- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- 1S-312-873/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- V. D.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. (V. D.) atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus (toliau – ir atstovas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. D. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. RV-25-2424 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. D. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu V. D. nusikalstama veika iš BK 179 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 179 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalis dėl V. D. paskirtų bausmių subendrinimo panaikinta, bausmės subendrintos iš naujo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos su šiuo nuosprendžiu pagal BK 179 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. rugsėjo 29 d. Neatlikta bausmės dalis 2023 m. liepos 20 d. – ketveri metai du mėnesiai devynios dienos. Nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2024 m. sausio 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2023 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. RV-25-2424 (toliau – ir Komisijos nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam V. D. lygtinio paleidimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 4 dalies pagrindu. Rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. D. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Komisijos 2023 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. RV-25-2424. Teismas konstatavo, kad nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio bei mąstymo teigiama kaita, tačiau jis turi emocinės gerovės, elgesio bei mąstymo probleminių sričių, du kartus baustas drausmine tvarka ir tik du kartus skatintas. Teismas pažymėjo, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, sprendė, kad dabartiniame bausmės vykdymo etape nuteistojo koreguotinų sričių tinkama dinamika negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės.
Šalies argumentai
5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistojo V. D. atstovas advokatas Dainius Dargevičius prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. liepos 24 d. nutarimą; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir tenkinti prašymą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią nuteistojo priežiūrą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atstovo teigimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta formaliai, paviršutiniškai, neatsižvelgiant į visų aplinkybių visumą, todėl ji turi būti panaikinta.
5.2. Atstovas nesutinka su Komisijos nutarime išdėstytu teiginiu, kad V. D. linkęs nedirbti pataisos įstaigoje. Priešingai, V. D. sutiktų dirbti pataisos įstaigoje pagal įgytas želdinių tvarkytojo arba baldžiaus specialybes, tačiau jam siūlomas tik valytojo ar virtuvės pagalbininko darbas. Nurodo, kad V. D. užsiima individualia veikla – karoliukų ir apyrankių vėrimu, gauna iš jos pajamų. Atstovo teigimu, būtų nelogiška, finansiškai nepelninga, neorientuota į ateitį V. D. atsisakyti savo vykdomos individualios veiklos ir dirbti bet kokį darbą pataisos įstaigoje. Pažymi, kad nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog V. D. atsisakymas dirbti sietinas su nuteistųjų neformaliųjų taisyklių palaikymu, tačiau šis teiginys yra visiškai nepagrįstas. Akcentuoja, kad neteisinga, jog nuteistasis nori užsiimti individualia veikla, tačiau privalo dirbti pataisos įstaigos jam siūlomą darbą, nes kitu atveju jis charakterizuojamas neigiamai. Pažymi, kad V. D. formaliai yra patvirtinęs galimybę įsidarbinti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir darbo nevengia. Nurodo, kad lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju V. D. planuoja dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus kalėjimo administracijai yra pateikęs tai patvirtinantį įmonės direktoriaus R. S. 2023 m. gegužės 15 d. pasirašytą raštą. Be to, nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. V. raštą, kuriame nurodoma, jog lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju V. D. būtų priimtas dirbti vadybininku su visomis darbo bei socialinėmis garantijomis.
5.3. Nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad V. D. savigarba ir savivertė sietini su siekiu išlaikyti savo statusą dabartinėje socialinėje aplinkoje. Pasak atstovo, minėtas skundžiamos nutarties teiginys sudaro prielaidą manymui, kad nuteistasis iš pataisos įstaigos turi išeiti praradęs bet kokį pasitikėjimą savimi bei sumenkinęs asmeninės savigarbos ir savivertės lygį. Atkreipia dėmesį, kad nors skundžiamoje nutartyje V. D. siekis būti pripažintam ir teigiamai suformuoti savo įvaizdį pateikiama kaip išskirtinai neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje minėta savybė yra visiškai normali. Pasak atstovo, skundžiamoje nutartyje net nesvarstomas variantas, kad V. D. pasitikėjimas savimi, savivertės ir (ar) savigarbos lygis gali būti sietinas su jo įsitraukimu į dvasinius užsiėmimus – nuteistasis nuo 2021 m. gruodžio mėnesio dalyvauja Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos organizuojamose Šventojo rašto studijose, 2023 m. vasario – balandžio mėnesiais išklausė užsiėmimus tema „Evangelijos tiesa išlaisvina nuo priklausomybių“. Tvirtina, kad būtent tokie užsiėmimai suteikia galimybę V. D. savo gyvenime dvasiškai ir (ar) morališkai tobulėti bei į savo ateities gyvenimą žiūrėti pozityviai, nepaisant neteisingų ir neteisėtų praeities poelgių.
5.4. Atstovas taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad V. D. veikė nusikalstamai kartu su tėvu, todėl jo šeimyninė aplinka galimai buvo vienu iš stimulų jo nusikalstamumo raiškai. Pažymi, kad V. D. sukūrė savo šeimą, 2021 m. susituokė, susilaukė vaiko, kuriam dabar aštuoni mėnesiai. Tvirtina, kad dabartinė V. D. šeimyninė aplinka yra visiškai kitokia nei buvo nusikalstamos veikos padarymo metu. Akcentuoja, kad V. D. su šeima bendrauja telefoniniais pokalbiais, laiškais, be to, žmona su sūnumi lanko jį įkalinimo įstaigoje. Nurodo, kad V. D. padeda savo sutuoktinei išlaikyti vaiką bei prisideda prie dukters iš buvusios santuokos išlaikymo. Atstovo teigimu, akivaizdu, kad V. D. susilaukia daug palaikymo iš artimųjų žmonių ir savo šeimos, jo dabartinės vertybės yra šeima ir jos gerovė, o tai vertintina kaip nuteistojo tolesnę integraciją galintis palengvinti veiksnys.
5.5. Atstovo teigimu, pats bausmės skyrimas ir realus jos didžiosios dalies atlikimas V. D. jau padarė pakankamą poveikį, kad ateityje jis nebenusikalstų. Pažymi, kad V. D. yra teistas tik vieną kartą ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, praeityje niekuomet nebuvo lygtinai paleistas, todėl niekada nebuvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygų. Pasak atstovo, tai suponuoja prielaidą, kad nėra vienareikšmiško pagrindo manyti, jog V. D. pažeis lygtinio paleidimo sąlygas, kadangi tokia galimybė (lygtinis paleidimas) jam niekada nebuvo suteikta. Akcentuoja, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytus apribojimus ir sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nurodo, kad lygtinis paleidimas yra galimybė nuteistajam parodyti, jog jis gali sėkmingai integruotis į visuomenę ir socializuotis.
5.6. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pabrėžiama, jog nuteistojo V. D. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau nepažymima, kad realiai jo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, t. y. jis bausmės atlikimo metu sumažino savo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys balus. Pasak atstovo, iš skundžiamos nutarties turinio susidaro įspūdis, kad V. D. turint bent vieną neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, visos kitos teigiamos aplinkybės tampa nereikšmingos. Pažymi, jog vien tik neigiamų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų vertinimas, neatsižvelgiant į teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, prieštarauja teisingumo principui.
5.7. Tvirtina, kad V. D. yra suformulavęs aiškius tikslus ir siekius, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dirba ir siekia toliau dirbti, kai išeis į laisvę, t. y. stengiasi sėkmingai integruotis į visuomenę ir ruošiasi naujam gyvenimo etapui. Pasak atstovo, būtina atsižvelgti į tai, kad V. D. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir demonstruoja akivaizdžias pastangas stengiantis aktyviau įsitraukti į resocializacijos procesą. Skunde nurodomi V. D. vykdomų priemonių ir programų rezultatai: 1) 2019 m. vasario 7 d. – 2019 m. gegužės 7 d. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; 2) nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. birželio 14 d. lankė meno terapijos grupę; 3) nuo 2019 m. birželio 28 d. lankė savęs pažinimo grupę; 4) 2020 m. kovo 27 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo užsiėmime „Meditacinis mandalų spalvinimas ir diskusija“; 5) nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. birželio mėnesio dalyvavo neformalaus švietimo veikloje – lankė anglų kalbos būrelį; 6) 2023 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo baldžiaus specialybę; 7) 2023 m. gegužės 10 d. dalyvavo „Nacionalinio instituto Socialinės integracijos“ programoje „Aš esu pokytis“; 8) 2023 m. balandžio 12 d. dalyvavo savanorių vedamuose grupiniuose užsiėmimuose rizikingai ir žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims; 9) 2023 m. balandžio 6 d. V. D. įteikta pažyma, patvirtinanti jo dalyvavimą dvidešimt keturių akademinių valandų užsiėmimuose tema „Psichologinė savęs analizė grupėje (socialinė ir psichologinė integracija)“; 10) 2023 m. liepos 4 d. V. D. įteikta pažyma apie dalyvavimą teisinio ugdymo mokymuose tema: „Šeimos teisė“ – išklausė trylika teorinių ir praktinių mokymo valandų.
5.8. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pateikiami prieštaringi teiginiai. Viena vertus, nurodoma, kad pagal pataisos įstaigos psichologo 2023 m. liepos 12 d. pateiktus duomenis, V. D. būdingas atvirumas, polinkis aptarti tiek savo padarytą nusikaltimą, tiek nusikalstamumą apskritai; nors nuteistasis gali būti orientuotas į savęs pateikimą iš gerosios pusės bei savo veiksmų praeityje racionalizavimą, pateisinimą, tačiau geba įvertinti ir savo neigiamų savybių bei nuostatų įtakos dalį tiek nusikaltimo, tiek kitų aktualių problemų kontekste. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad vertinimo metu nestebima, jog nuteistasis linkęs analizuoti savo nusikalstamą elgesį iš objektyviosios pusės, nusikaltimų pasekmes suvokia iš savo asmeninių bei savo artimųjų požiūrio taško, stokoja gilesnės nusikalstamų veikų analizės plačiąją, visuomenine prasme.
5.9. Atstovo teigimu, skundžiamoje nutartyje ir Komisijos nutarime itin didelė reikšmė teikiama V. D. nusikalstamo elgesio ypatumams ir jo padarytai nusikalstami veikai, tačiau toks selektyvus vertinimas prieštarauja teisingumo principui. Akcentuoja, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbus nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei jo noras rodyti pastangas resocializacijos proceso įgyvendinime.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
7. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad V. D. formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 4 dalyje. Apylinkės teismas nuteistojo skundo netenkino, sutikdamas su Komisijos nutarimo išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo riziką. Atstovas teigia, jog tokia apylinkės teismo pozicija nepagrįsta, sprendimas formalus, paviršutiniškas, priimtas neatsižvelgus į visų aplinkybių visumą. Apygardos teismas sprendžia, ar apylinkės teismas tinkamai įsigilino į pateiktą medžiagą, įvertino duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, jo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu.
8. Skunde nesutinkama su išvada, kad V. D. nėra linkęs dirbti pataisos įstaigoje, pabrėžiama, jog nuteistasis vykdo individualią veiką, įgijo želdinių tvarkytojo ir baldžiaus specialybes, formaliai patvirtino galimybę dirbti po paleidimo iš pataisos įstaigos. Apygardos teismas vertina, kad, priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo asmens bylos duomenys apylinkės teismo išvados pagrįstumą patvirtina. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2023 m. liepos 13 d. išvados Nr. RV-25-2273 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nuteistasis bausmės atlikimo metu įdarbinamas nesiprašė, išliko orientuotas į mokymąsi, pokalbio metu nuteistasis nurodė, jog dirbti įstaigos siūlomo valytojo ar virtuvės darbuotojo darbo nenorėtų, tačiau sutiktų dirbti pagal turimą specialybę želdinių tvarkytoju ar baldžiumi, taip pat sutiktų dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau ne pačioje įstaigoje. Įvertinus šias aplinkybes, nesutiktina su atstovo argumentais, kad nuteistasis, atsisakydamas dirbti darbus, kuriuos realiai gali suteikti pataisos įstaiga, iš tiesų turi teigiamas nuostatas darbinės veiklos atžvilgiu. Taip pat, nors iš asmens bylos matyti, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. balandžio 11 d. įsakymu nuteistajam yra leista užsiimti individualia veikla – karoliukų ir apyrankių vėrimu bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones, nuteistasis teigia, jog individualią veiklą vykdo nuo 2023 m. balandžio mėnesio ir yra uždirbęs 585,00 Eur, tačiau nei apylinkės, nei apygardos teismui pajamų gavimo iš darbinės veiklos patvirtinančių įrodymų nepateikta. Atstovo skunde dėstomi argumentai apie tai, kokia darbine veikla nuteistajam užsiimti būtų pelningiau, neleidžia spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino V. D. nenorą dirbti pataisos įstaigoje kaip susijusį su nuteistųjų neformaliosiomis taisyklėmis. Taip pat šios išvados teisingumą, apygardos teismo vertinimu, patvirtina socialinio tyrimo išvados duomenys apie tai, kad nuteistasis iki suėmimo oficialaus darbo neturėjo, darbinės patirties nėra įgijęs, nestebimos nuteistojo iniciatyvos darbinę patirtį (ar tam tikrus įgūdžius) pradėti kaupti bausmės atlikimo metu. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis oficialiai patvirtino galimybę dirbti po paleidimo iš pataisos įstaigos, tai vertintina teigiamai, tačiau ši aplinkybė visgi nėra susijusi su nuteistojo požiūriu į darbinę veiklą pataisos įstaigoje. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina, jog nepaisant teigiamų nuostatų mokymosi atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai pabrėžė nuteistojo neigiamą nuostatą į darbą pataisos įstaigoje kaip vieną iš probleminių sričių, išliekantį kriminogeninį veiksnį, turintį įtakos pakartotinei nusikalstamo elgesio rizikai.
9. Pasako atstovo, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog V. D. aukštas pasitikėjimas savimi, savivertės bei savigarbos lygis sietini su siekiu išlaikyti savo statusą dabartinėje socialinėje aplinkoje. Su tokiu teiginiu nesutiktina. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis save pateikia išskirtinai tik iš teigiamos pusės, neįvertina neigiamų savybių, kurias norėtų koreguoti, menkina savo atsakomybę nusikalstamuose veiksmuose. Tai leidžia kelti prielaidas apie nuteistojo savivaizdžio neadekvatumą, polinkį pervertinti savo sėkmę bei galimybes nenumatant savo elgesio tolimesnių pasekmių, kas gali būti siejama su nuteistojo įsitraukimu į probleminį bei rizikingą elgesį. Atitinkamai, objektyvaus savivaizdžio stoka įvardinta kaip nuteistojo dinaminis kriminogeninis veiksnys, darantis įtaką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Atstovo pasvarstymai apie iš skundžiamos nutarties išvadų darytiną prielaidą manymui, kad nuteistasis iš pataisos įstaigos turi išeiti praradęs bet kokį pasitikėjimą savimi bei sumenkinęs asmeninės savigarbos ir savivertės lygį, nėra pagrįsti.
10. Nesutinkant su apylinkės teismo nutartimi, skunde akcentuojamos nuteistąjį V. D. teigiamai apibūdinančios aplinkybės – dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, tikslinėse programose, palaikomi socialiniai ryšiai su šeima. Asmens bylos duomenys šiuos nuteistojo atstovo skunde dėstomus argumentus patvirtina. Vis tik, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nuteistąjį V. D. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu įvairiuose užsiėmimuose, tikslinėse programose, palaikomais socialiniais ryšiais su artimaisiais, buvo vertintos ir apylinkės teismo. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad V. D. veikė nusikalstamai kartu su tėvu, todėl jo šeimyninė aplinka galimai buvo vienu iš stimulų jo nusikalstamumo raiškai, pabrėžiamos jo pasikeitusios vertybės, šeimos sukūrimas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas įvertino abi skunde dėstomas aplinkybes – tiek nusikalstamos veikos padarymą kartu su tėvu, tiek palaikymą, kurio nuteistasis sulaukia iš šeimos narių ir artimųjų. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas pagrįstai vertino visus nuteistojo šeiminius ryšius, neatmesdamas santykių su tėvu, su kuriuo nuteistąjį siejo ir bendra kriminalinė patirtis. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas V. D. sulaukiamą palaikymą iš šeimos narių, artimųjų, vertino kaip nuteistojo tolesnę integraciją visuomenėje galintį palengvinti veiksnį. Be kita ko, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad atlikdamas bausmę nuteistasis du kartus buvo skatintas, jam buvo leista užsiimti individualia veikla – karoliukų ir apyrankių vėrimu. Šiame kontekste sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys turi būti įvertinti visumoje, nė vienų iš jų neišskiriant.
11. Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad skundžiamoje nutartyje pateikiamos prieštaringos išvados, susijusios su V. D. gebėjimu įvertinti savo nusikalstamą elgesį. Priešingai, skundžiamoje nutartyje nurodomi tiek pataisos įstaigos psichologo 2023 m. liepos 12 d. pateikti duomenys, tiek aktualūs Socialinio tyrimo išvados teiginiai, kurie papildo vieni kitus, ir kurių įvertinimas apylinkės teismui leido padaryti motyvuotas išvadas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, analizuodamas nuteistojo veiksmus, nukreiptus į elgesio ir mąstymo pozityvius pokyčius, įvardijo, be kita ko, ir pataisos įstaigos psichologo 2023 m. liepos 12 d. pateiktus duomenis apie tai, kad nuteistasis nuo 2023 m. kovo 9 d. lanko individualią intervencinę priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“ ir ligšiolinio dalyvavimo metu žymėtinas V. D. atvirumas, polinkis į tiek savo paties padaryto nusikaltimo, tiek nusikalstamumo apskritai gilesnį aptarimą; nuteistasis gali būti orientuotas į savęs pateikimą iš gerosios pusės bei savo veiksmų praeityje racionalizavimą, pateisinimą, tačiau geba įvertinti ir savo neigiamų savybių bei nuostatų įtakos dalį tiek nusikaltimo, tiek kilų aktualių problemų kontekste. Taip pat skundžiamoje nutartyje teismas atsižvelgė ir į Socialinio tyrimo išvadas, kad vertinimo metu nestebima, jog nuteistasis linkęs analizuoti savo nusikalstamą elgesį iš objektyviosios pusės, nusikaltimų pasekmes suvokia iš asmeninių bei savo artimųjų požiūrio taško; stokoja gilesnės nusikalstamų veikų pasekmių analizės plačiąja, visuomenine prasme. Apibendrinęs, apylinkės teismas konstatavo, kad, nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio bei mąstymo teigiama kaita, įvertinus konstatuotų emocinės gerovės, elgesio bei mąstymo probleminių sričių skaičių, jo elgesį bausmės atlikimo metu (baustas drausmine tvarka 2 kartus, skatintas tik 2 kartus), nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos. Daryti priešingos išvados apygardos teismas pagrindo nenustato.
12. Skunde tvirtinama, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti, be to, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis galėtų pažeisti lygtinio paleidimo sąlygas, kadangi laisvės atėmimo bausmę V. D. atlieka pirmą kartą, lygtinio paleidimo institutas jam nebuvo taikytas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas jam atitinkant visas įstatyme numatytas sąlygas. Apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau pažymi, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą, bet ir visų aplinkybių visumą, kuri leistų daryti išvadą, jog nuteistasis gali toliau atlikti bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
13. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu V. D. pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skunde atstovas tvirtina, kad V. D. bausmės atlikimo metu sumažino savo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys balus, tačiau asmens byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. V. D. nustatyta trylika dinaminio pobūdžio kriminogeninių veiksnių: oficialios darbinės patirties stygius; neigiama nuostata darbinės veiklos atžvilgiu; nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, destabilizuojančios aplinkos įtakos; objektyvaus savivaizdžio stoka; impulsyvumas; kontroliuojančio elgesio apraiškos; jautrus reagavimas į frustruojančias situacijas; problemų identifikavimo ir sprendimų įgūdžių stoka; nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; kitų požiūrio priėmimo stoka; kategoriškumas; tam tikro lygmens neteisėtą elgesį palaikančios nuostatos; tam tikro lygmens negatyvios nuostatos visuomenės, bendruomenės atžvilgiu. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, V. D. 2019 m. rugsėjo 3 d. baustas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. jam buvo nustatytas 0,11 promilių girtumas, 2019 m. rugsėjo 10 d. baustas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. pas jį kratos metu rasta mobiliojo ryšio SIM kortelė. Taigi vertintina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, pažeidimų pobūdis rodo ne visišką nuteistojo norą paklusti įkalinimo įstaigose nustatytoms taisyklėms ir režimo reikalavimams. Apygardos teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, jog asmuo, būdamas laisvėje, elgsis teisėtai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo asmens bylos duomenys nėra pakankami išvadai, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų taikyti jam lygtinio paleidimo institutą.
14. Atstovas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje ir Komisijos nutarime itin didelė reikšmė teikiama V. D. nusikalstamo elgesio ypatumams, jo padarytai nusikalstamai veikai, kas prieštarauja teisingumo principui. Apygardos teismas, nagrinėjantis skundą, pažymi, jog nurodytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras asmenines savybes ir įvertinti elgesio pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, į jas būtina atsižvelgti. Šiuo atveju apylinkės teismas išskirtinės reikšmės aptartoms, su praeityje buvusiu nuteistojo elgesiu susijusioms, aplinkybėms neteikė, o jas vertino kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų kontekste, tokiu vertinimu baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo įstatymų nuostatų ir teisingumo principo nepažeidė.
15. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo V. D. asmenybę, tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti taikomas. Skundžiamoje nutartyje sprendimo priėmimo motyvai išdėstyti. Nėra jokio pagrindo teigti, jog apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, priimta formaliai, paviršutiniškai, neatsižvelgiant į visų aplinkybių visumą. Apylinkės teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios patvirtintų Komisijos nutarimo nepagrįstumą, priėmė teisingą sprendimą palikti jį nepakeistą. Skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. D. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.