- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-1190-485/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Trečiasis asmuo
- S. G. S., S. S., T. S.
- Kategorijos
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiųjų asmenų S. G. S., S. S. ir T. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-694-364/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Kauno miesto savivaldybė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), J. R., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiais vaikais E. D., gim. (duomenys neskelbtini)ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš pagalbinės patalpos, plane pažymėtos 3-7/10,77 kv.m., esančios(duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais.
Atsakovai D. R. ir J. R. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su atsakovais gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 3-7/10,77 kv.m., nuomos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovų D. R. bei J. R. sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė atsisakė pareikšto reikalavimo iškeldinti D. R., gim. (duomenys neskelbtini), J. R., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiais vaikais E. D., gim. (duomenys neskelbtini)ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš pagalbinės patalpos, plane pažymėtos 3-7/10,77 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, bei sutiko su priešieškinio reikalavimu dėl nuomos sutarties sudarymo ir įsipareigojo su atsakove D. R. sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 3-7/10,77 kv.m., nuomos sutartį per du mėnesius nuo Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, pažymėjo, kad taikos sutarties sudarymas įstatymui neprieštarauja, šalių ar kitų asmenų interesų nepažeidžia.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovų D. R. bei J. R. sudarytą taikos sutartį.
Tretieji asmenys nurodo, jog teismas neteisėtai patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kadangi ji pažeidžia trečiųjų asmenų interesus bei sukuria tokią teisinę situaciją, kuri prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. S. 1989 m. birželio 10 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 117 buvo leista gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastogėje įsirengti gyvenamąjį kambarį 27,31 kv.m ploto, padidinti verandą ir įsirengti pagal suderintą projektą. 1992 m. lapkričio 21d. kadastrinių matavimų duomenimis prie gyvenamojo namo, esančio( duomenys neskelbtini), pristatytas priestatas 2a2/pž, kuriame įrengta virtuvė (3-7/10,77 kv.m), virš jos koridorius (3-9/3,05 kv.m) ir kambarys (3-10/16,63 kv.m) bei kambarys (3-11/23,76 kv.m). 1994 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu panaikintas 1989 m. birželio 10 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 117, įrengtos 54,21 kv.m ploto patalpos neįteisintos. Taigi, palikėjas A. S. yra statytojas, kuris antrajame pastato aukšte įsirengė koridorių (3-9/3,05 kv.m), kambarį (3-10/16,63 kv.m) bei kambarį (3-11/23,76 kv.m). Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po A. S. mirties priėmė jo motina S. S., ji galėtų perimti jo, kaip minėtų patalpų statytojo teises, ir įsiteisinti savavališką statybą arba pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atstatyti patalpas į pradinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovai nebeturėtų jokio pagrindo gyventi kambaryje (3-10/16,63 kv.m) bei kambaryje (3-11/23,76 kv.m), kurie priklausytų S. S., kaip A. S. teisių perėmėjai. Taikos sutartimi šalys susitarė sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 3-7/10,77 kv.m., nuomos sutarti per du mėnesius nuo Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Minėta patalpa reikalinga atsakovams patenkant į savavališkai A. S. pastatytas patalpas, esančias antrajame aukšte (kambarį (3-10/16,63 kv.m) bei kambarį (3-11/23,76 kv.m). LR CK 6.581 straipsnis numato, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Savarankiškos nuomos sutarties dalyku negali būti kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, atsakovų reikalavimas sudaryti tokią nuomos sutartį, kurios objektu būtų tik pagalbinė patalpa (kadangi antrajame aukšte esančios patalpos kuriose atsakovai gyvena yra savavališkai pastatytos ir negali būti nuomos objektu) prieštaravo LR CK numatytiems imperatyviems reikalavimams.
Atsiliepimas
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris susideda iš 2 kambarių, 60,72 kv.m bendrojo ploto, tame tarpe ir ginčo patalpos 3-7/10/77, kurios yra buto (duomenys neskelbtini) pagalbinės patalpos. Pagal 2010-11-19 sudarytą Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 201-9-487 S. G. S. išnuomota 49,00 kv.m bendrojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau ginčo patalpos pagal nurodytą nuomos sutarti nebuvo išnuomotos. CPK 47 str. 1 d. numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Šiuo atveju tretieji asmenys pasirinko dalyvauti byloje ieškovo pusėje, t.y. iš esmės palaikė ieškovo Kauno miesto savivaldybės poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai nurodo, jog nei vienas iš trečiųjų asmenų nėra priėmęs mirusio asmens A. S. palikimo, todėl tretieji asmenys klaidingai nurodo, kad yra pažeidžiami jų, kaip trečiųjų asmenų, teisėti interesai. Tik vienas iš trečiųjų asmenų, t.y., V. S., pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl kitų trečiųjų asmenų interesai nėra pažeidžiami. Tretieji asmenys neturi pagrindo ginčyti taikos sutartį, kadangi ši yra priimta dėl gyvenamosios patalpos pažymėtos namo plane indeksu 3-7/10,77 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini). Šioje patalpoje yra dujinė viryklė, virtuvės spintelės, atvestas vandentiekis. Tai reiškia, kad ši patalpa atitinka sanitarinius reikalavimus. Į šias patalpas patenkama atskiru įėjimu. Tretieji asmenys gyvena atskirose izoliuotose patalpose, dėl kurių, jie yra sudarę atskirą gyvenamųjų patalpų sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje, ši bylos šalių teisė negali būti paneigta. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Tai reiškia jog šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitinkinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes patvirtinus ją bylos nagrinėjimas toliau nevyksta, byla nutraukiama (CPK 140 str. 3 d.). Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, kad bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos tų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006). Taikos sutartimi galima susitarti tik dėl tų materialinių (ir procesinių) teisinių reikalavimų, kuriais šalys gali disponuoti. Taikos sutartimi negalima spręsti trečiųjų asmenų, nesančių taikos sutarties šalimis, teisių ir pareigų klausimų, taip pat netiesiogiai pažeisti trečiųjų asmenų teisių. Spręsdamas klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ginčo specifiką ir kiekvieno iš dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi, o taip pat turėjo patikrinti, ar ši taikos sutartis tiesiogiai ar netiesiogiai nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Ieškovė, reikšdama ieškinį, nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-10-25 įsakymu Nr. A-3505 perdavė naudotis S. G. S. 1 kambario 20,39 kv. m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas (13,80 kv. m kambarys (3-6), 1,11 kv. m koridorius (3-14) ir dalis bendrai naudojamų patalpų: 1/2 nuo 8,34 kv. m virtuvės (3-5), 1/2 nuo 2,62 kv. m koridoriaus (3-12) ir 1/2 nuo 1,90 kv. m koridoriaus (3-13), esančias bute (duomenys neskelbtini), ir 237/1000 ūkinio pastato 2I2Ž (duomenys neskelbtini) bei 2001 m. liepos 4 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą su S. G. S.. Šio įsakymo pagrindu su S. G. S. 2010-11-19 sudaryta nauja Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 201-9-487, kuria jai buvo išnuomota 49,00 kv.m. bendrojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau Kauno miesto savivaldybė negali perduoti naudotis S. G. S. buto (duomenys neskelbtini) pagalbinės patalpos plane pažymėtos 3-7/10,77 kv.m., kadangi ją be teisinio pagrindo yra užėmę D. R., J. R., bei jų nepilnamečiai vaikai E. D., gim. (duomenys neskelbtini)ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi, šitaip apibrėždama teisinį ginčą, ieškovė patvirtino, jog šioje byloje pareikšto reikalavimo išsprendimas turi tiesioginę įtaką trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, kadangi teismas konstatuos, ar atsakovai pagrįstai naudojasi užimtomis patalpomis bei, to pagrindo nesant, šios patalpos bus perduotos tretiesiems asmenims. Tuo tarpu priešieškiniu atsakovai prašė įteisinti jų gyvenimą užimtose patalpose, kurį ieškovė laikė neteisėtu, bei sudaryti patalpų nuomos sutartį. Taigi, bylos šalių sudaryta taikos sutartis iš esmės prilygsta ieškinio pripažinimui, t.y. ieškovė nebeteigia, jog atsakovai užimtose patalpose gyvena neteisėtai, bei šį faktą ieškovė įsipareigojo įteisinti, t.y. sudaryti su atsakovais gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 3-7/10,77 kv.m., nuomos sutartį. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog ieškovės ir atsakovų suinteresuotumas šioje byloje tapo vienodas, tačiau yra priešingas trečiųjų asmenų, kurie pradžioje pritarė ieškovės nuomonei, jog atsakovai užimtose patalpose gyvena neteisėtai, suinteresuotumui byloje. Teismo manymu, tokios taikos sutarties patvirtinimas, neįvertinus priešingos šalies, šiuo atveju trečiųjų asmenų argumentų ir nuomonės, ir taikos sutartimi patvirtintoms trečiojo asmens ginčytinoms aplinkybėms įgijus res judicata galią (CK 6.985 str. 1 d.), užkirstų kelią trečiųjų asmenų interesų gynybai, o tuo pačiu ir teisingumo įgyvendinimui. Sandoris, kuriuo ribojamas teisingumo įgyvendinamas, pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai, yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Kadangi taikos sutartis iš esmės prieštarauja trečiųjų asmenų byloje išreikštiems reikalavimams bei pažeidžia jų interesus, tokią taikos sutartį teismas privalėjo atsisakyti tvirtinti (CPK 42 str. 2 d.).
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsisakant patvirtinti 2012 m. kovo 12 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovų D. R. bei J. R. (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., 339 str.,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės - atsisakyti patvirtinti 2012 m. kovo 12 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovų D. R. bei J. R. civilinėje byloje Nr. 2-694-364/2012.