Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-543-190/2013

Teisėja Ramunė Valiulytė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00540-2013-1

2013 m. spalio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. O., M. O. ir jų gynėjos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo

T. O. pripažinta kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir nuteista 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 22 val iki 6 val. ir per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pripažinta, kad M. O., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d. ir M. O. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Priverčiamosios medicinos priemonės M. O. taikyti iki pagerės jo psichikos būklė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. O. nuteista už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji 2011-08-02 apie 16 val., svetimo turto vagystės tikslu, kartu su nepakaltinamu sūnumi M. O. atėjo į parduotuvę „Norfos mažmena”, esančią adresu Klevų al. 4, Lentvaris, Trakų r., kur pirkimo salėje į vežmėlį įdėjo įvairias prekes, t.y. 1,29 kg saldainių „Lavelle” – 21,66 Lt vertės, 0,94 kg bananų – 2,77 Lt vertės, 4 vnt. varškės sūrelių „Baltais” - 2,36 Lt vertės, 10 vnt. sūrelių - 7,50 Lt vertės, drabužių segtukus - 2,99 Lt vertės, vazą - 11,90 Lt vertės, vazą - 12,90 Lt vertės, butelį trauktinės „Trejos Devynerios” - 21,99 Lt vertės, rankšluostį - 24,99 Lt vertės, vyrišką tualetinį vandenį „Playboy” - 44,99 Lt vertės, skutimosi putas „Nivea” - 13,79 Lt vertės, moterišką tualetinį vandenį „La Riva” - 17,89 Lt vertės, vyno butelį „Frontera” - 16,99 Lt vertės, sidro skardinę – 3,79 Lt vertės, tortų kremą „Emix” - 1,99 Lt vertės, 2 vnt. pudingų - 1,38 Lt vertės, 1 buteliuką dušo želės „Dove” – 9,49 Lt vertės, 1 butelį padažo „Felix” - 5,99 Lt vertės, 1 kavos pakelį „Jacobs” 500 g - 18,99 Lt vertės, 1,37 kg dešrelių - 15,06 Lt vertės, 0,96 kg mėsos sprandinės - 16,31 Lt vertės, 1,57 kg mėsos išpjovos - 25,10 Lt vertės, 1 pakuotę sūrio „Mozzarella” - 5,93 Lt vertės, 1 įpakavimą 0,26 kg sūrio „Rokiškis” - 5,72 Lt vertės, kurias užkloję striuke paslėpė vežimėlyje ir praėjo pro kasas už jas nesusimokėję. Tokiu būdu pagrobė prekių, kurių bendra vertė 312,47 Lt. Tokiais savo veiksmais T. O. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d.

Pripažinta, jog M. O. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2011-08-02, apie 16 val., kartu su motina T. O. svetimo turto vagystės tikslu atėjo į parduotuvę “Norfos mažmena”, esančią adresu Klevų al. 4, Lentvaris, Trakų r., kur pirkimo salėje į parduotuvės vežimėlį jo įvairias prekes, t.y. kur pirkimo salėje į vežimėlį įdėjo įvairias prekes, t.y. 1,29 kg saldainių „Lavelle” – 21,66 Lt vertės, 0,94 kg bananų – 2,77 Lt vertės, 4 vnt. varškės sūrelių „Baltais” - 2,36 Lt vertės, 10 vnt. sūrelių - 7,50 Lt vertės, drabužių segtukus - 2,99 Lt vertės, vazą - 11,90 Lt vertės, vazą - 12,90 Lt vertės, butelį trauktinės „Trejos Devynerios” - 21,99 Lt vertės, rankšluostį - 24,99 Lt vertės, vyrišką tualetinį vandenį „Playboy” - 44,99 Lt vertės, skutimosi putas „Nivea” - 13,79 Lt vertės, moterišką tualetinį vandenį „La Riva” - 17,89 Lt vertės, vyno butelį „Frontera” - 16,99 Lt vertės, sidro skardinę – 3,79 Lt vertės, tortų kremą „Emix” - 1,99 Lt vertės, 2 vnt. pudingų - 1,38 Lt vertės, 1 buteliuką dušo želės „Dove” – 9,49 Lt vertės, 1 butelį padažo „Felix” - 5,99 Lt vertės, 1 kavos pakelį „Jacobs” 500 g - 18,99 Lt vertės, 1,37 kg dešrelių - 15,06 Lt vertės, 0,96 kg mėsos sprandinės - 16,31 Lt vertės, 1,57 kg mėsos išpjovos - 25,10 Lt vertės, 1 pakuotę sūrio „Mozzarella” - 5,93 Lt vertės, 1 įpakavimą 0,26 kg sūrio „Rokiškis” - 5,72 Lt vertės, kurias užkloję striuke paslėpė vežimėlyje ir praėjo pro kasas už jas nesusimokėję. Tokiu būdu pagrobė prekių, kurių bendra vertė 312,47 Lt. Tokiais savo veiksmais M. O. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d.

Taip pat konstatuoti, kad šioje byloje priverčiamąsias medicinos priemones M. O. taikyti nebūtina ir perduoti jį, jo motinai, T. O., globai, nustatant jam medicininį stebėjimą.

Teismas, anot apeliantų, visiškai nepagrįstai nepripažino T. O. lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p, t.y. , kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, padėjo savo parodymais ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, nes skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išvados , jog.. „kaltinamoji T. O. prisipažino“, „kaltinamoji labai gailisi“. Tokia kaltinamosios T. O. pozicija buvo išreikšta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo proceso metu.

Taip pat T. O. ir M. O. atžvilgiu galima būtų pritaikyti ir BK 59 str. 1 d. 4 p. nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes iš bylos aplinkybių galima daryti išvadą, jog jų abiejų labai sunki turtinė padėtis lėmė šio nusižengimo padarymą. T. O. ir M. O. yra nedirbantys, neįgalieji asmenys, gauna mažas invalidumo pensijas. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į dar vieną svarbią aplinkybę, kad šiuo metu M. O. yra ne II grupės invalidas (koks buvo įvykio metu), o nuo 2012-05-25 jis yra pripažintas netekęs 80% darbingumo t.y. I grupės invalidas. Be to, be byloje nurodytų psichikos sveikatos sutrikimų, M. O. turi ir fizinių sveikatos sutrikimų.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog T. O. nuo 1994-07-07 yra išsiskyrusi ir pati viena išlaiko ir rūpinasi savo sūnumi M. O., kuriam yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. T. O. teigimu, ji yra vienintelis asmuo, galintis tinkamai prižiūrėti bei pasirūpinti M. O.. Jie, anot O., gyvena kartu, su jais kartu daugiau jokie šeimos nariai negyvena ir juos, kaip artimus giminaičius, sieja didelis prisirišimas ir tik su ja sūnus jaučiasi saugiai ir ramiai. Nuo pat mažens ji, kaip motina, skyrė jam visą savo motinišką meilę bei dėmesį, todėl be motinos jis jaustųsi visiškai palūžęs, o tai galėtų dar stipriau pabloginti jo, , psichinę būklę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tai, jog ji išlaiko ir globoja sunkiomis ligomis sergantį ir neįgalų savo sūnų M. O., turėtų būti pripažinta T. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taip pat, anot apeliantų, dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog M. O. visiškai nebūtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat nėra būtinumo taikyti ir kitas priverčiamąsias priemones. Atsižvelgiant į LR BK 98 str. 7d. nuostatą, t.y. jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas, todėl šią nuostata galima taikyti M. O. atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tokiu būdu M. O. nebūtų atskirtas nuo savo motinos ir globėjos T. O. ir tai padėtų M. O. išvengti didžiulio psichinio sukrėtimo, kurį jis patirtų, jei būtų nuo jos atskirtas ir patalpintas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą. Taip pat tai padėtų išvengti streso ir dar didesnio susirūpinimo sūnaus likimu T. O.. teigimu, jos pačios sveikatos būklė irgi yra gana sunki, jai yra sunku judėti ir ji taip pat yra pripažinta neįgalioju asmeniu, netekusiu 60 % darbingumo, t.y. II grupės invalide. Todėl T. O. prašo atkreipti dėmesį, kad atlikti teismo paskirtą bausmę, t.y. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis, jai būtų labai sudėtinga ne tik dėl to, kad turi nuolat prižiūrėti sūnų, bet ir dėl jos sunkios sveikatos būklės.

Dėl visų išdėstytų aplinkybių, T. O. manymu, jai paskirta per griežta bausmė ir prašo jai skirti kitą bausmę, numatyta LR BK 178 str. 4d. sankcijoje, o būtent baudą, kurią ji, gaudama invalidumo pensiją, galėtų sumokėti.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog apeliantai sutiktų, jeigu sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti ar netaikyti priverčiamąsias medicinos priemones M. O., teismas nuspręs skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau tokiu atveju ekspertizę būtina pavesti atlikti kitam, nepriklausomam ekspertui.

Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad T. O. ir M. O. yra neteisti bei nebausti administracine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji T. O. ir gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų T. O., M. O. ir jų gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013m.gegužės 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais ir, nors nuteistieji ir jų gynėja ginčija T. O. paskirtą bausmę, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jai paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai, nuteistosios asmenybei ir nėra per griežta. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pilnai ir objektyviai ištyręs bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl M. O. kaltės bei priverčiamosios medicinos priemonės – stacionaraus stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymo.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamąją byla, skundžiamu teismo nuosprendžiu bei apeliaciniu skundu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. O. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajai T. O. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jos padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas nuteistajai bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistosios asmenybę.

T. O. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, jog ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi už savo baudžiamąjį nusižengimą bei padėjo jį išaiškinti, tai, jog jie baudžiamąjį nusižengimą padarė dėl jų abiejų labai sunkios turtinės padėties, o taip pat, jog išlaiko ir globoja sunkiomis ligomis sergantį ir neįgalų savo sūnų bei, atsižvelgiant į tai, paskirti jai švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

Nuteistosios prašymą, kad teismas nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi, kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, kadangi iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistoji T. O., ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažinusi ir gailėjusis dėl padarytos nusikalstamos veikos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakeitė savo parodymus kalta prisipažino tik iš dalies, tai yra ji ginčijo esmines bylos aplinkybes ir nebuvo visiškai nuoširdi.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė konstatuojama esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2009, 2K-122/2012).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta aukščiau, T. O. teisme pakeitė savo parodymus ir duodama tokius parodymus neprisidėjo prie baudžiamajai bylai reikšmingų aplinkybių teisingo nustatymo, o atvirkščiai – klaidino teismą. Toks apeliantės elgesys negali būti pripažintas prisipažinimu padarius nusikaltimą ir nuoširdžiu gailesčiu.

Apeliantė nurodo, jog teismas skirdamas jai bausmę, nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad baudžiamasis nusižengimas buvo padarytas dėl labai sunkios turtinės padėties, tačiau kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu ir jį atmeta.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta lengvinanti aplinkybė, kai nusikalstama veika padaroma dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ši aplinkybė reiškia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2009).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistoji T. O. savo sunkią turtinę padėtį grindžia tuo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu ji ir jos sūnus gyveno tik iš paskirtų pensijų. Tačiau pažymėtina, kad T. O. ir M. O. gaunamos, nors ir ne itin didelės, tačiau nuolatinės pajamos, t.y. jų invalidumo/netekto darbingumo ir šalpos pensijos bei paskirtos kompensacijos (b.l. 150, 156), nėra pagrindas pripažinti sunkią turtinę ar beviltišką padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniu skundu nuteistoji jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę prašo pakeisti į baudą, o teismo posėdyje nurodė, jog baudą mokėtų būtent iš gaunamų pensijų. Taigi, kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija, o bylos duomenys nepagrindžia, kad nuteistoji T. O. nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties. Atsižvelgus į išdėstytą, nėra pagrindo pripažinti T. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p.

Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti T. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, jog ji išlaiko ir globoja sunkiomis ligomis sergantį ir neįgalų savo sūnų (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ji prižiūri neįgalų sūnų nesutrukdė jai ne tik padaryti nusikalstamą veiką, bet į ją įtraukti ir nepakaltinamą sūnų, kuris negalėjo suvokti veikos pavojingumo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai T. O. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė, bausmę paskyrė tinkamai įvertinęs nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, nuteistosios asmenybę, veikų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei paskyrė tinkamą bausmę. T. O. padarė baudžiamąjį nusižengimą iš savanaudiškų paskatų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paskyrė apeliantei laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į bylos duomenis, tokia bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Pakeitus T. O. paskirtą bausmę į bauda, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, kolegijos vertinimu, nebus pasiekti bausmės tikslai, nes, kaip jau minėta aukščiau, T. O. pragyvenimo šaltinis yra gaunamos socialinės pensijos. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nors T. O. ir yra netekusi 60 proc. darbingumo, tačiau vis tik iš dalies yra darbinga, ką patvirtina Darbingumo lygio pažyma Nr. 0634402 (b.l. 146), o paskirtas įpareigojimo dydis, t.y. per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, negali būti pripažintas per didelis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas ir dėl M. O. kaltės bei priverčiamosios medicinos priemonės – stacionaraus stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymo.

Lietuvos Respublikos BK 98 str. 3 d. nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. 2012-02-28 – 06-04 VTPT prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 78TPK-59/2012 konstatuota, kad M. O. dėl jo sveikatos būklės reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje. (b.l. 89-91). Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. O. nustatyta, kad šiuo metu jis serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, ne kartą buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje. Aukštesnės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas I. Ramanauskas, susipažinęs su gynėjos pateiktu dokumentu t.y. 2013-07-16 VĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. S2/2013, atlikta remiantis T. O. prašymu, parodė, jog, nepaisant šioje išvadoje įrašytos rekomendacijos skirti M. O. ambulatorinį gydymą, I. Ramanausko nuomone, stacionarus gydymas M. O. būtų efektyvesnis nei ambulatorinis, nes anksčiau M. O. gydymas buvo apleistas. Taip pat pažymėjo, jog nusikalstama veika buvo padaryta būtent M. O. gydantis ambulatoriškai. Specialisto teigimu, tai, jog po jo (I. Ramanausko) atliktos 2012-02-28 – 06-04 ekspertizės M. O. buvo du kartus (nuo 2012-06-06 iki 2012-06-21 ir nuo 2013-03-13 iki 2013-04-25) gydytas stacionare rodo, jog jam du kartus psichikos būklė buvo paūmėjusi, kas tik sustiprina manyma, jog M. O. būtinas būtent stacionarus gydymas, t.y. gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje.

Kolegija, priimdama sprendimą netenkinti apeliacinio skundo prašymo pakeisti M. O. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį gydymą, remiasi 2012-02-28 – 06-04 VTPT prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. 78TPK-59/2012, paremtu atliktu išsamiu tyrimu, todėl jo teisėtumu ir pagrįstumu netikėti teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013-07-16 VĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. S2/2013 yra tik konsultacinio pobūdžio ir, kaip jau minėta aukščiau, atlikta T. O. prašymu. Pažymėtina, kad sutinkamai su Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 36 str. dėl psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sprendžia teismas, vadovaudamasis šio įstatymo 27 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu ir šiuo atveju buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.

Apeliacinės instancijos manymu, skunde nurodytos aplinkybės, kad M. O. gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, vartoja vaistus, šiuo metu nešalina būtinumo jo atžvilgiu taikyti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje. Be to, pažymėtina, jog ligonių psichikos būklė yra vertinama kas 6 mėnesius, todėl nustačius teigiamų pakitimų, M. O. gydymas gali būti pakeistas.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinė instancija konstatuoja, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistųjų T. O., M. O. ir jų gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.