- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- A20.-761-1108/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00795-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie LR VRM
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Gvinėjos Respublikos piliete prisistatančios T. M. skundą dėl Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimų Nr. 22S4931, 22S4942 (toliau – ir skundžiami sprendimai) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. birželio 20 d. gautas Gvinėjos Respublikos piliete prisistatančios T. M. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo pareiškėja prašo pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. vasario 25 d. sprendimų Nr. 22S4931, 22S4942 dalį, paliekant T. M., gim., bei jos nepilnametei dukrai K. T., gim., apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, esančiame (duomenys neskelbtini) Jonavos r., tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad nors ji su vaiku į Lietuvos Respubliką pateko galimai neteisėtu būdu, tačiau vien nelegalus atvykimas ar buvimas valstybėje nesuteikia valstybei autonominės teisės sulaikyti ar kitais būdais apriboti judėjimo laisvę, o priimdama sprendimą Institucija netikrino, kaip pareiškėja elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė centro darbuotojų patikrinti, ar jie turi nusiskundimų pareiškėja bei jos vaiku, neišsiaiškino, ar užsienietė pažeidė vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus, be to asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. liepos 12 d. gautas Institucijos atsiliepimas į pareiškėjos skundą, kuriame nurodoma, kad užsienietė T. M. kartu su nepilnamečiu vaiku į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdama teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėja Lietuvoje neturi nekilnojamojo turto bei jokių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika ir joje gyvenančiais asmenimis, todėl egzistuojant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalyje nurodytoms aplinkybėms, Institucija Įstatymu buvo įpareigota priimti sprendimą apgyvendinti užsienietę šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Institucija atsiliepime pažymi, kad užsienietė T. M. ir jos nepilnametė dukra šiuo metu nėra prieglobsčio prašytojos. Institucija teigimu, pareiškėjų – užsieniečių tapatybės nėra nustatytos, kadangi T. M. pati nurodė savo ir savo mažametės dukters anketinius duomenis, gimimo datas, tačiau jų asmens tapatybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigia skunde pareiškėjos, jos į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamos migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną, teisėtai atvykusios į Baltarusiją, ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši aplinkybė, Institucijos įsitikinimu, suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjoms pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus įgyvendintos reikiamos procedūros dėl užsienietės ir jos nepilnamečio vaiko išsiuntimo į jų kilmės šalį. Institucija prašė nagrinėti skundą jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Teismo posėdžio metu pareiškėja T. M. skundą palaikė bei prašė suteikti jai ir jos vaikui laisvę nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamų sprendimų dalių, kuriomis nuspręsta užsienietes laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Institucija, vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimus Nr. 22S4931, 22S4942 apgyvendinti T. M., gim., bei jos nepilnametį vaiką K. T., gim., Pabėgėlių priėmimo centre (duomenys neskelbtini) Jonavos r. sav., nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas arba kitaip išspręstas klausimas dėl užsieniečių teisinės padėties.
Bylos duomenimis nustatyta, kad T. M. nepateikė Institucijos atstovams nei savo, nei dukters asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai. Be to, pareiškėja neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl Institucija turėjo pagrindo manyti, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietė su dukra gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjos ir jos dukros atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai skundžiamų sprendimų priėmimo metu buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti užsieniečių tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti užsieniečių prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad skundžiami sprendimai priimti Institucijos kompetencijos ribose, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, todėl pripažinti teisėtais ir pagrįstais bei paliktini nepakeisti, o pareiškėjos skundas atmestinas.
Sutikdamas su pareiškėjos nuostata, kad jai ir jos dukrai judėjimo laisvė yra ribojama jau ilgą laiką ir kad dėl to turėtų būti svarstoma galimybė skirti užsienietėms alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam priskirtoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, teismas pažymi, jog 2022 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Gvinėjos Respublikos pilietėmis prisistatančioms T. M., gim., K. T. Valstybės sienos apsaugos tarnyba teikimu kaip tik ir prašo skirti užsienietėms alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam priskirtoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teikimo nagrinėjimas teisme paskirtas 2022 m. liepos 26 d. 13.30 val. – teismui priimant procesinį sprendimą dėl teikimo bus išspręstas klausimas dėl judėjimo laisvės apribojimų Lietuvos Respublikoje netaikymo pareiškėjai ir jos dukrai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Gvinėjos Respublikos piliete prisistatančios T. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Migracijos Departamentą.