Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, Žemaitijos nacionalinio parko saugomojoje teritorijoje, jam priklausančiame sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Plungės r., 2015 m. spalio mėn. pabaigoje, savavališkai pradėjo ūkinio pastato – neypatingo statinio, kuriam privalomas leidimas statyti, statybą, t.y. įrengė gręžtinius stulpinius pamatus, sumontavo pagalbinio ūkio pastato medinį karkasą, kurio išmatavimai 15x6,15 m., aukštis 6,70 m., užstatytas plotas 92,25 m², įrengė dvišlaitę stogo konstrukciją ir uždengė beasbestinio šiferio stogo danga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi, nurodė, kad nežinojo, jog jo statomam pastatui reikalingas leidimas.

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė E. L. palaikė surašytame protokole nurodytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 159 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis apibrėžia savavališką statybą kaip statinio ar jo dalies statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Įstatymo 2 straipsnio 94 dalyje įtvirtinta, jog neypatingas statinys – statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams, o 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad neypatingo statinio statyba leidžiama turint leidimą statyti naują statinį.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: savavališkos statybos aktas; statinio fotolentelės S. B. byloje esantis paaiškinimas bei duoti parodymai teismo posėdžio metu, patvirtina, jog S. B. Žemaitijos nacionalinio parko saugomojoje teritorijoje vykdė neypatingo statinio (ūkinio pastato) statybą neturėdamas tokią statybą leidžiančio dokumento, taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, jo veika atitinka ATPK 159 straipsnio 7 dalies sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 159 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Įvertinus S. B. padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo asmenybę, kad yra pensinio amžiaus, įvertinus sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudos dydį, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, teisingumo ir protingumo principais manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus S. B. mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. B. pripažinti kaltu pagal ATPK 159 straipsnio 7 dalį ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 straipsnio 3 dalis).