Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažametei dukrai K. P., būtent: 2016-12-26, apie 20.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė diržu keturis kartus K. P. į pilvo apatinę dalį, kairiąją ranką, sėdmenis, po to du kartus kelnėmis, surištomis į mazgą, sudavė nukentėjusiajai į kairįjį šoną, tokiais veiksmais nukentėjusiajai K. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną žiūrėjo televizorių, dukra triukšmavo. Subarė ją ir sudavė su „tašės“ dirželiu. Pripažįsta, kad sudavė dukrai tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Dėl įvykio labai gailisi. Įvykio metu buvo išgėręs, nes tai buvo antra Kalėdų diena. Ankščiau prieš dukrą nėra smurtavęs. Turi dvi mažametes dukras. Prieš dukrą K. nesmurtavo. Atsiprašo nukentėjusiosios K. P.. Pasižada ateityje nebenusikalsti. Būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Prieš dukrą K. nesmurtavo, bet subarė. Jai nespyrė. Gal bandė, norėdamas pagąsdinti. Jo elgesys buvo netinkamas ir už tai save smerkia. Prašo teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. J. teisme nurodė, kad kaltinamasis daro išvadas, tiki, kad pasitaisys. Neprieštarauja, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad jie teisme būtų skelbiami, todėl vadovaujantis BPK 290-291 straipsniais, teisme įrodymai nebuvo garsinami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Mažametė nukentėjusioji K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tėtė ją mušė su megztiniu ir diržu. Ji negalėjo eiti pas mamą. Tėtė jai pataikė į pilvo šoną ir per užpakalį. Jai labai skaudėjo, ji verkė. Tėtė mušė ją ir daugiau kartų. Turi sesę K., jos tėtė nemušė. Mama sakė: „Paleisk vaiką“ ir tėtė ją paleido. Mama tai matė (b. l. 66-67).

Mažametė nukentėjusioji K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tėtė spyrė jai, ji jam trukdė žiūrėti televizorių, žinias. Ji kalbėjo, verkė, jis pradėjo pykti. Sesė buvo koridoriuje su mama. Tėtė jai spyrė, bet nepataikė. Ji greitai pabėgo. Mamai pasakė, kad tėtė spyrė į koją, tada mama pradėjo skambinti policijai. Sesę išsinešė į kambarį, o ji bėgo pas mamą. Sesę tėtė kaip mažą vaiką išsinešė į rožinį kambarį ir K. pavadino pabaisa. Jis pats buvo kaltas. Ji mamai pasakė, kad tėtė paėmė K.. Ji užrišo pižamines kelnes, kad jis nemuštų. Tada jis pasiėmė diržą. Jai tėtis nedavė, ji mamai prisiglaudė prie kojos. Tėtė su diržu davė sesei per užpakalį. Tėtė su užrištomis kelnėmis davė K. į užpakalį. K. tuo metu stipriai verkė, ji ją nuramino. Sakė jai: „būk gera“, ją paglostė. Tėtė seniai mušė K. su diržu. Jai tada buvo keturi metai. Tėtė mušė K. kai buvo žiema, buvo sniegas, po to jis ištirpo. Tėtė K. mušė prieš Kalėdų senelio atėjimą. Kalėdų senelis atnešė dovanų lėlytę. Kai tėtė mušė K., ji jau turėjo lėlytę. Tėtė mušė K. vakare, namie pas juos. K. jautėsi labai nelinksmai, ji liūdėjo, kai tėtė ją mušė. K. skaudėjo pilvuką, jai buvo raudona, ji parodė mamai. Kai tėtė nuėjo į kambarį, K. pradėjo verkti, tai buvo kol tėtė dar nemušė. Jai skaudėjo pilvuką, nes nepadarė kakų. Jai davė vaistų. Diržas buvo juodos spalvos, kelnėms segtis. Nežino kiek kartų tiksliai tėtė K. su diržu sudavė (b. l. 77-78).

Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. P. yra jos sugyventinis, su juo turi dvi dukras: K. P., gim. (duomenys neskelbtini)., ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini). J. P. nuo 2016-12-24 vartojo alkoholinius gėrimus, 2016-12-26, apie 20.00 val., buvo namuose, sėdėjo kambaryje, J. P. miegojo ant sofos su K., o K. buvo kartu su ja. J. P. pamiegojęs atsikėlė, nuėjo į virtuvę pasiimti valgyti. Imdamas indą su silke iš šaldytuvo, tą indą sudaužė, dėl to liepė jai eiti išvalyti. Ėjo į virtuvę išvalyti. K. buvo su ja. J. P. pasiėmė nuo sofos K., ją nusinešė į darbo kambarį, toliau miegoti. K. pradėjo verkti, ji miegoti nebenorėjo. J. P. tai labai erzino, kad K. verkia. Pati buvo virtuvėje, toliau ją valė, į virtuvę atbėgo K. ir pasakė, kad tėtis muša K.. Nuėjo į kambarį ir pamatė, kaip K. sėdi ant žemės, verkia, o J. P. su dirželiu (diržas yra nuo rankinės ilga odinė rankena) suduoda K. į pilvo apatinę dalį, į kairę ranką bei sėdmenis. Kiek kartų J. P. sudavė K. dirželiu, tiksliai pasakyti negali, maždaug apie keturis kartus. Dukra, pamačiusi ją, pradėjo slėptis už jos. J. P. pasiėmęs kelnes, jos surištos į mazgą (kaip ir kada jis jas susirišo, nematė), sudavė K. du kartus į kairį šoną, kur tiksliai pataikė, pasakyti negali. J. P. ant vaiko šaukė, keikėsi. Vaikas verkė, prašė baigti. Tada pasakė, kad viskas, kvies policiją ir surinko bendrąjį pagalbos centro numerį. K. ramino sesę, sakė neverkti, kad tuoj atvažiuos pareigūnai. Tada J. P. ją prie vaikų pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, liepė jai eiti iš namų, pamiršti adresą. Kai ją J. P. išvadino įvairias necenzūriniais žodžiais, jis išėjo parūkyti į kiemą, paslėpęs raktus nuo vartų. Pamatė, kad atvyko pareigūnai, išėjo į lauką juos įleisti. Atvykę pareigūnai paklausė, kas čia vyksta, J. P. pasakė, kad nieko nevyksta, tačiau pareigūnai J. P. sulaikė ir pasodino į mašiną. J. P. prieš K. nesmurtavo. Visas konfliktas įvyko apie 20.20 val. Pati įvykio metu buvo blaivi, o J. P. buvo girtas. Po įvykio, su mergaitėmis į medikus nesikreipė. Akivaizdžių sužalojimų vaikui padaryta nebuvo. Turi į telefoną įrašiusi garso įrašus, tačiau įrašuose nerodo tikslios datos ir valandos, nes buvo nenustatytas telefonas (b. l. 81-82, 86-87).

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-26 dirbo kartu su patruliu A. V.. Iš Šiaulių AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad neblaivus sugyventinis varo lauk iš namų, virve kelis kartus sudavė mažamečiams vaikams. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko moteris, kaip paskui paaiškėjo, pranešėja A. J.. Ji nurodė, kad jos sugyventinis J. P. keikiasi prie vaikų, varo jas iš namų, sumušė mergaites su virve. Moteris nurodė, kad tėvas mušė abi mergaites, suduodamas virve (surištomis kelnėmis į mazgą) mergaitėms į įvairias kūno vietas. Kai jie atvyko mergaitės verkė, buvo susijaudinusios. Moteris taip pat buvo sutrikusi, susijaudinusi. Įtariamasis elgėsi agresyviai, jis juos užsipuolė, neleido jiems įeiti į kiemą. Kolega įtariamąjį nusivedė į automobilį, o ji liko bendrauti su pranešėja. Įtariamajam buvo nustatytas 1,74 prom., o pranešėja buvo blaivi. Pas mergaites sužalojimų nepastebėjo, pranešėja taip pat aiškino, kad sužalojimai vaikams nepadaryti. Jai moteris parodė kelnes, su kuriomis buvo mušami vaikai, jos buvo surištos į mazgą. Moteris aiškino, kad vyras taip pasielgė, kad vaikams ant kūno neliktų kraujosruvų (b. l. 93-94).

2016-12-26 A. J. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016-12-26, apie 20.30 val., namuose neblaivus sugyventinis J. P. su virve (vaikiškomis kelnėmis surištomis į mazgą) mušė vaikus K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), taip joms sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio į medikus nesikreipė, nes akivaizdžių sužalojimų nepadarė. Prašo policijos pagalbos nubausti sugyventinį įstatymo numatyta tvarka (b. l. 9-10).

2016-12-26 Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. G. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 13-16).

2016-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bei daiktai - diržas ir surištos kelnės, kuriais buvo mušama mažametė (b. l. 17-21).

2017-01-06 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad įstatyminė atstovė A. J. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung A3“, su kuriuo padarė įvykio metu garso įrašus (b. l. 23).

2017-01-06 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateikto mobilaus ryšio telefono „Samsung A3“ apžiūra (b. l. 25-27).

2017-01-09 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota garso įrašų, padarytų įvykio metu, apžiūra (b. l. 33-36).

2017-01-05 nutarimu A. J. leista dalyvauti procese kaip mažametės nukentėjusiosios K. P. atstovei pagal įstatymą (b. l. 60-61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1708/2016(04), kurioje nurodyta, kad K. P. kūne objektyvių sužalojimo žymių nėra (b. l. 74).

Asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad 2016-12-26, 21.07 val., J. P. nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 97).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama J. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalimi).

Teismas pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. P. atliko smurtinius veiksmus prieš mažametę, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sudavė diržu keturis kartus K. P. į pilvo apatinę dalį, kairiąją ranką, sėdmenis, po to du kartus kelnėmis, surištomis į mazgą, sudavė nukentėjusiajai į kairįjį šoną, tokiais veiksmais nukentėjusiajai K. P. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo J. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką be jo paties prisipažinimo ir paaiškinimų, įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiųjų K. ir K. P., liudytojos A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, protokolu-pareiškimu, savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros protokolais ir kt. Teismas, įvertinęs gautus įrodymus kaip visumą, nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius J. P. veikoje. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių konstatavimas šioje byloje neprieštarauja ir teismų praktikai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-474-489/2016).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo J. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas (b. 1. 129-133), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (b. 1. 134-141), dirbantis (b. 1. 142). J. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir gailėjosi, suvokė nusikalstamos veikos pavojingumą.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d.).

2017-02-14 susitaikymo protokole užfiksuota, kad A. J., nukentėjusiosios K. P. atstovė pagal įstatymą, susitaikė su J. P., civilinio ieškinio nereiškia, J. P. atsiprašė. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, praeityje neteistas, yra dirbantis, todėl teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis J. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosios įstatymine atstove ir baudžiamąją bylą nutraukti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų kaltinamojo atžvilgiu nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš vieną iš savo mažamečių dukrų, visą įvykį matė kita mažametė dukra, taip pat, dukrų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išvadino sugyventinę, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. P. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 120-121, 123-124).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1. 2 vienetai kompaktinių plokštelių su įrašais (paketas Nr. 1, vokas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; 2. mobilaus ryšio telefonas „Samsung A3“, grąžintas savininkei A. J., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai jos nuosavybei (b. l. 29-31).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį J. P. bei nukentėjusiosios K. P. atstovei pagal įstatymą A. J. susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti J. P., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumui, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) 2 vienetus kompaktinių plokštelių su įrašais (paketą Nr. 1, voką prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; 2) mobilaus ryšio telefoną „Samsung A3“, grąžintą savininkei A. J., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jos nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.