Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1088-619/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-25
Bylos Nr.
2A-1088-619/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
L. G., S. G.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
R. E. K. Kolegija
Kategorijos
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1088-619/2014Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 30.5; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. G. ir S. G. ieškinį pareikštą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo R. E. K.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė :Ginčo esmė

Ieškovai L. G. ir S. G. pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimą Nr. 641V „Dėl sklypų Srovės ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendimų tvirtinimo" toje dalyje, kuria suformuotas sklypas Nr. 3; panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimą Nr. 1052V „Dėl sklypo Nr. 3 Srovės g. ribų ir dydžio nustatymo"; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-21 sprendimą Nr. 2.4-01-5261, kuriuo R. E. K. skirtas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją parengti žemės sklypo privatizavimui reikalingus dokumentus, t. y. nustatyti neprivatizuotos naudojamos ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei dalimi ūkinio pastato užimtos namų valdos dalies sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, plotą ir naudojimo sąlygas esantiems statiniams eksploatuoti bei apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" nuostatomis kaip naudojamam žemės sklypui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 1997-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/97-13840. Sklypas suformuotas ir parduotas vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatomis. Suformavus ir privatizavus sklypą, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantys pastatai - du baseinai ir šulinys, kuriuos įsigijo 1992-09-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-166, turto pardavimo iš varžytinių 1994-09-02 akto, 1994-10-18 dovanojimo sutarties Nr. 2-7278 bei 2003-03-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1867 pagrindu, liko už sklypo ribos, ką patvirtina pridedamos nekilnojamojo turto registro pažymos, kuriose nurodyta, kad dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už sklypo ribos taip pat liko dalis ūkinio pastato, ką patvirtina pridedamas detaliojo plano brėžinys, priedas-brėžinys prie Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimo Nr. 1052V bei įmonės „Georima" 2005-03-02 atliktas kadastrinių matavimų planas. Ieškovai ne vieną kartą su prašymais kreipėsi dėl sklypo statiniams eksploatuoti suformavimo bei pardavimo, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimu Nr. 641V „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo" bei Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimu Nr. 1052V šalia jų privatizuotos namų valdos dalies buvo suformuotas 1401 kv. m sklypas Nr. 3 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame atsirado jiems priklausantys statiniai. Prie sprendimo pridėtame 2001-05-29 Žemės sklypo ribų paženklinimo akte melagingai nurodyta, kad suformuotame sklype Nr. 3 nėra kitiems savininkams priklausančių pastatų. Su detaliojo plano sprendiniais supažindinti įstatymų nustatyta tvarka ieškovai nebuvo. Nors atsakovui buvo žinoma, kad jiems priklausantys statiniai yra už privatizuotos namų valdos dalies, t. y. valstybinės žemės sklype, ką patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006-11-23 raštas Nr. S20-1264, ir kad tokia žemė laikoma užimta ir nuosavybės teisės į ją neatkuriamos, Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-21 sprendimu Nr. 2.4-01-5261 sklypas Nr. 3 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo skirtas atsakovei R. E. K.. Šiais neteisėtais viešojo administravimo institucijų veiksmais buvo pažeistos ieškovų teisės privatizuoti jiems priklausančiais pastatais užimtą ir namų valdai naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005-11-23 sprendimu civ. byloje Nr. 2-2267-78/05 atmetė ieškovų L. G. ir S. G. ieškinį, kuriuo ieškovai prašė pripažinti jiems teisę bendrosios nuosavybės teise įsigyti privačiais kiemo statiniais užimtą ir faktiškai naudojamą 0,08 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. prie namų valdos Nr. 20, pagal pridėtą planą, panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimą Nr. 1052V. Tokiu būdu ieškinys atsisakytinas priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (LR CPK 137 str. l d. 4 p.). Nurodė, kad reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimą Nr. 1052 „Dėl sklypo Nr. 3 Srovės g. ribų ir dydžio nustatymo" jau yra teismo išspręstas, dėl jo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, jis negali būti nagrinėjamas, o nepanaikinus minėto Vilniaus miesto valdybos sprendimo negali būti tenkinami kiti reikalavimai, nes yra išvestiniai iš nurodyto.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai vėl kelia klausimus, kurie jau buvo išspręsti civilinėje byloje Nr. 2-2267-78/05 ir civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo Nr. 2-577-614/07. Dėl pirmojo ieškinio reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimą Nr. 641 V ieškovai akivaizdžiai praleido terminą šiam aktui skųsti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Dėl antrojo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimą Nr. 1052 V, šioje dalyje teismas privalo bylą nutraukti (LR CPK 293 str. l d. 3p.), nes jau yra įsiteisėjęs sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-2267-78/05, kurioje toks reikalavimas buvo atmestas. Reikalavimas dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą, užimamą ieškovų kiemo statiniais pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1999-03-09 Nr. 260 yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes šis reikalavimas buvo aptartas ir teisiškai išanalizuotas bei atmestas Vilniaus apygardos 2006 m. birželio 8 d. įsiteisėjusia nutartimi. Minėtame nutarime aiškiai nurodyta, kad Valdybos 1997-04-24 sprendimu Nr. 754V buvo suformuotas maksimalaus dydžio 20 h sklypas (duomenys neskelbtini). Valdybos 1999-02-18 sprendimu Nr. 293V minėtas sklypas buvo padalintas į 8 a. ir 12 a. žemės sklypus, pastarasis priklauso ieškovams. Priimant minėtus sprendimus ieškovai jų neginčijo, nors šių sprendimų priėmimo metu jie jau buvo kiemo statinių 60/100 dalių savininkai. Taip pat ieškovai, cituodami LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1999-03-09 Nr. 260 10 p., pagal kurį neva jiems turi būti suformuotas žemės sklypas, akivaizdžiai klaidina teismą ir cituoja tik dalį sakinio, kad namo priklausiniams (ūkiniams pastatams), kurie randasi kitame sklype nei gyvenamas namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka, jeigu tai numatyta žemės sklypo, kuriame yra nurodytieji gyvenamojo namo priklausiniai, detaliajame plane arba žemėvaldų projekte (plane) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Šiuo gi atveju 2001-04-05 sprendime Nr. 641 V „Dėl sklypų ir Stepono Batoro gatvių sankirtoje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių rūmo" nebuvo numatyta tokio sklypo ūkiniams pastatams eksploatuoti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo patenkinti tokį ieškovų reikalavimą.

Trečiasis asmuo Raminta E. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų pateiktas ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo lyg ir turi naujų reikalavimo elementų, tačiau, išanalizavus ieškinio turinį, argumentus, pagrindimą, galima teigti, kad ginčo objektas, ginčo šalys, ginčo dalykas ir ginčo pagrindas yra tapatūs bei tampriais kauzaliniais ryšiais susiję su jau išnagrinėtais teisme ieškiniais, dėl kurių priimti sprendimai yra įsiteisėję. Tokiu būdu ieškiniu bandoma ginčyti aplinkybes, kurios yra nustatytos ir patvirtintos įsiteisėjusiais teisimo sprendimais (prejudiciniais faktais), todėl jos yra neįrodinėtinos.

Žemesnės instancijos teismas

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad dėl pareikšto ieškinio reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimą Nr. 641V „Dėl sklypų Srovės ir Stepono Batoro gatvių sankirtoje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendimų tvirtinimo" toje dalyje, kuria suformuotas sklypas Nr. 3 ieškovai praleido ieškinio senaties terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.), nes apie priimtą Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimą Nr. 641V žinojo jau 2001 m., terminą atnaujinti pagrindų nėra, todėl atsakovo prašymu byloje taikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimą Nr. 1052V „Dėl sklypo Nr. 3 Srovės g. ribų ir dydžio nustatymo“ teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, kad ūkinis pastatas indeksu 7I-1/m už ieškovų žemės sklypo ribų. Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-21 sprendimą Nr. 2.4-01-526, kuriuo R. E. K. skirtas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylą teisme ieškovų kiemo statinius - du baseinus ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - įsigijo nuosavybės teise trečiasis asmuo, todėl ieškovai neturi teisinio pagrindo kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo dėl kiemo statiniais - dviem baseinais ir šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užimtos žemės privatizavimo bei administracinio akto - Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-21 sprendimo Nr. 2.4-01-526 –panaikinimo; taip pat neįrodė, jog dalis jų ūkinio pastato yra R. E. K. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją parengti žemės sklypo privatizavimui reikalingus dokumentus, t. y. nustatyti neprivatizuotos naudojamos ir kiemo statiniais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei dalimi ūkinio pastato užimtos namų valdos dalies sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, plotą ir naudojimo sąlygas esantiems statiniams eksploatuoti bei apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" nuostatomis kaip naudojamam žemės sklypui, teismas pažymėjo, kad ieškovai neįrodė, jog dalis ūkinio pastato randasi už jų žemės sklypo ribų, ieškovų kiemo statiniai – du baseinai ir šulinys pagal 2009-04-07 pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0093/08/00295 nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. E. K., todėl nėra pagrindo tenkinti minėtą reikalavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) S. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netenkinti ieškinio, dėl ieškovų reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimą Nr. 64IV „Dėl sklypų Srovės ir S. Batoro gatvių sankirtoje nedidelių veiklos masto detaliojo plano sprendimų tvirtinimo“ toje dalyje, kurioje suformuotas sklypas Nr. 3, motyvavo tuo, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas, numatytas ABTĮ 33 str. 1 d., tačiau nepasisakė, kada teismas nustatė, kad ieškovas sužinojo apie skundžiamą sprendimą ir nuo kurios datos teismo manymu buvo pradėta termino skaičiavimo eiga. Apeliantas S. G. nebuvo nei subjektas nei dalyvaujantis asmuo rengiant ginčijamą detalųjį planą, nei R. E. K. nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl apelianto skundžiami sprendimai jam neprivalėjo būti įteikti ir apie juos pastarasis nežinojo ir negalėjo žinoti. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas kokiais konkrečiais įrodymais nustatė ieškovo sužinojimo apie priimtą sprendimą datą, o tik darydamas prielaidą, kad apie skundžiamus sprendimus ieškovas galėjos sužinoti anksčiau, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas praleido LR ABTĮ 33 str. 1 d. įtvirtintą procesinį terminą kreiptis į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Ieškovui priklausantis ūkinis pastatas, plane pažymėtas 7I/1 m. indeksu ir priklausę kiemo statiniai buvo pastatyti dar 1940 metais ir 1981 m. bei nustatyta tvarka įregistruoti nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina NTRĮ išrašas (t.1, b.l. 20), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos pažyma Nr. S20-1264 (t.1, bl. 15), R. Š. IĮ „Georima“ parengtas žemės sklypo planas (t.1, b.l. 13), civ. byloje Nr. 2-2267-78/05 medžiaga, nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylos 0101 0061:34 tomai, administracinės bylos medžiaga. Teismas dėl šių įrodymų nepasisakė ir jų visumoje su kitais įrodymais nevertino. Neįvertinęs visų įrodymų teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tiek ieškovų, tiek trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad prieš priimant skundžiamus sprendimus, atsakovams buvo žinoma, kad sklypas detaliajame plane pažymėtas Nr. 3 yra dalinai užimtas ieškovui priklausančiais statiniais ir pastatais. Nevertindamas visų byloje esančių įrodymų teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neatlygintinai perduodant trečiojo asmens nuosavybėn žemės sklypą su jame esančiais ieškovų statiniais ir ūkio pastato, pažymėto indeksu 7I/1m, dalimi, nebuvo pažeista ieškovų teisė įsigyti statiniams eksploatuoti būtiną žemės sklypo dalį. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimo Nr. 64IV 3 p. nurodyta, kad naujai suformuotas sklypas Nr. 3 buvo skirtas ne privataus asmens R. K. poreikių tenkinimui, bet miesto investiciniams projektams, todėl yra pažeidžiamos ne tik ieškovų teisės, bet ir viešas interesas.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą motyvavo tuo, kad 2009-06-05 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0093/08/00295 R.E. K. įsigijo ieškovams nuosavybės teise priklausančius kiemo statinius (tvorą, tualetą, šulinį, baseiną- 2 vnt., atliekų duobę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių dalis yra žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad du baseinai ir šulinys yra R.E. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurį ji įsigijo pagal ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.4-01-5261. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo pareiškė 2007-11-19 d. iš kart po to, kai sužinojo apie jų pažeistas teises. Teismas dar 2008-04-16 d. pradėjęs nagrinėti bylą iš esmės, bylos nagrinėjimą trečiojo asmens atstovo prašymu sustabdė iki pasibaigs ieškovams priklausančių ir hipoteka įkeistų daiktų pardavimas iš varžytynių. Tokiais veiksmais buvo sudaryta anstolei P. K. iš varžytynių parduoti ieškovams priklausančius kiemo statinius, kurie buvo trečiajam asmeniui skirtame žemės sklype ir kurių pagrindu ieškovai pareiškė ieškinį atsakovams ir trečiajam asmeniui. Neteisėtais veiksmais, kuriais buvo padėta trečiajam asmeniui išsiaiškinti koks turtas turėtų būti parduotas iš varžytynių, kad ieškovų ieškinys netektų dalies pagrindo, negalima pagrįsti teismo sprendimo. Ieškovas turi pagrindo manyti, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Teigia, jog teismas atmesdamas ieškovo prašymą apklausti byloje detalųjį planą rengusią architektę D. V. ir topografinės nuotraukos rengėją A. K. IĮ savininką suvaržė ieškovo teises teikti rašytinius įrodymus, todėl teismo sprendimas yra neobjektyvus. Pažymėjo, jog teismas nepasisakė ir nevertino bylos įrodymų, jų reikšmės nustatinėjamoms aplinkybėms, o tik juos išvardino, todėl nėra aišku ar šiais įrodymais teismas remiasi ar juos atmeta.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai pažymėjo, kad „byloje nustatyta, kad ieškovai apie priimtą Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimą Nr. 641 „Dėl sklypų Srovės ir S. Batoro gatvių sankirtoje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ žinojo jau 2001 m..Tokią išvadą teismas darė iš administracinėje byloje Nr. I12-1264/2001 esančio Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimo kopijos. Ši byla iškelta pagal ieškovo skundą, todėl akivaizdu, kad apie ginčijamą sprendimą jis žinojo dar 2001 m.. Pažymėtina, jog dar 2005 m. lapkričio 23 d. sprendime teismas pažymėjo, kad ieškovai „neginčijo sprendimų, kuriais buvo patvirtinti teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų, neginčijo detaliuoju planu greta namų valdos suformuoto sklypo Nr. 3“. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nurodė, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, jog tik detaliojo planavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas galėjo būti pagrindu panaikinti ginčijamą Vilniaus miesto valdybos 2001-04-06 sprendimą Nr. 641 V, tuo tarpu aplinkybė, kad apeliantas teigia, kad jis nedalyvavo rengiant detalųjį planą bei nedalyvavo R.E. K. nuosavybės teisių atkūrimo procese, savaime nereiškia, kad detalusis planas patvirtintas neteisėtai. Detalusis planavimas yra viešas, ginčijamo detalaus plano projektas buvo iškabintas ir eksponuojamas Rasų seniūnijoje laikotarpiu nuo 2000-10-28 iki 2000-11-28, apie šio plano viešą svarstymą buvo informuota 2000-10-28 laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“. Taigi, ieškovas, laikydamas, kad ginčijamas detalus planas pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, galėjo ginčyti planą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Nurodo, kad teismas pagrįstai pažymėjo, kad nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimo Nr. 1052 V „Dėl sklypo Nr. 3 Srovės g. ribų ir dydžio nustatymo“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovų pareikštame ieškinyje yra nurodomas šiek tiek kitoks ieškinio pagrindas, nes ieškinyje ieškovai nurodo, kad už jų žemės sklypo ribų yra dalis jų ūkinio pastato, tačiau atsakovas su šia teismo išvada nesutinka, nes įsiteisėjusia 2006 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi išsamiai pasisakyta dėl Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 d. sprendimo Nr. 1052V, taigi, jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-2267-78/05, kurioje analogiškas ieškovų reikalavimas buvo atmestas. Pažymėjo, jog nekilnojamo turto registro duomenys, kad ūkiniai pastatai yra registruoti ieškovui priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) nėra nuginčyti, jie galioja ir paneigia apelianto teiginį, kad dalis priklausančio ūkinio pastato yra už jo žemės sklypo ribų.

Nacionalinė Žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 1999 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 754V nustatė namų valdos (duomenys neskelbtini), 0,2 ha ribas, 1999 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 293V patvirtintas šios namų valdos padalinimas į du sklypus, 0,12 ir 0,08 ha ploto. Minėti sprendimai yra galiojantys ir nėra ginčijami. Prašomu panaikinti 2001 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 1052V buvo patvirtintas patikslintas sklypo Nr. 3 plotas ir ribos miesto plane. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2267-78/05 ieškovų L. G. ir S. G. ieškinys dėl teisės bendrosios nuosavybės teise įsigyti privačiais kiemo statiniais užstatytą ir faktiškai naudojamą 0,08 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). prie namų Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pridėtą planą ir Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 1052V panaikinimo buvo atmestas. Be to, kiemo statiniai – du baseinai ir šulinys nuosavybės teise nepriklauso ieškovams, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas turėjo vertinti minėtų kiemo statinių buvimo už sklypo ribų aplinkybę. Pažymėjo, jog teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė, kad dalis ūkinio pastato išeina už žemės sklypo, priklausančio ieškovams, ribų. Atmestini apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nenusišalinimo, nes teisėjos V. V. nušalinimo klausimas jau yra išspręstas teismo pirmininko pavedimu.

Trestysis asmuo R.E. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su apelianto skundu nesutinka iš esmės. Mano, jog teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir iš esmės, įvertino šalių pateiktus įrodymus, nėra jokių pagrindų iš naujo nagrinėti tinkamai ir išsamiai išnagrinėtą civilinę bylą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo S. G. pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su teismo taikytu ieškinio senaties terminu reikalavimui panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimą Nr. 64IV „Dėl sklypų srovės ir Stepono Batoro gatvių sankirtoje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo dalyje, kurioje suformuotas sklypas Nr. 3.

Ieškovai ieškiniu prašė teismą panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimą Nr. 641V„Dėl sklypų Srovės ir Stepono Batoro gatvių sankirtoje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendimų tvirtinimo" toje dalyje, kuria suformuotas sklypas Nr. 3. Atsakovai byloje prašė taikyti ieškinio senatį minėto reikalavimo nuginčijimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.) reikalavimui nuginčyti, konstatavo, kad apie priimtą administracinį aktą žinojo jau 2001 m., o teismui ieškinį pateikė tik 2007-11-19. Nurodė, jog ieškinio senatis yra praleista, nėra svarbių aplinkybių termino atnaujinimui, taikė atsakovų prašymu senatį ir tuo pagrindu atmetė šį ieškinio reikalavimą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas kokiais konkrečiais ištirtais įrodymais nustatė ieškovo sužinojimo apie priimtą sprendimą datą, o tik darydamas prielaidą, kad apie skundžiamą sprendimą ieškovas galėjo sužinoti anksčiau, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas praleido LR ABTĮ 33 str. 1 d. įtvirtintą vieno mėnesio procesinį terminą kreiptis į teismą. Teismas nepasisakė, kada ieškovas sužinojo apie skundžiamą sprendimą ir nuo kurios datos teismo manymu turi būti pradėta termino skaičiavimo pradžia.

Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, laiko juos teisiškai nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovai apie priimtą sprendimą žinojo jau 2001 m. tokią išvadą motyvavo iš administracinėje byloje Nr. I 12-1264/2001 esančio minėto sprendimo kopijos, pažymėdamas, kad nurodyta byla iškelta pagal ieškovo S. G. skundą.

Kaip nustatyta iš prijungtos administracinės bylos Nr. Nr. I 12-1264/2001, kur pareiškėjas S. G., valstybinio valdymo institucijos - Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto valdybos miesto plėtros departamentas dėl atsisakymo atlikti veiksmus, priskirtus valstybinio valdymo institucijos veiklos kompetencijai – įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją tinkamai išnagrinėti jo prašymą dėl 800 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, į šią bylą yra pateiktas ginčijamas sprendimas (b.l. 94), kuris kaip rašytinis įrodymas buvo prijungtas bylos teisminio nagrinėjimo metu 2001 11 13 d. teismo posėdyje (b.l. 100). Minėtame teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovas A. J.. Apie šį rašytinį įrodymą taip pat buvo nurodyta ir į bylą Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento teismui pateiktame 2001-09-25 d. rašte „Dėl S. G. skundo ir dokumentų pateikimo“ (admin. b., b.l. 43). Todėl įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, yra laikytina pagrįsta teismo išvada, kad ieškovai apie priimtą sprendimą žinojo jau 2001 m. ir tai patvirtina administracinės bylos medžiaga. Pažymėtina, jog apie Vilniaus miesto valdybos sprendimą 2001-04-05 Nr. 641V nurodoma ir Vilniaus apygardos teismo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 13 d. sprendime, jo motyvuose konstatuojant, kad pareiškėjas neginčijo minėto sprendimo. Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas sprendime nenurodė nuo kokios konkrečios datos turi būti pradėta termino skaičiavimo pradžia (nurodė tik metus), tačiau nurodytas teismo padarytas pažeidimas nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią kolegijos vertinimu, iš esmės neįtakoja teismo padarytos išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Kolegijos vertinimu, ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti 2001 m. lapkričio mėn., prijungus šį rašytinį įrodymą prie bylos ir jį analizuojant teismo 2011 m. lapkričio 13 d. procesiniame sprendime. Pažymėtina tai, kad dėl nurodyto kolegijos sprendimo apeliantas S. G. buvo pateikęs apeliacinį skundą, todėl akivaizdu, kad jam buvo žinoma administracinės bylos medžiaga bei teismo priimto sprendimo turinys (b.l. 111-112). Dėl nurodytų aplinkybių, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui nuginčyti ir nėra pagrindų jį atstatyti.

Nesutiktina su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantas neįrodė, kad dalis ūkinio pastato yra jų žemės sklypo ribų. Apelianto nuomone, tokią išvadą teismas padarė nevertindamas ir netinkamai įvertindamas bylos įrodymus – nekilnojamo turto registro išrašą (t.1, b.l.20), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos pažymą Nr. S20-1264 (t.1, b.l. 15), R. Š. IĮ „Georima“ parengtą žemės sklypo planą (t.1, b.l. 13), įrodymus, esančius prijungtoje civilinėje byloje Nr, 2-2267-78/05; nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylas 0101 0061:34, įrodymus esančius administracinėje byloje Nr. I 12-1264/2001. Apeliantas tvirtina, kad teismas suvaržė jo teisę teikti įrodymus, atmesdama prašymą apklausti detalųjį planą rengusią projekto autorę architektę D. V., plane nurodytą toponuotraukos rengėją A. K. IĮ savininką. Apelianto tvirtinimu, teismas nevertindamas visumoje byloje esančių įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad neatlygintinai perduodant žemės sklypą trečiojo asmens R. K. nuosavybėn Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-21 sprendimu Nr. 2.4-01526 su jame esančiais ieškovų statiniais ir ūkinio pastato, pažymėto indeksu 7I/1m, dalimi nebuvo pažeista ieškovų teisė įsigyti statiniams eksploatuoti būtiną žemės sklypo dalį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundo bei atsiliepimo į juos teisinius argumentus, bylos medžiagą, su šiais apelianto skundo argumentais nesutinka, laiko juos teisiškai nepagrįstais.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimą Nr. 1052V „Dėl sklypo Nr. 3 Srovės g. ribų ir dydžio nustatymo“ grindė tuo, kad jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai – du baseinai ir šulinys, kuriuos įsigijo 1992-09-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-166, turto pardavimo iš varžytinių 1994-09-02 akto, 1994-10-18 dovanojimo sutarties Nr. 2-7278 bei 2003-03-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1867 pagrindu, liko už sklypo ribos, ką patvirtina pridedamos nekilnojamojo turto registro pažymos. Už sklypo ribos taip pat liko dalis ūkinio pastato, ką patvirtina pridedamas detaliojo plano brėžinys, priedas - brėžinys prie Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimo Nr. 1052V bei įmonės „Georima" 2005-03-02 atliktas kadastrinių matavimų planas. Atsižvelgiant į tai, kad dalis jiems priklausančių statinių liko už suformuotos ir privatizuotos namų valdos žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), atsakovai privalėjo žemės sklypą suformuoti minėtų statinių eksploatavimui, kaip numato LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 (nauja nutarimo redakcija nuo 2004-11-18 d.). Kadangi ginčo sklype yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai, todėl minėta žemė negali būti laisva ir neužstatyta įstatymo prasme, todėl į ją negali būti atkurtos nuosavybės teisės (t.1, b.l. 3-6).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 d. sprendimą Nr. 1052V „Dėl sklypo Nr. 3 Srovės g. ribų ir dydžio nustatymo“, netenkino atsakovų procesiniuose dokumentuose išreikšto prašymo dėl bylos šioje dalyje nutraukimo CPK 293 str. 3 p. pagrindu, konstatuodamas, kad ieškinyje ieškovai nurodo kitokį pagrindą nei anksčiau nagrinėtoje byloje, nes papildomai nurodo, kad už jų žemės sklypo ribų yra dalis ūkinio pastato. Tačiau atmesdamas ieškovų reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą Nr. 1052V teismas laikė nustatytu, kad ieškovai neįrodė, kad jų ūkinio pastato, pažymėto indeksais 7I-1/m dalis išeina už jų žemės sklypo, nes ieškovų nurodyti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Todėl teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovų teisės yra pažeidžiamos dėl to, jog yra priimti administraciniai aktai, kurie pažeidžia jų teises bei jie gali privatizuoti dalį žemės ūkinio pastato eksploatacijai. Dėl šių aplinkybių teismas atmetė ieškovų reikalavimus panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 d. sprendimą Nr. 1052V „Dėl sklypo Nr. 3 Srovės g. ribų ir dydžio nustatymo“. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad su šia teismo išvada nesutinka, motyvuodama, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu.

Iš prijungtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2267-78/05, kur ieškovai S. G. ir L. G., atsakovai Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tretysis asmuo R. E. K., R. D. nustatyta, kad šioje civilinėje byloje ieškovai patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 131-133) prašė teismą pripažinti jiems teisę bendrosios nuosavybės teise įsigyti privačiais kiemo statiniais užimtą ir faktiškai naudojamą 0,08 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismui pateiktame R. Š. individualios įmonės „Georima“ 2005-03-02 sudarytame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „B“ bei panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 d. sprendimą Nr. 1052V, kuriuo nustatytos žemės sklypo Nr. 3, (duomenys neskelbtini), ribos. Toks ieškovų reikalavimas buvo grindžiamas aplinkybe, kad sklypas suformuotas toje vietoje, kur stovi jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai, dėl to sklypas gali būti formuojamas ir parduodamas tik jiems. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovai neįrodė, kad jiems nuosavybės teise priklausantys kiemo statiniai yra už jiems nuosavybės teise priklausančio 0,12 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, kiemo statiniai yra tik gyvenamojo namo priklausiniai ir pagal funkcinę paskirtį tarnauja pagrindiniam pastatui – gyvenamajam namui. Konstatavo, kad atsakovo veiksmai formuojant namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypą ir jį parduodant bendraturčiams atitiko Vyriausybės 1999-05-09 nutarimo Nr. 260 reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2006 m. birželio 8 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracija, neparduodama ieškovams pagal jų prašymą nurodomo žemės sklypo, priklausančio valstybei, pažeidė ieškovės teises. Ieškovai jau yra pasinaudoję teisės aktų suteikta teise įsigyti lengvatine tvarka nuosavybėn žemės sklypą, kuris jų yra naudojamas kaip namų valda, kiemo statiniai yra įregistruoti nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nurodomas žemės sklypas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Teismas konstatavo, kad pagal bylos duomenis bendrasavininkiams buvo suformuotas maksimalaus dydžio žemės sklypas, formuojant sklypą buvo pasirinktas variantas, jog bus perkama žemė namų valdai neatsižvelgiant į pastatų užimamą vietą, sklypas buvo formuojamas orientuojantis į sklypo dalį, kurioje nėra statinių, dėl tokio žemės sklypo formavimo buvo priimtas Vilniaus miesto valdybos 1997-04-24 sprendimas Nr. V. K., kad 1997-09-09 ieškovai išpirko jiems pagal turimą gyvenamojo ir jo priklausinių dalį žemės sklypo dalį, kurios dydis 1200 kv.m., nėra nuginčiję minėtų parduodamo žemės sklypo formavimo dokumentų, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo parduotas žemės sklypas minėtai namų valdai. Kolegija pažymėjo, kad remiantis nekilnojamo turto registro duomenimis ieškovų statiniai neįregistruoti kaip esantys valstybei priklausančiame žemės sklype, sklypas nėra suformuotas teritorijų planavimo dokumentuose, jo nėra detaliajame plane. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino neteisėtu Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimo Nr. 1052V, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo ribos.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus ieškinio pagrindą ir dalyką šioje byloje ir prijungtoje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2267-78/05, sutiktina su atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į apeliacinį skundą aukščiau nurodytu argumentu dėl bylos nutraukimo, konstatuotina, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to paties ieškinio dalyko – panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimą Nr. 1052V „Dėl sklypo Nr. 3 Srovės g. ribų ir dydžio nustatymo" tais pačiais pagrindais. Dėl nurodytų aplinkybių šioje dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo S. G. pareikštas ieškinio reikalavimas teismo sprendimas yra keistinas teismui netinkamai taikius procesinės teisės normas (CPK 293 str. 3 d.) ir byla šioje dalyje pagal pareikštą ieškovo S. G. reikalavimą yra nutrauktina (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-21 sprendimą Nr. 2.4-01-5261, kuriuo R. E. K. skirtas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuodamas tuo, kad ieškovai neįrodė, jog dalis jų ūkinio pastato yra R. E. K. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo kiemo statinius – du baseinus ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo trečiasis asmuo, todėl jie neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Nesutiktina su apelianto S. G. apeliacinio skundo argumentu, kad yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neįrodė, jog dalis jų ūkinio pastato (indeksas 7I/1) yra už žemės sklypo ribų, kad teismas nevertino apelianto šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Iš byloje esančio Registrų centro išrašo Nr. 10/212023 matyti, kad 1940 ir 1981 metais statyti ūkiniai pastatai žymimi atitinkamai 2.2 punktu ir 2.3 punktu ir yra įregistruoti adresu (duomenys neskelbtini) ir priklauso apeliantui (t.1, b.l. 20-22). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešo registro duomenys yra oficialūs rašytiniai įrodymai. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl jie galioja ir laikytina teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neįrodė, kad dalis jiems priklausančio ūkinio pastato 7I/1 yra už žemės sklypo ribų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovų kiemo statiniai – du baseinai ir šulinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2009-04-07 pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0093/08/00295 nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. E. K., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad apeliantas neturi teisinio pagrindo kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo, nes jis nėra šių pastatų savininkas, todėl jo teisių ginčijamas sprendimas nepažeidžia. Šiuo atveju ginčo teisingam išsprendimui neturi jokios įtakos aplinkybė, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2007-11-19 d., nes bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitė ginčo turto savininkas. Nesutiktina su apelianto skundo argumentais, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą trečiojo asmens atstovo prašymu iki pasibaigs ieškovams priklausančių ir hipoteka įkeistų daiktų (duomenys neskelbtini) varžytynės teismo veiksmais buvo sudaryta galimybė antstolei P. K. iš varžytynių parduoti ieškovams priklausančius kiemo statinius kurių pagrindu buvo pareikštas ieškinys, dėl bylos sustabdymo ieškinys beveik keturis metus nebuvo nagrinėjamas, tokiais neteisėtais veiksmais buvo siekiama, kad ieškovų ieškinys netektų dalies pagrindo, kas suponuoja, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-04-16 d. nutartimi ši byla buvo sustabdyta CPK 164 str. 4 p. pagrindu siekiant nustatyti tinkamus ieškovus byloje (t.1, b.l. 67), ieškovai nurodytos nutarties apeliacine tvarka neskundė. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti pagrįstus apelianto argumentus kad teismo veiksmais buvo siekiama, kad ieškovų ieškinys netektų dalies pagrindo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovams teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo skirtos baudos už piktnaudžiavimą procesu. Įrodymų apie tai, kad bylą nagrinėjusi teisėja V. V. buvo šališka apeliantas nepateikia, šie klausimai buvo išspręsti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi, atmetus pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Apelianto argumentai apie tai, kad teisėja nagrinėjusi pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo iš esmės jo pagrįstumo netyrė ir buvo priešiškai nusiteikusi, nes ieškovai skundė jos patvirtintą turto pardavimo iš varžytynių aktą iš esmės nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini kaip neįrodyti.

Apeliantas siekia, jog ūkinio pastato dalis būtų pripažinta kaip esanti už ieškovų žemės sklypo ribų su tikslu, kad jam būtų leista privatizuoti ūkinio pastato eksploatavimui reikalingą papildomą žemės sklypo dalį, todėl kelia reikalavimą dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją parengti žemės sklypo privatizavimui reikalingus dokumentus, t.y. nustatyti neprivatizuotos naudojamos ir kiemo statiniais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei dalimi ūkinio pastato užimtos namų valdos dalies sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas, plotą ir naudojimo sąlygas esamiems statiniams eksploatuoti bei apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių vadovaujantis 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ir nuomos“ nuostatomis kaip naudojamam žemės sklypui. Kolegijos vertinimu šis reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai, visų pirma apeliantui neįrodžius, kad dalis ūkinio pastato randasi už žemės sklypo ribų, o du baseinai ir šulinys nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. E. K.. Pažymėtina ir tai, kad LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1999-03-09 Nr. 260 10 p. nustatyta, kad namo priklausiniams (ūkiniams pastatams), kurie randasi kitame sklype nei gyvenamasis namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka, jeigu tai numatyta žemės sklypo, kuriame yra nurodyti gyvenamojo namo priklausiniai, detaliajame plane arba žemėvaldų projekte (plane) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Šiuo atveju galiojančiame ir nepanaikintame 2001-04-05 sprendime Nr. 641 V „Dėl sklypų Srovės ir Stepono Batoro gatvių sankirtoje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ nebuvo numatyta galimybė parduoti sklypą ūkiniams pastatams eksploatuoti.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo S. G. ieškinio reikalavimas atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001-05-24 sprendimą Nr. 1052V „Dėl sklypo Nr. 3 Srovės g. ribų ir dydžio nustatymo" ir šioje dalyje bylą pagal ieškovo pareikštą reikalavimą nutraukti.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski