- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-5112-351/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01850-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Pareiškėjas
- S. Ū.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ū., B. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Ū. pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. Ū., B. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Ū. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. Ū. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė B. Ū. ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad jo mama B. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), su pareiškėjo tėvu K. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie pasistatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės r., kuriame ir gyveno. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas K. Ū., o jo sutuoktinė, t.y. pareiškėjo mama ir toliau liko gyventi minėtoje sodyboje, tokiu būdu faktiškai priėmė sutuoktiniui priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir kitus namų apyvokos daiktus, mokėjo šio turto mokesčius. Pareiškėjo mama B. Ū. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties likusį palikimą priėmė pareiškėjas, kuriam (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono 2-ojo notaro biure buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo mama B. Ū. po sutuoktinio K. Ū. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau likusiu turtu rūpinosi, todėl pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo K. Ū. mirties jo mama B. Ū. likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjo turtinėms teisėms realizuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. Ū., B. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog prašymui neprieštarauja.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas S. U., gim. 1962-07-31, yra K. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus (el. b. l. 4). Pareiškėjo tėvai K. Ū. ir B. Ū. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Santuokos metu K. Ū. ir B. Ū. gimė dar du vaikai J. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), B. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas K. Ū. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Pareiškėjo mama B. Ū. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Iš VĮ „Registro centro“ gyventojų registro išrašo matyti, kad B. Ū. gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės r., buvo deklaruota nuo (duomenys neskelbtini)(el. b. l. 11). Švėkšnos seniūnijos 2022-08-26 pažymoje nurodyta, kad B. Ū. ir K. Ū. gyveno jiems priklausančioje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės r., kad po K. Ū. mirties sodyboje liko gyventi B. Ū., kuri rūpinosi sodyba ir mokėjo mokesčius (el. b. l. 12).
Po K. Ū. mirties jo sutuoktinė B. Ū. dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, tačiau po sutuoktinio mirties toliau rūpinosi paveldimu turtu.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1-3 dalies, redakcija, galiojanti nuo 2001-07-31). 2000-07-18 civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis numato, kad dabartinio civilinio kodekso normos paveldėjimo santykiams taikomos, kai palikimas atsiranda nuo 2001-07-01, t. y. nuo dabartinio civilinio kodekso įsigaliojimo.
Byloje nustatyta, kad K. Ū. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos K. Ū. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis palikimą įgyja tik jį priėmęs (Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpinasi juo kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Po K. Ū. mirties per įstatymo numatyta šešių mėnesių terminą dėl atsiradusio paveldimo turto į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, tačiau nustatyta, kad po K. Ū. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė B. Ū., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė B. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini)
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.