Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Oksanos Leonjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-12-21 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 187 str. 1 d. – 4 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-11 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d. – 8 mėnesių laisvės apribojimu,

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., skirtas laisvės apribojimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-24 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-14 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalis pakeista 90 parų arešto bausmę; arešto bausmę atliko 2019-11-22,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą: jis, 2020-02-02, apie 16.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sugyventine L. K. metu, tyčia sugriebė pastarąją rankomis už kaklo bei smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. B. visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad apie septynerius metus gyvena kartu su sugyventine L. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, gyvena dviese, daugiau su jais niekas negyvena. L. ir jis niekur nedirba, gauna pašalpą, jis registruotas darbo biržoje, iš tų pašalpų su L. kartu ir gyvena. 2020-02-01 šeštadienį visą dieną vartojo alkoholį, sekmadienį 2020-02-02 nuo pat ryto išgėrė du 0,5 l butelius vyno, po to dar kartu su sugyventine išgėrė vieną butelį degtinės. Jis buvo labai neblaivus. Vakare, 2020-02-02 apie 16.50 val., norėjo parūkyti, todėl atidarė langą miegamajame, tuo metu užėjo L., jai labai tas nepatiko, ji pradėjo bartis, jis susinervino, netyčia išvertė gėlių vazoną, stovėjusį ant palangės, dėl to L. dar daugiau pradėjo šaukti ir bartis ant jo. Jis neiškentėjo ir taip pat pradėjo šaukti ant jos, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis neiškentėjo ir abiem rankomis griebė ją už kaklo. Nenorėjo sukelti L. fizinio skausmo, o tik norėjo, kad ji apsiramintų, tačiau greičiausiai, būdamas neblaivus, neapskaičiavo savo jėgos ir per stipriai suspaudė jai rankomis už kaklo, bei sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko labai gailisi. L. iškarto pradėjo skambinti pagalbos telefonu ir kviesti policiją. Kadangi tarp jų jau nebe pirmas konfliktas, paskutinis buvo įvykęs 2018 metais, kai buvo uždarytas į areštinę. Po to konflikto su L. gyveno gerai, jis dirbo, todėl alkoholio praktiškai nevartojo, tik per šventes, su L. nekonfliktavo, viskas buvo gerai. Todėl 2020-02-02 nenorėdamas, kad jį vėl uždarytų, nusprendė išeiti iš namų. Todėl apsirengė ir išėjo. Namo grįžo tik kitą rytą, L. jį įleido. Jis jos atsiprašė už sukeltą konfliktą, ji jam atleido ir leido jam pasilikti namuose. Dėl konflikto labai gailisi, tiesiog pastaruoju metu jam niekaip nesiseka susirasti darbo, todėl pradėjo daugiau vartoti alkoholį, ir dėl to 2020-02-02 nesusivaldė ir neištvėręs L. kabinėjimosi, griebė ją už kaklo, tačiau dabar jis viską apgalvojo, antrą dieną jau alkoholio nebegeria, padarys viską, kad tokie konfliktai nepasikartotų, pasistengs kuo greičiau susirasti darbą, todėl alkoholio nebevartos. Esant būtinumui, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, gali pagyventi pas savo seserį (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-30)

Nukentėjusioji L. K. apie septynerius metus gyvena kartu su sugyventiniu K. B., adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, gyvena dviese, daugiau su jais niekas negyvena. Gyvena iš to, kad abu gauna pašalpas. 2020-02-02 K. nuo pat ryto pradėjo gerti alkoholį. Po to vėliau ji kartu su juo taip pat išgėrė keletą stikliukų degtinės, K. tuo metu jau buvo išgėręs daug daugiau. Apie 16.50 val. užėjo į kambarį ir pamatė, jog nuo palangės yra išvartyta jos vazoninė gėlė, iškarto pradėjo reikšti K. priekaištus, dėl to ką jis daro. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu jis rankomis griebė ją už kaklo ir rankas stipriai suspaudė, jai pradėjo trūkti oro, ji pradėjau dusti. Taip savo rankas jis laikė apie 2-3 sekundes, sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko ji pradėjo muistytis, bandant ištrūkti. Kažkaip jai pavyko numušti jo rankas nuo savo kaklo, po ko ji išbėgo iš kambario ir paskambino tel. 112. Bėgdama į virtuvę, atsitrenkė į virtuvės spintelę, dėl ko K. pretenzijų neturi, nes atsitrenkė pati dėl savo neatidumo. Išgirdęs, jog kviečia policiją, K. pabėgo iš buto. Ji buvo labai išsigandusi, todėl paskambino kaimynei D. ir paprašė, kad ji būtų su ja tą vakarą, nes nenorėjo, kad K. grįžtų. Kaimynė jų konflikto nematė, nes konflikto metu su K. buvo tik dviese. Atvykus policijos pareigūnams, paaiškino situaciją, kad sugyventinis ją smaugė, jie paieškojo K., tačiau niekur jo nerado. Pasakė pareigūnams, kad sugyventinis griebė ją už rankų, tačiau dėl šito jo veiksmo joks fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo. Po ko pareigūnai surašė jos parodymus ir išvažiavo. Ryte K. grįžo, labai nuoširdžiai atsiprašinėjo ir gailėjosi dėl jai sukelto fizinio skausmo, ji jam atleido ir leido jam pasilikti jų bute. Policijos pareigūnai išdavė jai nukreipimą med. ekspertų apžiūrai, tačiau medikų pagalbos jai nereikėjo, jokių smurto žymių po konflikto jai ant kaklo neliko, į medikus niekur nesikreipė, nes nebuvo tokio poreikio. Anksčiau 2018 metais tarp jų su K. buvo šeimyninis konfliktas, tačiau nuo to laiko viskas buvo gerai, gyveno taikiai iki šio sekmadienio, kol K. padaugino alkoholio ir smurtavo prieš ją. Konflikto metu K. sukėlė jai fizinį skausmą, bet civilinio ieškinio sugyventiniui neteiks. Šiuo metu pretenzijų K. neturi, jis jos atsiprašė, labai nuoširdžiai gailėjosi, todėl su juo susitaikė ir sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 8, 21-22)

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenimis, 2020-02-02, 17.21 val., BPC gautas L. K. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis K. B. rėkė namuose, konfliktavo, sudaužė gėles (b. l. 4)

2020-02-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos, buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų neaptikta. Prie protokolo pridėtos įvykio vietos nuotraukos bei vaizdo medžiaga (b. l. 9)

2020-02-04 apžiūros protokole užfiksuota 2020-02-02 vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu VID_20200202_183348(1), kurį atidarius matome 0.39 min. trukmės įrašą, kurį paleidę, matome prieš kamerą stovinčią L. K., kuri sako: “va, mušė, va, aš tuoj“, ir atsisega megztinį, po ko girdime vyrišką balsą: „ką, gėles sudaužė?“, L. K. atsako: „taip“, vyriškas balsas: „o ką jis Jums padarė, ne gėlėms...“, L. K.: „už kaklo, už kaklo man, va, matot, man kaip nudeginta čia, tai mažai matosi“, parodo sau į kaklą: „tai nepamatysite“, šalia stovintis pareigūnas klausia: „o ką, už kaklo, ką jis padarė?“, L. K.: „smaugė, va, už rankų paėmė, galiu nusirengti...“, pareigūnas: „nereikia, pasakykit, tik, ką jis padarė?“ , L. K.: „už rankų paėmė… vat ir netylėk, pasakyk, už rankų ir kaklo paėmė“. Įrašas baigiasi (b. l. 17-19)

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad K. B. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius baudžiamojo įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje uždraustą veiką, pasitvirtino. Pats kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė bendras įvykio aplinkybes. K. B. kaltę patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios L. K. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji pažymėjo, kad dėl smurtinių K. B. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, nurodė kokiu būdu ir aplinkybėmis prieš ją panaudotas fizinis smurtas. Objektyvūs bylos duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, teismas vertina, jog tai neginčytinai turėjo įtakos neteisėtiems jo veiksmams, šią aplinkybę jis iš esmės pripažino ir pats. Taigi, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., kadangi su sugyventine gyveno kartu keletą metų, vedė bendrą ūkį, K. B. veika vertintina kaip padaryta prieš šeimos narį. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. B. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos dydžiu.

Skirdamas bausmę K. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš sugyventinę, veika baigta. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. B. – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 4 str.). Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlytas bausmės dydis (1 metai laisvės apribojimo) šiuo atveju, atsižvelgus į kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančias aplinkybes yra adekvatus ir proporcingas, jo mažinti nėra pagrindo. Nustatytini ir tam tikri įpareigojimai. Nagrinėjamoje situacijoje tokios elgesio korekcijos priemonės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

K. B. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio. Teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 str. 3 d., 72² str. numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. K., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašu, kurie įrašyti į CD, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. skirti bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams.

K. B. paskirti Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. K., panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašu, kurie įrašyti į CD, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai.

Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.