Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėja, per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/), (toliau – ALIS), kreipėsi į atsakovę su 3 paraiškomis, leidimui gauti miškui kirsti: pareiškėja, 2023 m. gruodžio 4 d. per ALIS, kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. 4151535, leidimui gauti miškui kirsti (atrankinis kirtimas), VĮ Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) sklypuose, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama biržės atrėžimo planą, miško želdinimo ir žėlimo planą. Valstybinė miškų tarnyba (toliau – VMT) pareiškėjai išdavė Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas1). Leidimas galiojo nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d. Pareiškėja, 2023 m. gruodžio 4 d.per ALIS, kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. 4151144, leidimui gauti miškui kirsti (atrankiniai kirtimai), VĮ Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) sklypuose, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama biržės atrėžimo planą, miško želdinimo ir žėlimo planą. VMT pareiškėjai išdavė Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas2). Leidimas galiojo nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d. Pareiškėja, 2023 m. gruodžio 4 d. per ALIS, kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. 4151150, leidimui gauti miškui kirsti, VĮ Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Latežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypuose, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama biržės atrėžimo planą, miško želdinimo ir žėlimo planą. VMT pareiškėjai išdavė Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Leidimas3). Leidimas galiojo nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d. VMT 2023 m. gruodžio 18 d. el. laišku informavo pareiškėją apie Leidimų 1-3 panaikinimą.

Nurodo, jog pareiškėja nesutinka su VMT sprendimu panaikinti Leidimą. Paraiškos per ALIS pateikimo metu (2023 m. gruodžio 4 d.) pareiškėjai nebuvo nustatyta pareiga kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Tokio reikalavimo, pareiškėjai prašant išduoti leidimą kirsti mišką, nenumatė Aprašas, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai2 (toliau – Nuostatai), Miškų įstatymas. Be to, tokio reikalavimo pareiškėjai nenumatė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PŪVPAVĮ) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – PPSPAVT aprašas) 6.4 papunktis. Pareiškėjai, kreipiantis dėl Leidimo išdavimo, nekilo pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Pareiškėjos paraiškos dėl leidimų kirsti mišką neatitiko PPSPAVT aprašo 6.1 papunkčio reikalavimų ir PŪVPAVĮ 2 priede nurodytų veiklų, todėl pareiškėjai nekilo pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi (eA-716-624/2023) pripažino, kad VMT direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei šių saugomų teritorijų artimoje aplinkoje. LVAT nutartyje nurodė, kad, reikalavimas atlikti aptariamą poveikio reikšmingumo įvertinimą yra numatytas Buveinių direktyvos (Direktyva 92/43/EEB) nuostatose, o šį reikalavimą nacionalinis įstatymų leidėjas nusprendė integruoti į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ir Projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) procedūras VMT, vadovaudamasi LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje (eA-716-624/2023) pateiktais išaiškinimais, kildino reikalavimą pareiškėjai kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Vis dėl to, pati VMT viešai pripažįsta, jog reikalauti poveikio aplinkai reikšmingumo išvados, kai kreipiamasi dėl leidimo kirsti mišką nėra teisinio reguliavimo ir toks reikalavimas bus nustatytas naujiems pareiškėjams (t. y. ateityje). Šią aplinkybę pagrindžia atsakovės internetinėje svetainėje, pateikti vieši VMT pranešimai: 2023 m. gruodžio 13 d. VMT išplatino pranešimą „Planuojant ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijose, turės būti gautos poveikio aplinkai reikšmingumo išvados“; 2023 m. gruodžio 18 d. VMT išplatino pranešimą „Planuojant ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijose, bus reikalaujama poveikio aplinkai vertinimų“; 2023 m. gruodžio 19 d. VMT išplatino pranešimą „Ūkinė veikla „Natura 2000“ teritorijose gali būti vykdoma“. Aplinkos ministerija 2023 m. gruodžio 27 d. įregistravo teisės akto projektą Nr. 23-18866 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“ Šiame įstatymo projekte, kuris dar nėra priimtas, numatyta tvarka dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo. Nepriėmus nurodyto teisės akto, VMT neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos „miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“ Pareiškėjai, bendrosios nuosavybės teise priklausantiems miško žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra sudarytas Miškotvarkos projektas, registracijos Nr. 54480 (toliau – Miškotvarkos projektas). Miškotvarkos projektas yra galiojantis. Miškotvarkos projektas sudarytas 2016-2025 metų laikotarpiui. Miškotvarkos projekto dalyje „Ūkinių priemonių projektas“ nurodyta miško kirtimo apimtis, miško kirtimų norma dešimtmečiui, iškertamas tūris pagal medžių rūšis. Miško projekte yra suprojektuotas miško atkūrimo planas ir numatytos priemonės. Pagal Aprašo 3.1 papunktį nustatyta, jog teisė kirsti mišką įgyjama: nuo sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos (Aprašo 22 punkte nurodytais atvejais sprendimas gali būti priimtas tik gavus teigiamą išvadą dėl miško kirtimo). Pagal Aprašo 3.2, 3.2.1, 3.2.2 ir 3.2.3 papunkčius nustatyta, kad valstybinei miškų tarnybai (toliau – VMT) priėmus sprendimą suderinti privačių miškų savininkų pranešimą dėl šių miško kirtimų Aprašo 22 punkte nurodytose teritorijose: 3.2.1. retinimo; 3.2.2. einamųjų; 3.2.3. atrankinių sanitarinių, išskyrus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai) 20.2 papunktyje nustatytus atvejus. Vadovaujantis Aprašo 11, 22 punktų, 22.1 ir 22.2 papunkčiais, VMT išduoda leidimus kirsti mišką, tik gavusi saugomų teritorijų direkcijos teigiamą išvadą, kurioje turi būti įvertinta, ar planuojamas miško kirtimas nesunaikins saugomų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, ar bus užtikrintas jų atkūrimas. Nagrinėjamu atveju VMT kreipėsi į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją dėl motyvuotos išvados pateikimo. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pateikė išvadą, kuria neturėjo pastabų dėl suprojektuotų kirtimų pareiškėjos valdose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose Dzūkijos nacionaliniame parke. Pastebėtina, jog Aprašo 22 punkto, 22.1 ir 22.2 papunkčių nuostatos iš esmės atitinka VMT keliamą naują reikalavimą pareiškėjui kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Pareiškėjai turėjus galiojantį Miškotvarkos projektą, VMT gavus teigiamą išvadą iš saugomų teritorijų direkcijos dėl planuojamo kirtimo, konstatuotina, kad Leidimai 1-3 išduoti laikantis miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Pažymi, kad VMT sprendimas panaikinti Leidimą priimtas nesilaikant Valstybės administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. VMT pareiškėjai apie leidimų panaikinimą pranešė 2023 m. gruodžio 18 el. paštu, kuriame nėra nurodoma jokių faktinių aplinkybių, nurodytos tik abstrakčios frazės bei teisės aktų normos, tačiau visiškai nevertintos įstatymo normos ir pareiškėjos paraiškoje pateikti duomenys. VMT sprendimas panaikinti Leidimus 1-3 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies keliamų reikalavimų, t. y. sprendimas neatitinka įstatyme keliamų formos ir turinio reikalavimų, sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jų motyvuotu įvertinimu pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nenurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka. VMT neatliko jokio pareiškėjos situacijos individualaus vertinimo. Toks individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas VMT sprendimas (veiksmai) panaikinti Leidimus 1-3 pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.

Teigia, kad VMT nepagrįstai taikė LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties (eA-716-624/2023) išaiškinimus dėl jau išduoto leidimo kirsti mišką. VMT sužinojimą apie teisės aktų reikalavimų nesilaikymą sieja su LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais (Aprašo 39.1 papunktis). Pareiškėja nebuvo įtraukta šalimi byloje (eA-716-624/2023), todėl LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis pareiškėjai nesukūrė teisių ar pareigų. LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis galėtų būti taikoma, kaip precedentas kitose bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa arba yra labai panašios su išnagrinėta byla. LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje pasisakyta dėl Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto patvirtinimo (ne)teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašant išduoti leidimą kirsti mišką, ji turėjo galiojantį Miškotvarkos projektą. Pareiškėjos situacija skiriasi ir neatitinka faktinių aplinkybių, nustatytų LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje (eA-716-624/2022). LVAT priimti sprendimai gali būti reikšmingi teisėkūroje, keičiant arba nustatant naują teisinį reguliavimą, tobulinant jau priimtus teisės aktus. Vis dėl to, VMT LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį taikė tiesiogiai, t. y. grindė savo sprendimą dėl pareiškėjai išduotų Leidimo 1-3 panaikinimo. VAĮ 3 straipsnyje nustatyti viešojo administravimo principai, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai teikdami administracines paslaugas, t. y. turi vadovautis draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principu (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas), be kita ko ir įstatymo viršenybės principu (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas). VMT nurodytus principus pažeidė, kadangi panaikino priimtą Leidimą, nors jo naikinimui nebuvo juridinių pagrindų (t. y. pareiškėjos veiksmuose nebuvo nustatytas miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas). VMT panaikinus Leidimą LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties pagrindu, tokiu būdu VMT viršijo jai nustatytą kompetenciją. VMT priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotus Leidimus 1-3, vien dėl to, jog jie išduoti po 2023 m. gruodžio 6 d.. VMT išskiria asmenų kategorijas, kurie gavo leidimus kirsti mišką iki 2023 m. gruodžio 6 d. ir po 2023 m. gruodžio 6 d., nors šios asmenų grupės teisiniu vertinimu nesiskiria ir yra vienodoje situacijoje. Tiek iki 2023 m. gruodžio 6 d., tiek nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. teisinis reguliavimas dėl leidimo kirsti mišką nesikeitė. Atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. gruodžio 7 d. pareiškėjai išduoti Leidimai 1-3, kurie įsigaliojo tą pačią dieną (2023-12-07). VMT Leidimus 1-3 panaikino 2023 m. gruodžio 18 d., todėl pareiškėjai per 12 dienų susiformavo pagrįstas teisėtas lūkestis dėl jai Leidimu numatytų teisių, pareiškėja net 12 dienų galėjo vykdyti miško kirtimo darbus. Nagrinėjamu atveju, toks VMT subjektyvus asmenų grupių išskyrimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Leidimą panaikinus LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties pagrindu, tokiu būdu VMT pažeidė lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą. Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai). Situacija, kai viešojo administravimo subjekto sprendimui iš esmės suteikiama retroaktyvi galia akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai visiškai nedera su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis. VMT, panaikinusi Leidimus 1-3, tokiu būdu retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygas, apie kurias įstatyminiu reglamentavimu pareiškėja teisinio santykio susiklostymo metu (t. y. 2023 m. gruodžio 4 d. teikiant paraišką) nebuvo informuota, t. y. kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. VMT be teisinio pagrindo pareiškėjai taiko teisės aktų reikalavimus, kurie nebuvo nustatyti materialinių teisinių santykių atsiradimo metu, kreipiantis dėl Leidimo išdavimo. Tokia situacija pažeidžia teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus, lex retro non agit principą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažinus VMT veiksmus neteisėtais, pareiškėja prašo panaikinti VMT sprendimus dėl Leidimų panaikinimo ir palikti galioti Leidimus 1-3.

Paaiškina, kad VMT nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu, kad paraiškų per ALIS pateikimo metu (2023 m. gruodžio 4 d.) pareiškėjai nebuvo nustatyta pareiga kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Tarnyba tik patvirtina faktinę aplinkybę, kurios neneigia ir pati pareiškėja, kad pareiškėja nesikreipė į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo gavimo ir jos nėra gavusi. LMT nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu, kad LMT LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį taikė tiesiogiai, t. y. grindė savo sprendimą dėl Leidimų panaikinimo. Tarnyba savo sprendimą dėl Leidimų panaikinimo grindė konkrečiomis PŪVPAV ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, o ne teismo nutartimi. VMT pažymi, kad pareiškėjos su skundu pateikta vieša informacija iš Tarnybos interneto svetainės yra susijusi su visuomenės informavimu apie LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 ir joje pateiktais išaiškinimais.

Pažymi, kad VMT sutinka su pareiškėjos skunde nurodytu, kad Leidimų panaikinimo sprendime nenurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, tačiau šio ginčo kontekste pagal pareikštų reikalavimų VMT pobūdį minėtas pažeidimas turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis, nesudarantis pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui. Tokios nuostatos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-889-662/2016).

Nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu, kad nebuvo vertintos įstatymo normos ir pareiškėjos paraiškoje pateikti duomenys, o taip pat nesutinka, kad sprendimas neatitinka įstatyme keliamų formos ir turinio reikalavimų. Sprendime aiškiai nurodyta kokiu pagrindu buvo panaikinti Leidimai, t. y. kad Leidimai yra naikinami Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 39.1 papunktyje nustatytu pagrindu, kuris yra taikomas kai nustatoma, kad leidimai kirsti mišką išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (nustatomas leidimų kirsti mišką išdavimo neteisėtumas). Leidimų panaikinimo sprendime aiškiai nurodomos ir kitos teisės normos, t. y. PŪVPAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., kuris reglamentuoja poveikio aplinkai vertinimą, kai ūkinė veikla bus vykdoma Natura 2000 teritorijoje ir motyvai, t. y. kad norint gauti leidimą kirsti mišką Natura 2000 teritorijoje, prieš tai reikia gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Akivaizdu, kad tik įvertinus pareiškėjos paraiškas, kurių pagrindu buvo išduoti ir šiuo metu panaikinti Leidimai kaip neteisėti, buvo nustatyta, kad prieš išduodant Leidimus nebuvo gautos motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo pagal PŪVPAV įstatymo nuostatas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Iš pareiškėjos skundo ir prie jo pateikiamų priedų taip pat matyti, kad pareiškėjai buvo žinoma ir Tarnybos viešai skelbiama informacija Tarnybos interneto svetainėje apie LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, kuria LVAT išaiškino PŪVPAV įstatymo nuostatų taikymą prieš planuojant ūkinę veiklą (tame tarpe ir miško kirtimą) „Natura 2000“ teritorijose.

Teigia, kad Leidimai buvo panaikinti pačiai VMT konstatavus jų neteisėtumą, todėl vadovaujantis Konstitucinio teismo jurisprudencija, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, pareiškėja neturėjo teisės kirsti mišką nei iki Leidimų panaikinimo (nors formaliai ir turėjo neteisėtai išduotus Leidimus), o taip pat neturi teisės kirsti mišką ir po Leidimų panaikinimo, todėl darytina išvada, kad Leidimų panaikinimas nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Tik konstatavus panaikintų Leidimų teisėtumą, būtų galimas tolimesnis šioje byloje iškelto ginčo sprendimas, nagrinėjant administracinę bylą iš esmės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ir į tai, kad VMT panaikinti Leidimai pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukūrė, todėl administracinė byla dėl Leidimų panaikinimo turėtų būti nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.), nes teismui net ir panaikinus Tarnybos sprendimą panaikinti Leidimus, pareiškėjos teisės ir pareigos (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų (pareiškėja neįgytų teisės kirsti mišką tol, kol VMT nebūtų pateikti visi teisės aktų reikalaujami dokumentai (tame tarpe ir Reikšmingumo išvada) dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ir VMT nepriimtų sprendimo išduoti leidimą kirsti mišką), o pats procesas iš esmės būtų beprasmis. Pareiškėja savo skundu iš esmės teismo prašo 2 dalykų: panaikinti VMT per ALIS 2023 m. gruodžio 18 d. priimtus sprendimus dėl Leidimų panaikinimo; palikti galioti Leidimus ir įpareigoti Tarnybą per ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimų galiojimą. VMT pažymi, kad jei teismas ir tenkintų pirmąjį pareiškėjos prašymą – panaikinti VMT per ALIS 2023 m. gruodžio 18 d. priimtus sprendimus dėl Leidimų panaikinimo, kaip jau buvo nurodyta aukščiau šiame atsiliepime, pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeistų, t. y. pareiškėja neįgytų teisės kirsti mišką, jei nebūtų teismo patenkintas antrasis prašymas – palikti galioti Leidimus ir įpareigoti Tarnybą per ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimų galiojimą. Teismui tenkinat antrąjį pareiškėjos prašymą, jau pats teismas turėtų priimti administracinį sprendimą – leisti pareiškėjai kirsti mišką Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje nesant Reikšmingumo išvados.

Pareiškėja, 2023 m. gruodžio 4 d. per ALIS, kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. 4151144, leidimui gauti miškui kirsti (atrankiniai kirtimai), VĮ Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Latežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypuose, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama biržės atrėžimo planą, miško želdinimo ir žėlimo planą.

VMT pareiškėjai išdavė Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimas galiojo nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d.

Pareiškėja, 2023 m. gruodžio 4 d. per ALIS, kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. (duomenys neskelbtini), leidimui gauti miškui kirsti, VĮ Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Latežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypuose, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama biržės atrėžimo planą, miško želdinimo ir žėlimo planą.

VMT pareiškėjai išdavė Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimas galiojo nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d.

VMT 2023 m. gruodžio 18 d. el. laišku informavo pareiškėją apie Leidimų 1-3 panaikinimą.

Pareiškėja, nesutikdama su Leidimų panaikinimais, kreipėsi į teismą, prašydama juos panaikinti.

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 39.1 papunktyje nustatyta, kad Leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Remiantis PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas nustatomas atsižvelgiant į teritorijų apsaugos tikslus, planuojamos ūkinės veiklos poveikio dydį ir erdvinį mastą, poveikio tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą ir galimybes išvengti ir sumažinti poveikį. Taip pat nustatyta, kad poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms laikomas reikšmingu, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į konkrečių teritorijų apsaugos tikslus planuojama ūkinė veikla gali reikšmingai neigiamai paveikti saugomas rūšis ir natūralias buveines ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumą. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos yra įkurtos siekiant apsaugoti jose nustatytas gamtines vertybes.

PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas savarankiškas poveikio aplinkai vertinimo atlikimo pagrindas, t. y. Planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – ir Saugomų teritorijų institucija), aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Taigi aukščiau minėto teisinio reguliavimo sisteminio aiškinimo kontekste nekyla abejonė, jog pagal PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą kiekvienai planuojamai ūkinei veiklai įsteigtose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose privalo būti gauta Saugomų teritorijų institucijos išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo ir jeigu remiantis tokia išvada būtų nustatyta, kad poveikis aplinkai gali būti reikšmingas, planuojamai ūkinei veiklai privalėtų būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pažymėtina, jog nei Europos sąjungos teisės aktai, nei minėtos nacionalinės teisės normos nenumato išimčių ir neišskiria planuojamų ūkinių veiklų, planų ir programų, kurių įgyvendinimo „Natura 2000” teritorijoje poveikio reikšmingumas neturėtų būti nustatomas ar vertinamas. Kitaip tariant, remiantis aktualiu ES bei nacionaliniu teisiniu reguliavimu bet kurios planuojamos ūkinės veiklos, plano ar programos, kurie planuojami įgyvendinti „Natura 2000” teritorijoje ar jai artimoje aplinkoje, poveikio reikšmingumas privalo būti nustatomas ir įvertinamas.

Teisinio reguliavimo aspektu nėra jokios reikšmės, ar į „Natura 2000” teritoriją patenkantys miškai yra privatūs ar valstybiniai, ar jie yra priskirti ūkiniams, apsauginiams ar kitai miškų grupei ir ar miško kirtimas yra numatytas parengtame miškotvarkos projekte ar miško kirtimas planuojamas be miškotvarkos projekto. Jeigu nėra atsakingos Saugomų teritorijų institucijos išvados dėl konkretaus kirtimo poveikio „Natura 2000” teritorijai reikšmingumo nustatymo, tai toks miško kirtimas yra negalimas, o vykdoma ūkinė veikla – būtų neteisėta. Tokia veikla pažeistų ne tik PŪVPAV įstatymo nuostatas, bet ir 1985-06-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 85/337/EB (iš dalies pakeista 1997-03-03 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB), kurios tiesioginį taikymą esant normų prieštaringumui savo praktikoje pripažįsta Europos Teisingumo Teismas (2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES, iš dalies pakeista 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES).

Skundžiamais sprendimais leidimai, remiantis Aprašo (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.) 39.1 papunkčiu, buvo panaikinti. Nurodyta, kad, vadovaujantis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir PPSPAVTA 6.4 papunkčio reikalavimais, pareiškėja turi kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Pareiškėja nesutikimą su skundžiamais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad leidimų išdavimo metu teisės aktai, reglamentuojantys šiuos teisinius santykius, nenustatė pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Nurodo, kad VMT nepagrįstai bei neteisingai rėmėsi LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. eA-716-624/2023, pateiktais teisės normų išaiškinimais.

Aprašo 7 punkte nustatyta, kad leidimus privačių miškų savininkams išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja VMT elektroniniu būdu per ALIS. Aprašo 39.1 papunktyje nustatyta, kad leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kaip nurodyta sprendimuose dėl leidimų panaikinimo, leidimai panaikinti, nes nebuvo gauta motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.

Bylos duomenys patvirtina ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kuriems buvo išduoti leidimai kirsti mišką, patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją (vieša informacija https://stvk.lt/map, https://www.regia.lt/map/regia2 ir kt.).

Vadovaujantis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalimi, planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas. PŪVPAVĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog „atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas <...> turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas.“ Kitaip tariant, PŪVPAV procedūros privalo būti atliktos iki atitinkamo leidimo vykdyti konkrečią ūkinę veiklą išdavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-10-520/2023). PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (PŪVPAVĮ 2 priedas) (7 straipsnio 2 dalis). Šios atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos PŪVPAV (7 straipsnio 1 dalis).

PŪVPAVĮ 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „tais atvejais, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas), įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.“ PŪVPAVĮ 2 priedo („Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“), kuris minimas minėtose PŪVPAVĮ nuostatose bei PPSPAVTA aprašo 6.1 papunktyje, 1.7 papunktyje numatytos veiklos – „miško įveisimas, išskyrus plotus, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės (miško iškirtimas miestuose – visais atvejais, kaimo vietovėse – kai įveisiamas ar iškertamas 1 ha ar didesnis plotas)“.

Kaip yra išaiškinęs LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, valstybės narės sprendimas galiojančiu teisės aktu atleisti tam tikrą veiklą nuo būtinybės įvertinti poveikį atitinkamai teritorijai negarantuoja, kad ši veikla neturės neigiamo poveikio saugomos teritorijos vientisumui. Todėl pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį negalima leisti valstybei narei priimti nacionalinės teisės normų, pagal kurias bendra tvarka atleidžiama nuo pareigos atlikti tam tikros rūšies planų ar projektų poveikio atitinkamai teritorijai įvertinimą. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje minima projekto arba plano samprata konkrečiomis kategorijomis neapsiriboja – pagrindinis veiksnys yra tai, ar jie gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai. Todėl ir PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo nacionalinėje teisėje, be kita ko, siekiama užtikrinti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms nustatytų pareigų vykdymą, negali būti aiškinamas kaip apimantis tik šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytą ar (ir) su statinių statyba susijusią planuojamą ūkinę veiklą. Nagrinėjamu atveju tai, be kita ko, reiškia, kad PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas kaip visais atvejais neapimantis PŪVPAVĮ 2 priedo 1.7 papunktyje nenurodytų miškų kirtimų. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad atlikti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatytą tinkamą plano ar projekto vertinimą reikalaujama, jeigu yra tikimybė arba pavojus, kad atitinkama teritorija bus stipriai paveikta. LVAT minimoje nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant, visų pirma, į atsargumo principą, kuriuo grindžiama Bendrijos siekiama aukšto lygio apsaugos politika aplinkos srityje ir kuriuo remiantis turi būti aiškinama Buveinių direktyva, esant abejonei dėl reikšmingo poveikio nebuvimo, tokį vertinimą reikia atlikti – Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatyto aplinkos apsaugos mechanizmo paleidimas nereiškia, jog vertinamas planas ar projektas iš tikrųjų turi reikšmingą poveikį nagrinėjamai teritorijai, tačiau yra tik tikimybė, kad toks poveikis susijęs su minėtu planu ar projektu.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nebuvo vertintos įstatymo normos ir pareiškėjos paraiškoje pateikti duomenys, o taip pat nesutinka, kad sprendimas neatitinka įstatyme keliamų formos ir turinio reikalavimų. Sprendime aiškiai nurodyta kokiu pagrindu buvo panaikinti Leidimai, t. y. kad Leidimai yra naikinami Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 39.1 papunktyje nustatytu pagrindu, kuris yra taikomas kai nustatoma, kad leidimai kirsti mišką išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (nustatomas leidimų kirsti mišką išdavimo neteisėtumas). Leidimų panaikinimo sprendime aiškiai nurodomos ir kitos teisės normos, t. y. PŪVPAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., kuris reglamentuoja poveikio aplinkai vertinimą, kai ūkinė veikla bus vykdoma Natura 2000 teritorijoje ir motyvai, t. y. kad norint gauti leidimą kirsti mišką Natura 2000 teritorijoje, prieš tai reikia gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Akivaizdu, kad tik įvertinus pareiškėjos paraiškas, kurių pagrindu buvo išduoti ir šiuo metu panaikinti Leidimai kaip neteisėti, buvo nustatyta, kad prieš išduodant Leidimus nebuvo gautos motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo pagal PŪVPAV įstatymo nuostatas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Iš pareiškėjos skundo ir prie jo pateikiamų priedų taip pat matyti, kad pareiškėjai buvo žinoma ir Tarnybos viešai skelbiama informacija Tarnybos interneto svetainėje apie LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, kuria LVAT išaiškino PŪVPAV įstatymo nuostatų taikymą prieš planuojant ūkinę veiklą (tame tarpe ir miško kirtimą) „Natura 2000“ teritorijose.