčo periodą, o dėl susidariusio įsiskolinimo teismas pasisakė aukščiau.

Dėl lėšų darbuotojų atlyginimui skaičiavimo pagrindo ieškovas pateikė DNSB (duomenys neskelbtini) Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, iš kurio matyti, kad 2016-05-25 gyventojų apklausos būdu buvo nutarta nustatyti bendrijos pirmininko atlyginimą kas mėnesį 188,90 Eur (padalinus gyventojams 0,1413 Eur už 1m²). Trečiojo asmens atstovo A. Ž. paaiškinimu tokį gyventojų apklausos būdą kaip alternatyvą gyventojų susirinkimui pasirinko dėl to, kad surinkti gyventojus į visuotinį susirinkimą dėl atsakovės bei dar vienos daugiabučio namo gyventojos konfliktiškumo yra problematiška, gyventojai vengia susirinkimų. Protokolas ir DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko rašytinis pranešimas pateiktas ieškovui prašant nuo 2016 m. gruodžio mėnesio sąskaitose apskaičiuoti lėšas jo atlyginimui. Šio prašymo pagrindu ieškovas atliko skaičiavimus ir pateikė apmokėjimui sąskaitas, įrašydamas darbuotojų atlyginimo mokestį atskira eilute. Nors DNSB (duomenys neskelbtini) Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu yra užfiksuotas bendrijos narių sprendimas skaičiuoti pirmininkui atlyginimą, tačiau tokia forma priimtas sprendimas prieštarauja įstatymui ir dėl to negali būti laikomas teisėtas. Sutinkamai su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu kompetencija nustatyti bendrijos pirmininkui atlyginimą suteikta tik aukščiausiam bendrijos valdymo organui – visuotiniam susirinkimui. Esant tokioms aplinkybėms išlaidų, susijusių su bendrijos pirmininko atlyginimo mokėjimu, pagrįstumas šiuo atveju nepatvirtintas bendrijos aukščiausio valdymo organo bendrijos narių susirinkimo sprendimu, todėl ieškovas neturėjo teisės remtis Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu ir jo pagrindu skaičiuoti gyventojams lėšų darbuotojų atlyginimui mokestį. Dalyje dėl darbuotojų atlyginimo priteisimo ieškinys atmestinas.

Dėl teritorijos valymo ir šienavimo – kaip nurodė trečiojo asmens atstovas A. Ž., šias paslaugas ieškovas teikė pagal atskirai tarp ieškovo ir trečiojo asmens DNSB (duomenys neskelbtini) sudarytos 2017-12-01 Paslaugų sutarties pagrindu. Kaip matyti iš šios į bylą pateiktos sutarties 1.2 punkto sutarties šalys susitarė dėl tvarkymo paslaugų: šaligatvių, asfalto šlavimo, šiukšlių surinkimo, žolės iš plytelių naikinimo, vejos pjovimo, sniego valymo, druskos – smėlio mišinio barstymo ir numatė įkainį 195,04 Eur per kalendorinį mėnesį, nustatant, kad naudingas plotas yra 4563,71 m². Trečiojo asmens atstovo A. Ž. teigimu visi darbai buvo atlikti pagal sutartį laiku ir tinkamai. Atsakovė neginčijo, jog šie darbai realiai buvo atlikti. Sutartis yra sudaryta teisėtai, jos galiojimas nenuginčytas, todėl jos pagrindu atlikti darbai privalo būti apmokėti. Duomenų, kad ieškovas į sąskaitas gyventojams įtraukė neproporcingai apskaičiuotus mokesčius, byloje nėra, todėl sprendžiama, kad ieškovas teisėtai pareikalavo darbų apmokėjimo.

Dėl džiovinimo stovų dažymo, montavimo mokesčio ieškovei pateiktas reikalavimas apmokėti 2,49 Eur vienkartinį mokestį. Atsakovė teigia nedavusi sutikimo šiems darbams. Trečiojo asmens atstovo A. Ž. paaiškinimu darbai buvo atlikti esant namo gyventojų žodiniam pageidavimui. Esant bendrijos pirmininko paaiškinimui, kad lauke įrengtų stovų dažymo darbai atlikti pagal atskirų gyventojų žodinį prašymą ir nesant visuotinio gyventojų pritarimo, sutinkamai su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, sprendimas dėl šio darbo apmokėjimo galėjo būti priimamas tik tos dalies butų savininkų atžvilgiu, kurie pageidavo dažymo darbų. Kaip matyti iš pateikto į bylą 2017-05-18 DNSB (duomenys neskelbtini) prašymo uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus būstas“, namo pirmininkas nurodė ieškovui skaičiuoti šį mokestį ne visiems butams, bet apmokestinti butus nuo 66 (ištaisyta į 41) iki 90, kas patvirtina, kad ne visų gyventojų atžvilgiu mokestis buvo paskirstytas. Kadangi atsakovė neigia davusi sutikimą stovo dažymo darbams, o ieškovas neįrodė priešingai, negalima teigti, jog atsakovė pageidavo džiovinimo stovų dažymo ir montavimo darbų, todėl mokestis jai apskaičiuotas nesant teisinio pagrindo ir iš prašomos priteisti sumos minusuotina 2,49 Eur.

Dėl privalomų kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimui (ankstesnėse sąskaitose „kaupiamosios lėšos“) pastebėtina, kad atsakovė iš esmės ginčija tik tas sąskaitas, kurios jai pateiktos iki ginčo laikotarpio pradžios, t. y. iki 2016-11-01. Šiuo klausimu teismas pasisakė analizuodamas ginčą skiltyje „Dėl 352,21 Eur skolos ginčo laikotarpio pradžiai pagal 2016-11-30 sąskaitą“, todėl iš naujo reikalavimo apmokėti kaupiamąsias lėšas neanalizuoja. Dėl kaupiamųjų lėšų dydžio ir reikalavimo jas apmokėti aptariamo ginčo laikotarpiu teisėtumo ginčo nekyla.

Dėl kitų atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų

Likę neaptarti atsakovės argumentai, nurodyti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose (atsakovės manymas, kad ne visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai paskirstomos išlaidos namui išlaikyti, (duomenys neskelbtini) buto savininkui nėra skaičiuoti administravimo, techninės priežiūros ir šilumos sistemos priežiūros mokesčiai, manymas, kad kaupiamos lėšos nebuvo skaičiuojamos Alytaus miesto savivaldybei priklausantiems butams ir kt.) nėra teisiškai reikšmingi būtent šioje byloje kilusiam ginčui dėl skolos už bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remontą, išlaikymą laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2018-03-31 išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas vertina ieškovo pateiktas atsakovei sąskaitas apmokėjimui kaip dalinai pagrįstas, suteikiančias teisę ieškovui reikalauti apmokėjimo, o atsakovei pareigą apmokėti, išskyrus reikalavimo dalį dėl 352,21 Eur įsiskolinimo iki ginčo periodo pradžios, reikalavimą dėl atlyginimo pirmininkui 11,76 Eur (1,96 Eur x 6 mėn.), džiovinimo stovų dažymą ir montavimą 2,49 Eur. Iš prašomos priteisti bendros 417 Eur sumos išminusuojama atmestų reikalavimų dalis sudaro 50,54 Eur (417-352,21-11,76-2,49=50,54).

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 50,54 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo 2018-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinio dalį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju patenkinta 12 proc. ieškinio reikalavimų: iš prašytos priteisti 417 Eur sumos priteista 50,54 Eur. Vadovaujantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, iš atsakovės ieškovui priteistina 12 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis pagal pateiktą mokėjimo pavedimą 120 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė nepateikė įrodymų apie teismo proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovei atlygintinų bylinėjimo išlaidų dalies, atsižvelgiant į atmestus ieškinio reikalavimus.

Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 3,32 Eur, kadangi ši suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus būstas“ (juridinio asmens kodas 304175726) ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus būstas“ (juridinio asmens kodas 304175726) naudai 50,54 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 50,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-06-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus būstas“ (juridinio asmens kodas 304175726) į valstybės biudžetą 3,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.