Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr. e2S-1264-796/2016

Teisėjas Mantas Ūsas Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02733-2015-4

2016 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, atsakovo priešieškinį ieškovei D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, atsakovo priešieškinis ieškovei D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovas priešieškinyje pateikė prašymą nušalinti nuo išvados šioje byloje teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius yra atsakingas Klaipėdos rajono savivaldybei, kurioje administracijos direktoriaus pavaduotoju dirba ieškovės tėvas – Č. B.. Atsakovo nuomone, dėl pavaldumo santykių gali kilti abejonių dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus nešališkumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2016-05-20 nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Nutarė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nelaikyti išvadą teikiančia institucija, įtraukė į bylą išvadą teikiančią instituciją – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Pavedė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui patikrinti šalių nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, buitinę aplinką, kurioje jie gyventų patenkinus ieškinį ir priešieškinį; surinkti žinias apie tėvų asmenines ir dorovines savybes, jų materialinę padėtį; išsiaiškinti vaikų norus ir pažiūras, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, ir vaikų galimybes šiuos norus ir pažiūras suvokti ir išreikšti; išsiaiškinti, kaip abu tėvai įgyvendina įstatymuose įtvirtintas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas vaikų ugdymo, švietimo, lavinimo srityse, kitas faktines aplinkybes; raštu pateikti teismui išvadą, gyvenimas su kuriuo iš tėvų labiau atitiktų vaikų interesus. Teismas nutartį motyvavo tuo, jog teismo posėdžio metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino aplinkybes, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius yra tiesiogiai pavaldus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui bei jo pavaduotojams, o ieškovės tėvas Č. B. šiuo metu užima Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Siekdamas išvengti bet kokių byloje dalyvaujančių asmenų abejonių dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus nešališkumo teismas pripažino, kad yra pagrindas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nelaikyti išvadą byloje teikiančia institucija.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir tenkinti institucijos prašymą – perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius vykdo vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje. Vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo įpareigojamus, vyksta į kitus Lietuvos teismus ginti Klaipėdos miesto teritorijoje gyvenančių vaikų interesų, teikia išvadas. Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nelaikant išvadą teikiančia institucija byloje, tikslinga bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Atskiruoju skundu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti nutartį, kuria Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutarė nelaikyti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus institucija, teikiančia išvadą byloje, bei įtraukė į bylą kaip instituciją, teikiančią išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Taip pat vadovaudamasis CPK 70 straipsnio 1 dalimi Klaipėdos apygardos teismo prašo spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad tokių nutarčių apskundimo tvarka CPK nėra numatyta, 2016-05-20 nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl nėra apeliacijos objektas pagal LR CPK 334 straipsnį ir negali būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, jog tais atvejais, kai skundžiamas procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 338 straipsnis.). Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2016-05-20 nutartis atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą nėra skundžiama atskiruoju skundu.Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog 2016-05-20 nutartimi išnagrinėti klausimai yra išimtinai susiję su nepilnamečių vaikų interesais, byloje yra sprendžiami klausimai, susiję su šeimos teisiniais santykiais, atsižvelgdamas ir į tai, jog tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus, šioje konkrečioje byloje mano esant tikslinga pasisakyti dėl institucijos, teikiančios išvadą byloje, dalyvavimo procese ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 376 str. 1 d.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias byloje dalyvaujančio asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus galimybę dalyvauti procese ir kito teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus įtraukimą teikti išvadą byloje.Vaiko teisių apsaugos skyrių užduotis ir funkcijas nustato Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 (toliau – VTAS nuostatai). Vadovaujantis VTAS nuostatų 7.1 p., Vaiko teisių apsaugos skyrius yra atsakingas už vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje. Taip pat Vaiko teisių apsaugos skyrius pagal kompetenciją dalyvauja teismo posėdžiuose ir ištyręs šeimos aplinkos sąlygas teikia teismui išvadą dėl klausimų, susijusių su vaiko interesais (gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) (VTAS nuostatų 7.12.3 p.). Iš minėtų nuostatų matyti, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos ribos yra apibrėžtos savivaldybės teritorijos ribomis. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatais, patvirtintais 2012-12-31 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1- 3037, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra tiesiogiai pavaldus Savivaldybės administracijos direktoriui, skyriui vadovauja skyriaus vedėjas (Nuostatų 6 p., 3 p., 17 p.). Skyrius, vykdydamas jam pavestas uždavinius, atlieka šias funkcijas: vykdo vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 6 p. 6.1 papunktis). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, jog skyrius veikia teritoriniu principu, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dalyvavimas kaip institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje, neatitiktų skyriaus veikimo pagal minėtas nuostatas. Civilinio kodekso 3.178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. CK 3.178 str. 2 dalis numato, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino kaip pagrįstą atsakovo prašymą nušalinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateikta išvada byloje yra oficialus rašytinis įrodymas, tačiau jos duomenys neturi teismui išankstinės galios, todėl tokia išvada teismui nėra privaloma. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, spręsdamas ginčą, teismas visus byloje pateiktus įrodymus vertina vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikimu, taigi įvertina ne tik institucijos išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Sutiktina su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje išdėstyta nuomone, jog tuo atveju, jei teismui kyla abejonių dėl išvados pagrįstumo ar jos nešališkumo, vienas iš galimų būdų šias abejones pašalinti galėtų būti teismo įpareigojimas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui užpildyti Tarnybos 2014-10-20 parengtą patikslintą klausimyną dėl tėvų galimybių ir gebėjimų užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą, taip pat byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę nesutikti su Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada bei ją ginčyti, užduoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui klausimus išvadai papildyti ar patikslinti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutartį neleisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dalyvauti procese priėmė remdamasis prielaida, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius gali turėti suinteresuotumą byloje, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje ieškovės D. G. tėvas Č. B. užima vadovaujančias pareigas. Jokių kitų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodomą galimą skyriaus šališkumą, byloje nėra pateikta. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-09-15 rašte nurodė, jog ieškovės tėvo užimamos pareigos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje niekaip nedaro įtakos išvados rengimo procesui ar jos turiniui. Pažymėtina, jog ieškovės tėvas rengiant išvadą teismui tiesiogiai nedalyvauja, todėl šiuo konkrečiu atveju vien prielaida, kad ieškovės tėvas dirbamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje gali daryti įtaką tam tikrų sprendimų priėmimui, nėra pakankama neleisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dalyvauti byloje kaip institucijai, teikiančiai išvadą. Taip pat pažymėtina, kad CPK nenumato pagrindų nušalinti instituciją, teikiančią išvadą byloje, ką taip pat nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau atsakovo prašymą dėl institucijos nušalinimo tenkino. Civilinio proceso kodeksas imperatyviai numato, kokie asmenys gali būti nušalinami, šiuo atveju institucija, teikianti išvadą civilinėje byloje dėl šeimos teisinių santykių, nepatenka į šių asmenų ratą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog institucijos teikiama išvada yra vienas iš įrodymų byloje ir teismas nėra jos saistomas, todėl vien aplinkybė dėl galimo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šališkumo dėl pavaldumo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro teisinio pagrindo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nelaikyti institucija, teikiančia išvadą byloje. Atskirajame skunde Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui vadovaujantis CPK 70 str. CPK 70 straipsnis numato, jog kai nušalinamas ar nusišalino bylą nagrinėjančio teismo teisėjas, bylą nagrinėja kitas šio teismo teisėjas. Kai teisėjo pakeisti kitu teisėju nėra galimybės, byla nusiunčiama aukštesnės pakopos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą tos pačios pakopos teismą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos perdavimo, kai žemesnės instancijos teisme nėra galimybės nagrinėti bylos dėl nušalinto teisėjo. Todėl atskirojo skundo reikalavimas vertintinas kaip naujai reiškiamas reikalavimas, nesusijęs su apeliacinio skundo objektu, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 str. 1 d.).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl institucijos, teikiančios išvadą byloje, nušalinimo.Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą iš dalies panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kiek tai susiję su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nelaikymu institucija, teikiančia išvadą byloje, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įtraukimu į procesą. Teismo nustatytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir nušalinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių kaip instituciją, teikiančią išvadą byloje, todėl klausimas išspręstinas iš esmės, atsakovo prašymą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nušalinimo atmetant (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nelaikymo institucija, teikiančia išvadą byloje, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įtraukimo į procesą panaikinti.

Atsakovo prašymo nušalinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nuo išvados teikimo byloje netenkinti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą patikslinant, jog pavedimai duodami Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.