Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Roberto Kasnausko pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus, iš kurių paskutinį kartą: 2024-06-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį už du nusikaltimus, taikant BK 63 ir 64¹ straipsnius, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, ši bausmė 2024-11-11 nutartimi pakeista į areštą 90 parų, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024-07-20 J. K. iš K. G. gavęs pastarojo vardu išduotą „Swedbank“, AB, mokėjimo kortelę, tą pačią dieną 18 val. 21 min. ir 18 val. 23 min., Lietuvininkų g. 12, Šilutėje, į AB „SEB“ banko bankomatą įdėjo K. G. mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus išgrynino 250 Eur, iš kurių 75 Eur perdavė nukentėjusiajam, o likusius 175 Eur pasiliko sau ir tokiu būdu pagrobė svetimą - K. G. priklausantį turtą – 175 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajam K. G. 175 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis J. K. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-07-20 iš K. G., gavęs šio mokėjimo kortelę, banko sąskaitos per du kartus nuėmė 250 Eur. Po to 75 Eur grąžino K. G., o likusius 175 Eur, nieko nesakęs, pasisavino. Kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo J. K. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusysis K. G. parodė, kad 2024-07-20, dienos metu jis su J. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio, J. K. padavė savo „Swedbank“, AB, mokėjimo kortelę ir paprašė nupirkti alkoholio, pasakė šios kortelės PIN kodą. Savo banko kortelę leido panaudoti tik vieną kartą. Ar J. jam grąžino banko kortelę, nežino. Neatsimena ar J. K. prašė, kad šis ją sugražintų. Niekada šiam nėra sakęs, kad jo kortelę gali laikyti pas save, nusiimti pinigų, ja pasinaudoti kada reikės 2024-07-21, apie 8 val. pasitikrinęs krepšį, kuriame buvo padėta jo piniginė su dokumentais, pastebėjo, jog nebėra jo banko „Swedbank“, AB, kortelės. Nuėjęs į banką, jis užblokavo mokėjimo kortelę ir sužinojo, kad įvairiuose bankomatuose nuo jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimta apie 500 Eur. Taip pat buvo atlikti pirkimai parduotuvėse. Dėl 2024-07-20 banko kortele atliktų atsiskaitymų (9,20 Eur, 7,50 Eur, 29,03 Eur ir 22,64 Eur), kuriuos atliko J. K., pretenzijų neturi. Pagal banko sąskaitos išrašą matyti, kad tą pačią dieną J. K. iš jo banko sąskaitos nuėmė ir grynųjų pinigų - bendroje sumoje 250 Eur (200 Eur ir 50 Eur), iš kurių 40 Eur gal ir galėjęs J. K. prašymu šiam paskolinti, tačiau šio fakto dėl girtumo nepamenąs, kaip ir nepamenąs, kad J. K. iš nuimtų 250 Eur jam grąžino dar 35 Eur, bet neatmetąs galimybės ir patvirtinąs, jog taip galėjo būti, todėl dėl šių pinigų (bendroje sumoje 75 Eur) pretenzijų neturįs. Pretenzijų turi ir prašo J. K. nubausti įstatymų nustatyta tvarka dėl iš nuimtų 250 Eur likusių jam negrąžintų 175 Eur, apie kuriuos J. K. nutylėjo ir juos pasisavino, t. y. pavogė, todėl šio neteisėtais veiksmais jam padaryta 175 Eur žala. Dėl J. K. veiksmais padarytos turtinės žalos civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Iš 2024-07-21 K. G. pareiškimo matyti, kad 2024-07-21, apie 8 val., namuose, po išgertuvių su kaimynu J. K., pasigedo savo „Swedbank“, AB mokėjimo kortelės. Nuėjęs į banką, sužinojo, kad nuo sąskaitos įvairiuose bankomatuose yra nuimti pinigai. Banko kortelę pavogė ir neteisėtai ja pasinaudojo J. K..

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, jo priede - fotolentelėje užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos ir kiemas.

Iš 2024-08-05 „Swedbank“, AB rašto Nr. S/6175 ir prie jo pridėto sąskaitos išrašo bei mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašo nuo 2024-07-19 iki 2024-07-25 matyti, kad iš K. G. banko sąskaitos 2024-07-20 18 val. 21 min. ir 18 val. 23 min., Lietuvininkų g. 12, Šilutėje, AB „SEB“ banko bankomate panaudojant K. G. mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), per du kartus atitinkamai išgryninta 200 Eur ir 50 Eur.

Iš AB SEB banko 2024-08-28 pateiktų 2024-07-20 mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo AB SEB banko bankomate Nr. ATM460 (Lietuvininkų g. 12, Šilutė) fotonuotraukų matyti, kad pinigus nuima J. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis J. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

J. K. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nes jis tyčia, savanaudiškais tikslais, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, kurio bendra vertė yra 175 Eur.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) turtas nedidelės vertės yra, kai jo vertė viršija 3 minimalius gyvenimo lygius (toliau – ir MGL), bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, kai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, dėl ko taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

Teismas, nekeisdamas kaltinimo esmės, tikslina aplinkybę dėl K. G. priklausančios mokėjimo kortelės, susietos su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), numerio, nurodant, kad mokėjimo kortelės numeris yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

J. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas nepripažįsta ir šalina pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytą sunkinančią aplinkybę, kad J. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

Bylos duomenys patvirtina, kad J. K., kuris yra teistas ir turi neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, todėl esant minėtam teisiniam reguliavimui, jis nelaikytinas recidyvistu.

J. K. , būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad J. K. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

J. K. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esantis kaltas ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, J. K. per visą bausmės laikotarpį įpareigoti: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.