Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Audriaus Bakavecko ir Petro Viščinio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-02-12 sprendimas Nr. 2S-429 yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą keturiolikos dienų terminą. Be to, sprendimas pasirašytas netinkamo subjekto, t. y. ne paties Kalėjimų departamento direktoriaus, o jo pavaduotojo, todėl pažeistas įstatymo imperatyvas, kad skundą turi išnagrinėti pats Kalėjimų departamento direktorius. Sprendimas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes buvo priimtas neištyrus ir neišnagrinėjus skunde pateiktų argumentų ir motyvų, nepateikiant argumentuotų ir motyvuotų atsakymų į skunde iškeltus klausimus, neįsigilinus į skunde pateiktas aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su Pataisos inspekcijos nutarimu taip, kaip to reikalauja Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimų, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei jų skyrimo tvarkos, patvirtintos teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107 (toliau – Tvarka), III dalies 13 punktas. Registruotas laiškas su 2008-08-14 Pataisos inspekcijos nutarimu Nr. V8-353 buvo įteiktas ne jam pačiam, o jo motinai K. K., kuri nebuvo įgaliota priimti pareiškėjui adresuotus laiškus. Kalėjimų departamento pareigūnai, žinodami, kur šiuo metu yra Vokietijoje sulaikytas pareiškėjas, jo dabartiniu adresu nesiunčia jokios informacijos.

Atkreipė dėmesį, į tai, kad pareiškėjas į Pataisos inspekciją šaukiamas neatvyko ir nesudarė Pataisos inspekcijos pareigūnams galimybės pranešti apie pažeidimą, kuriuo jis įtariamas. Pataisos inspekcijos pareigūnai, laikydamiesi Tvarkos 13 punkto nuostatos, išsiuntė nutarimą pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Nuteistojo supažindinimo su jam paskirta nuobauda tikslas yra informuoti nuteistąjį apie jam taikytą poveikio priemonę, kad jis turėtų galimybę pasinaudoti Tvarkos 16 punkte įtvirtinta teise per 5 dienas apskųsti sprendimą. Šiuo atveju pareiškėjas sėkmingai pasinaudojo minėta teise ir tai įrodo, jog jis buvo tinkamai informuotas apie paskirtą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007-05-10 nutartimi pareiškėjas paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš 1 metus 4 mėnesius ir 29 dienas, įpareigojant jį per 15 dienų nuo paleidimo momento privalomai įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir apie tai pranešti bausmės vykdymo institucijai. Šia nutartimi nustatytas draudimas išvykti iš gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir pareigą registruotis gyvenamosios vietos pataisos inspekcijoje du kartus per mėnesį (Asmens bylos medžiaga, b. l. 3-4). 2007-05-21 pareiškėjas buvo įrašytas į pataisos inspekcijos įskaitą (Asmens bylos medžiaga, b. l. 6).

Pataisos inspekcijos 2007-05-21 nutarimu Nr. V20-204 „Dėl registravimosi kartų ir dienų nustatymo“ pareiškėjas įpareigotas registruotis Pataisos inspekcijoje 2 kartus per mėnesį – I ir II mėnesio antradieniais (b. l. 54). Iš Pataisos inspekcijos 2007-05-21 pažymos matyti, kad pareiškėjas buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis (b. l. 53), taip pat susipažino su „Atmintine asmenims, įpareigotiems nustatytu laiku būti namuose bei registruotis pataisos inspekcijoje“ (b. l. 51) ir su „Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų itin piktybiškų viešosios tvarkos ir nustatytų pareigų pažeidimų sąrašu“ (Asmens bylos medžiaga, b. l. 10).

2008-08-05 pareiškėjui neatvykus registruotis į Pataisos inspekciją, buvo išsiųstas šaukimas Nr. V9-225 (b. l. 56). 2008-08-06 į Pataisos inspekciją atvyko pareiškėjo draugė Ž. G., kuri paaiškino, kad A. Š. 2008-07-31 išvyko į Vokietiją ir šiuo metu yra sulaikytas Berlyne, tačiau šį faktą patvirtinančių duomenų nepateikė (b. l. 57). Pareiškėjui neatvykus į Pataisos inspekciją ir 2008-08-12, buvo surašyta pažyma „Apie nuteistojo vengimą atvykti“ Nr. VII-2365 (b. l. 59).

Pataisos inspekcija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 162 straipsnio 2 dalimi, Tvarkos 1 ir 3 punktais, priėmė 2008-08-14 nutarimą „Dėl nuobaudos skyrimo“ Nr. V8-353, kuriuo pareiškėjui skyrė papeikimą už lygtinio paleidimo sąlygų nevykdymą, t. y. už neatvykimą 2008-08-05 ir 2008-08-12 registruotis į Pataisos įstaigą (b. l. 23, 60). Nutarime pažymėta, kad turimais duomenimis A. Š. yra Vokietijoje. Pataisos inspekcijos 2007-06-14 nutarimu Nr. V8-304 pareiškėjas jau buvo baustas už teismo įpareigojimų nevykdymą (b. l. 55). Pareiškėjas buvo pažeidęs teismo paskirtą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu: 2007-06-12, 22 val. 25 min. jis nebuvo rastas namuose (Asmens bylos medžiaga, b. l. 21). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, skiriant antrąją nuobaudą, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 162 straipsnio 2 dalimi ir Tvarka, buvo skirta kita poveikio priemonė – papeikimas.

Dėl 2008-08-14 Pataisos inspekcijos nutarimo Nr. V8-353 pareiškėjas padavė 2008-11-24 skundą Kalėjimų departamento Vilniaus regiono pataisos inspekcijai, kuri 2008-12-31 raštu Nr. 3-17 (b. l. 21-22) atsakė pareiškėjui, kad nuobauda paskirta pagrįstai. Kalėjimų departamento Vilniaus regiono pataisos inspekcijos 2008-12-31 raštą Nr. 3-17 pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 16-20). Kalėjimų departamentas 2009-02-12 raštu Nr. 2S-429 informavo pareiškėją, kad išnagrinėjo skundą (b. l. 12-13). Minėtame rašte buvo padaryta išvada, kad Pataisos inspekcijos vyresnioji inspektorė, laikinai vykdanti viršininko funkcijas, 2008-08-14 nutarimu Nr. V8-353 pagrįstai ir teisėtai A. Š. skyrė Bausmių vykdymo kodekso 162 straipsnio 2 dalyje numatytą poveikio priemonę – papeikimą.

Bausmių vykdymo kodekso 162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbingiems lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, kurie pažeidinėja darbo drausmę, taip pat lygtinai paleistiems asmenims, kurie pažeidinėja viešąją tvarką ar jiems nustatytas pareigas, pataisos inspekcijos vadovas gali skirti poveikio priemones – įspėjimą arba papeikimą. Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimų, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei jų skyrimo tvarka, patvirtinta teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107, nustato Kalėjimų departamento regionų pataisos inspekcijų ir joms pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų pareigūnų teises ir pareigas skiriant nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas bei reglamentuoja jų skyrimo tvarką. Pagal Tvarkos 3 punktą, paskatinimo priemones ir nuobaudas, nustatytas bausmių vykdymo kodekso 45, 49 ir 162 straipsniuose, turi teisę skirti regiono pataisos inspekcijos direktorius, jo pavaduotojas ir pareigūnas, kuris pagal pareigybės aprašymą vadovauja teritorinei pataisos inspekcijai. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į anksčiau paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistųjų rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti pažeidimų sunkumą ir pobūdį (Tvarkos 9 punktas). Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos (Tvarkos 12 punktas).

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, o Kalėjimų departamento Vilniaus regiono pataisos inspekcijos direktorius ir Kalėjimų departamento direktorius pagrįstai netenkino pareiškėjo skundų. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso ir Tvarkos nuostatų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė teismo įpareigojimo registruotis gyvenamosios vietos pataisos inspekcijoje. Apie pareiškėjo išvykimą į Vokietiją Pataisos inspekciją informavo pareiškėjo draugė, tačiau ji nepateikė šį faktą patvirtinančių įrodymų. Prieš priimdama nutarimą, Pataisos inspekcija ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama gauti duomenis, patvirtinančius pareiškėjo išvykimo į Vokietiją faktą. 2008-08-06 raštu Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai Nr. V5-9726 Pataisos inspekcija prašė kuo skubiau informuoti, ar pareiškėjas yra sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (Asmens bylos medžiaga, b. l. 103). 2008-08-06 rašte Nr. V5-9725 buvo prašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos informuoti, ar pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos (Asmens bylos medžiaga, b. l. 104). Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2008-08-11 raštu Nr. (21)-19-343 pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų apie pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos nuo 2004-12-20 (Asmens bylos medžiaga, b. l. 108-110). Atsakymas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos buvo gautas tik 2008-10-15, tačiau jame buvo nurodyta, jog Vokietijos pareigūnai šiuo metu neturi duomenų apie A. Š. sulaikymą (Asmens bylos medžiaga, b. l. 134). Taigi, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad nutarimą priėmusi institucija nesiėmė veiksmų, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo buvimo vietą. Pats pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad Pataisos inspekcija būtų informuota apie jo sulaikymo faktą, t.y. galėjo pranešti laišku, atsiųsti kalėjimo administracijos pažymą ar panašiai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo nuteistas 2004-05-19 Darmstandto pirmosios instancijos teismo ir jam buvo uždrausta atvykti į minėtą valstybę (b. l. 24-29). Taigi, A. Š., vykdamas į Vokietiją turėjo numatyti galimas savo veiksmų pasekmes ir tai, kad negalės vykdyti teismo įpareigojimo registruotis Pataisos įstaigoje. Be to, pareiškėjas, išvykdamas į Vokietiją pažeidė ir kitą jam nustatytą įpareigojimą – draudimą išvykti iš gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išvykęs iš Lietuvos darbo tikslais. Taigi, net ir pripažinus, jog pareiškėjas neįvykdė teismo įpareigojimo registruotis gyvenamosios vietos pataisos inspekcijoje dėl svarbių priežasčių, negalima paneigti kito jam skirto teismo įpareigojimo pažeidimo fakto. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra išvykęs iš gyvenamosios vietos yra nurodyta skundžiamame nutarime, nes jame pažymėta, jog A. Š. šiuo metu yra Vokietijoje.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-02-27 nutartimi, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal A. Š. gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-15 nutarties, kuria A. Š. pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti neatliktos bausmės dalies, nustatė, kad byloje pareiškėjo gynėjas nenurodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių A. Š. nevykdė jam paskirtų teismo įpareigojimų (Asmens bylos medžiaga, b. l. 144-148). Tai, kad nuteistasis nuvyko į Vokietiją dėl savo suklydimo, negali būti pripažinta pateisinančia aplinkybe. Kolegijos manymu, akivaizdu, kad nuteistasis A. Š. turėjo žinoti, jog išvykdamas į Vokietiją tuo būdu pažeidžia kitą jam teismo nutartimi nustatytą draudimą – išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Atkreipė dėmesį į tai, jog jis už analogišką pažeidimą jau buvo baustas 2007-06-14 ir nepaisant to, 2008-07-31 vis dėlto išvyko į Vokietiją aiškiai ignoruodamas teismo įpareigojimą. Vilniaus apygardos teismo 2009-02-27 nutartimi padaryta išvada, kad nuteistasis piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtus draudimus ir nėra nustatyta teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą pateisinančių priežasčių. Tuo darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog A. Š. turėjo suprasti savo veiksmų pasekmes, o kartu konstatuotina jo tyčia dėl padaryto pažeidimo.

Pareiškėjo teigimu, jo gyvenamąja vieta turi būti laikomas kalėjimas Darmstadto mieste. Bausmių vykdymo kodekse buvimas įkalinimo įstaigoje suprantamas kaip laisvės atėmimo vieta, bet ne gyvenamoji vieta. Tinkamas įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose vykdymu yra buvimas adresu, kuris kaip gyvenamosios vietos adresas žinomas pataisos darbų inspekcijai.

Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamento 2009-02-12 sprendimas Nr. 2S-429 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai priimti nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų: juose detaliai išnagrinėti pareiškėjo asmens byloje esantys duomenys, nurodyti teisės aktai, kuriais remiasi sprendimą priimantis subjektas, taip pat nurodyta apskundimo tvarka, sprendimai pasirašyti tinkamų subjektų.

Pagal Kalėjimų departamento darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-01-27 įsakymu Nr. 4/07-32, 54.2 punktą, prašymai, išskyrus nurodytus šių taisyklių 54.1 punkte, pateikiami Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojui, kuriam priskirtos apsaugos, priežiūros ir socialinio darbo veiklos sferos. Pavaduotojas savo rezoliucija gali pavesti juos nagrinėti ir parengti atsakymų projektus Kalėjimų departamento administraciniams padaliniams ar atskiriems darbuotojams pagal kompetenciją. Remiantis minėtų taisyklių 55 punktą, atsakymų į suimtųjų ir nuteistųjų prašymus projektus vykdytojai pateikia pasirašyti Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojui, kuriam priskirtos apsaugos, priežiūros ir socialinio darbo veiklos sferos. Įvertinus minėtas nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjo 2009-01-12 skundas buvo išnagrinėtas ir pasirašytas kompetentingo subjekto. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas negalėjo išnagrinėti skundo ir pasirašyti sprendimo, atmetamas.

Taip pat atmestinas pareiškėjo argumentas, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su priimtu nutarimu. Pagal Tvarkos 13 punktą su nuobaudos paskyrimu nuteistasis supažindinamas pasirašytinai arba šio nutarimo kopija nuteistajam išsiunčiama registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nuobaudos paskyrimo. Tvarkos 13 punktas nereikalauja, kad registruotas laiškas, kuriuo siunčiamas nutarimas skirti nuobaudą, turi būti įteiktas nuteistajam asmeniškai. Nepažeidžiant Tvarkos 13 punkto, nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas jo motinai K. K. (Asmens bylos medžiaga, b. l. 137). Nutarimo siuntimo metu Pataisos inspekcija nežinojo kitos pareiškėjo buvimo vietos, todėl nutarimą siuntė paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu. Kaip rodo bylos eiga, pareiškėjui tapo žinoma apie priimtą nutarimą ir jis tinkamai pasinaudojo teise jį apskųsti.

Pareiškėjas ginčija Kalėjimų departamento 2009-02-12 sprendimą Nr. 2S-429 ir dėl to, kad jis priimtas pažeidžiant nustatytą 14 dienų skundo išnagrinėjimo terminą. Tačiau teismas byloje privalo vertinti tik tuos administracinės procedūros pažeidimus, kurie galėjo turėti įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui. Šiuo atveju laikytina, kad pavėluotas skundo išnagrinėjimas neturėjo esminės reikšmės objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

A. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.