Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Prienų raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad po darbo ir su žmona važiavo žvejoti į Nerį. Apie 17.30 val., leidosi gatve nuo kalno su mašina, jam reikėjo sukti iš šalutinio į pagrindinį kelią. Pažiūrėjo į kairę- nieko nebuvo, pažiūrėjo į dešinę – nieko nebuvo ir pradėjo važiuoti. Tik staiga pamatė ant automobilio variklio dangčio dviratininką. Jis ir jo žmona jo nematė. Tuoj pat sustojo, užgesino variklį, užtraukė rankinį. Pripuolė prie nukentėjusiojo, jis norėjo keltis, bet jam neleido, ir iškvietė grietąją pagalbą. Prašė, kad jį nuneštume į kelio kraštą, bet jie jo nenešė, nes bijojo, kad nebūtų lūžių. Tada atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policija ir surašė įvykio protokolą. Nukentėjusį išvežė į ligoninę, o jį pristatė į policijos komisariatą. Važiuojant nei jis, nei žmona nepastebėjo dviratininko. Jam reikėjo sukti į kairę, važiuoti link Lapių. Atliekant manevrą pavažiavo gal porą metrų ir pamatė ant variklio dangčio žmogų. Leidosi nuo kalno, nuo „Megos“ po viaduku turėjo sukti į kairę, link Lapių. Įsitikino, kad nieko nebuvo ir suko. Buvau sustojęs, kad. įsitikinau, kad nieko nėra. Posūkį buvo įjungęs. Apsidairė, pažiūrėjo į kairę, tada į dešinę ir pradėjo važiuoti. Pora metrų gal pavažiavo. Nebuvo kirtęs vidurio linijos. Dviratininkas ant variklio dangčio užvirto iš priekio. Stiklas priekinis įskilo kampe. Dviratis buvo šalia mašinos, nepervažiavo jo, ratas sulinko ir pedalas sulūžo. Dviratininkas buvo užsidėjęs liemenę geltoną su šviesą atspindinčiom juostom. Jam buvo prakirstas antakis. Partrenkus ištiko šokas, išsigando, nematė, ar buvo dviratininko stabdymo žymių. Jis labai neprigirdi, klausė jo vardo pavardės, tik vardą išgirdo, kad Jonas. Dar jis prašė, kad jį patraukti į kelio kraštą. Jis gulėjo ant kelio, vizualiai neatrodė girtas, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Gali būti, kad dviratininko nematė dėl to, kad kai yra „stoikė“ tarp priekinio stiklo ir durelių, gal užsidengė vaizdas ir dėl to jo nematė, nepastebėjo. Tą kartą vairavo lengvąjį Volvo markės automobilį. Nuo automobilio kažkur už 1,5 metro ta „stoikė“ užstoja vaizdą. Aplink automobilių nebuvo. Iš galo buvo mašinų, kurios irgi laukė sukti. Vairuoja jau 20 metų, nebuvo jokių eismo įvykių, tai pirmas kartas. Mašinos važiavo iš karės ir iš dešinės, kai jas praleido, tai pradėjo važiuoti, o dviratininko nepastebėjo. Buvo visiškai įsitikinęs, kad aplinkui nieko nėra, kad gali važiuoti. Greičio nebuvo, pradėjo važiuoti iš lėto. Tai galėjo būti 2014 balandžio 27 ar 23 diena, pusė 6 vakaro. Po įvykio buvo pas nukentėjusiojo anūkę, nes nukentėjusysis kurčias, neina susišnekėti. Kai išvežė jį greitoji, liko jo daiktai pas jį. Tuos daiktus paėmė pas save. Po to paskambino, kad atiduotų daiktus. Kai kalbėjosi, jis sakė, kad jam nelabai gerai, atsiprašė jo, jis jam atleido. Žalos nereikalavo. Jiedu susitaikė, jis jam atleido. Ten buvo sekundės reikalas, momentas, kai jis užkrito ant kapoto. Dviratininkui nebuvo kliūčių pamatyti jį. Jokie objektai ir jam nemaišė jo pamatyti. Stovėdamas iš kairės pusės praleido vieną automobilį, tada praleido iš dešinės pusės automobilį, tada pažiūrėjo, kad tuščia gatvė ir pradėjo važiuoti. 10 sekundžių kažkur praėjo kol stovėjo. Kažkur apie 100 metrų iki viaduko yra nuo tos vietos, kur jis stovėjo sustojęs. Dviratininkas iš kairės atvažiavo.

Nukentėjusysis J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo iš žvejybos, buvo apie 17 val. Važiavo pagrindine gatve, privažiavo sankryžą, matė nuo kalno besileidžiančią mašiną, bet važiavo drąsiai, nes jo kelias buvo pagrindinis ir tada buvo smūgis. Buvo labai išsigandęs. Nepamena, kas iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Išvežė į klinikas, po to į II klinikinę ligoninę. Susiuvo jam antakį. Kaltinamasis teisingai sakė, kad jis žiūrėjo. Ten matomumas geras, ir jis buvo su liemene, todėl šioje situacijoje yra nekaltas. Prikentėjo daug skausmo, bloga buvo po įvykio. Važiavo nuo Lapių pusės, ten žvejojo. Važiavau apie 1-1,5 metras nuo kelkraščio. Bordiūras jam buvo iš dešinės, iš kairės jau mašinos važiavo. Į priekį žiūrėjo, kai važiavo su dviračiu. Kai kaltinamojo automobilį pamatė, negali tiksliai pasakyti, kiek metrų buvo iki jo. Jis nestabdė, nes jo kelias buvo pagrindinis. Mažiau nei 20 metrų iki sankryžos buvo, kai jis jį pamatė. Negali pasakyti ar automobilis prieš darydamas posūkį buvo sustojęs ar ne. Posūkio signalą automobilis rodė, todėl suprato, kur jis nori sukti. Nebuvo sustojęs, nebandė sustoti, nes nesitikėjo, kad jis gali pradėti važiuoti. Visko gali būti, kad vairuotojas nepažiūrėjo į kairę. Automobilis trenkėsi jam į kojas, į šoną. Atleidžia vairuotojui, jie susitaikė. Vairuotojas labai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, J. G. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1360/14(02) nurodyta, kad J. B. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, su muštine žaizda dešinio antakio srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu. Galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sukrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.24-25).

- Alkotesteriu „Drager“ parodymais užfiksuota, kad J. G. yra 0.00 promilės alkoholio, t.y., vairavo blaivus (b.l. 15), t.y., vairavo blaivus;

- Eismo įvykio vietos plane, fotolentelėse užfiksuotas eismo įvykio, įvykusio 2014-04-23, Kaune, nuvažiavime nuo kelio A1-Panerių g. sankryžoje, vieta, papildomi duomenys apie eismo įvykį, užfiksuota automobilio Volvo V70, valst. Nr. FBA 878 ir dviračio be pavadinimo ir valstybinių numerių techninė būklė po eismo įvykio (b.l.4, 5, 7-10).

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 106 punktas numato vairuotojui pareigą prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 158 punktas numato, kad nevienareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad tik J. G. neteisėti veiksmai (KET 106 ir 158 punktų pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti. Būtent kaltinamasis jo vairuojamu automobiliu kaltinime nurodytu laiku bei vietoje nevienareikšmių kelių sankryžoje važiavo šalutiniu keliu, todėl prieš sukdamas į kairę privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, o pastebėjęs atvažiuojant pagrindiniu keliu kitą transporto priemonę (šiuo atveju nukentėjusįjį su dviračiu), privalėjo duoti kelią. Jeigu J. G. būtų laikęsis šių KET reikalavimų, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi tarp J. G. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl J. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas numatytas BK 281 str. 1 d.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, o kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Kaltinamasis J. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jam jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d., 281 str. 7 d.), jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju J. B., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, gali būti priteisiamos tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.), tai šiuo atveju jos nepriteistinos, nes kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju J. B. BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese kaltinamąjį, darbui apmokėti iš J. G. nepriteisti.

Išaiškinti J. G., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.