- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- AN2-275-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00419-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 1.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutarties V. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 19 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir jam paskirta 10 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. sausio 25 d. 23.38 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas specialią transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais ir specialiais garso signalais, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio būklę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje važiavusią ir sustojusią kitą transporto priemonę „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128, 186 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. K. skundą, 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi skundą atmetė. Nutartyje konstatuota, kad V. K. padaryti KET pažeidimai yra įrodyti byloje surinktais įrodytais, nusižengimas kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis ANK reikalavimų, yra individualizuota tinkamai ir nelaikytina aiškiai per griežta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutraukti, o eismo įvykio kaltininku pripažinti M. V. arba bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui.
3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, objektyviais ir visapusiškai neištyrė galimos veikos aplinkybių. Teismas tik paviršutiniškai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, nutartį priėmė neištyręs visų bylai aktualių aplinkybių, todėl neteisingai nustatė pažeidimo faktą bei apelianto kaltę.
3.2. Nutarime pareigūnai taikė nuorodą į KET 127 punktą, kuri yra neteisinga ir nepagrįsta. Bylos dokumentai patvirtina, kad 2019 m. sausio 25 d apie 23.24 val. pagal iš budėtojo gautą pranešimą buvo vykta į įvykį, priskiriamą A kategorijai. Vaizdo įrašas patvirtina, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) g. antra eismo juosta priekyje važiuojantys automobiliai šią juostą buvo atlaisvinę persirikiuodami į pirmą eismo juostą. Privažiavus prie automobilio „Opel Astra“, šio vairuotojas nedavė kelio, nors rodė dešinio posūkio signalą suklaidindamas apie būsimus veiksmus ir staigia stabdė vairuojamą transporto priemonę. Jokios kliūties priekyje nebuvo, gretima pirma eismo juosta buvo laisva. Todėl neteisingas vairuotojo teiginys, kad negalėjo persirikiuoti į pirmą juostą. Nepastebėti automobilio per galinio vaizdo veidrodėlį asmuo negalėjo, nes buvo įjungti tarnybinio automobilio specialieji šviesos ir garso signalai, buvo tamsus paros metas. Vairuotojas turėjo persirikiuoti į dešinę eismo juostą ir pareigūnų automobilį praleisti. M. V. veiksmais buvo sudaryta staigi netikėta kliūtis, kurios išvengti nebuvo galimybės, buvo suklaidinta, kad policijos automobilis praleidžiamas. Jei M. V. būtų elgęsis kaip to reikalauja KET, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
3.3. Skunde V. K. nesutinka ir su KET 9, 186 punktų pažeidimu. Šiuo atveju pats M. V. buvo neatidus, nerūpestingas, neatsakingas vairuotojas, nesilaikė KET numatytų pareigų. Būtent šio asmens veiksmai – dešinio posūkio rodymas, sudarė pagrindą manyti, kad pareigūnų automobiliui duodamas kelias. Tačiau M. V. staigiai stabdė ir sudarė iš anksto neįmanomą nuspėti kliūtį. Dėl jo veiksmų kilo aptariamas eismo įvykis, t. y. M. V. veiksmai buvo padarinių kilimo sąlyga.
3.4. Pasak apelianto, nagrinėjamoje byloje nebuvo atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, neįvertintas vaizdo įrašas iš automobilio „VW Passat“ vaizdo registratoriaus. Be to, M. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį ir tai rodo, kad jo veiksmuose buvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai. Tačiau šiam asmeniui kaltinimas protokole suformuotas nepilnai, pažeidimo esmė nurodyta nevisapusiškai, kadangi būtent dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma V. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, nesutinkama su teismo nutartyje padarytomis išvadomis teigiant, kad pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį V. K. yra nubaustas nepagrįstai.
7. Įrodymų vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pritaria apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai, jais remiantis nustatytos faktinės įvykio aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti dėl V. K. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
8. V. K. pripažintas kaltu dėl to, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio būklę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje važiavusią ir sustojusią kitą transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio fakto ir to, kad V. K. vairuojamas tarnybinis automobilis „VW Passat“ atsitrenkė į priešais važiavusį ir stabdžiusį automobilį „Opel Astra“. Tačiau sprendžiant V. K. administracinės atsakomybės klausimą nagrinėjamu atveju esminės reikšmės turi tai, kad eismo įvykis įvyko V. K. tarnybos metu vairuojant specialią transporto priemonę su įjungtais švyturėliais ir garso signalu reaguojant į iš budėtojo gautą pranešimą (vykstant į eismo įvykio vietą), t. y. turi būti įvertinti specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai, įtvirtinti KET XXIV skyriuje, o būtent 186 punkte.
9. Apygardos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju V. K. veiksmai KET 186 punkto laikymosi aspektu buvo įvertinti neteisingai ir tai turėjo reikšmės pirmosios instancijos teismo išvadų dėl V. K. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pagrįstumui. Minėtas KET 186 punktas numato, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti KET V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.
10. V. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad artėjant su įjungtais švyturėliais ir garso signalu link automobilio „Opel Astra“, šis pradėjo rodyti dešinio posūkio signalą, tačiau esant laisvai pirmai eismo juostai į ją nepersirikiavo, o staigiai stabdė antroje eismo juostoje, nors jokios kliūties nebuvo, dėl to įvyko eismo įvykis. Šias aplinkybes V. K. nurodė ir į įvykio vieną atvykusiam vyriausiajam patruliui M. S.. Tokios pačios aplinkybės fiksuotos ir kartu su V. K. važiavusio vyriausiojo patrulio A. U. tarnybiniame pranešime. Automobilio „Opel Astra“ vairuotojas M. V. neneigė pastebėjęs artėjanti policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir garso signalu, tačiau teigė, kad neturėdamas galimybės persirikiuoti į primą eismo juostą ir manydamas, kad yra stabdomas, pradėjo stabdyti antroje eismo juostoje. Tačiau šie M. V. paaiškinimai dėl galimybės persirikiuoti į primą eismo juostą nebuvimo neatitinka ne tik V. K. ir A. U. paaiškinimų, bet ir byloje esančio vaizdo įrašo iš pareigūnų tarnybinio automobilio. Pirmosios instancijos teismas vaizdo įrašą laikė vienu iš V. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau tokiam vertinimui nepritartina. Iš aptariamo vaizdo įrašo matyti, kad, priešingai, negu nurodyta nutartyje, eismas nebuvo itin intensyvus (pasukus į (duomenys neskelbtini) g., kur įvyko eismo įvykis, pareigūnų tarnybinį automobilį praleido trys vairuotojai), nors kelio danga slidi, padengta sniegu, kitų automobiliu vairuotojai, laikydamiesi KET reikalavimų, praleido pareigūnų tarnybinį automobilį pasitraukdami arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. V. K. važiuojant antra eismo juosta priešais važiuojančio automobilio „Opel Astra“ vairuotojas iš tikrųjų įjungė dešinio posūkio signalą, tačiau tarnybiniam automobiliui su įjungtais švyturėliais ir garso signalu (įjungtu nepertraukiamai, o ne retkarčiais, kaip nurodoma nutartyje) priartėjus jo nepraleido, nors tuo metu pirma eismo juosta jau buvo laisva, o pradėjo stabdyti ir net nebandydamas sukti vairo į dešinę, sustojo antroje eismo juostoje, dėl ko V. K. neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Šių aplinkybių kontekste reikšmės turi ir tai, kad M. V. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį (transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitoks kliudymas jų eismui).
11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, jų visumą, daro išvadą, kad automobilio „Opel Astra“ vairuotojo M. V. veiksmai, pati situacija kelyje iš tikrųjų V. K. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad M. V. ketina iš antros eismo juostos persirikiuoti į pirmą eismo juostą arčiau dešinio krašto ir duoti kelią su įjungtais švyturėliais ir garso signalu važiuojančiai specialiai transporto priemonei, kaip tai numatyta KET. Pripažinus, kad KET 186 punkto reikalavimų V. K. laikėsi, aplinkybės dėl važiavimo greičio neturi teisinės reikšmės, kadangi galimybė specialiųjų transporto priemonių vairuotojams nepaisyti tam tikrų KET reikalavimų, tame tarpe ir susijusių su greičio ribojimais, yra įtvirtinta minėtame KET 186 punkte, kurio reikalavimų, priešingai negu konstatuota skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamoje situacijoje V. K. laikėsi. Nagrinėjamu atveju būtent M. V. klaidinančio veiksmo atlikimas (dešinio posūkio signalo rodymas) ir realios jo galimybės persirikiuoti į pirmą eismo juostą buvimas sudarė pagrindą V. K. šią situaciją vertinti kaip M. V. ketinimą praleisti jo vairuojamą specialią transporto priemonę. Stabdymas antroje eismo juostoje nesant jokios kliūties šiuo atveju buvo netikėtas ir iš esmės prieštaravo prieš tai atliktiems M. V. veiksmams, todėl negalėjo būti V. K. iš anksto numatytas ir atitinkamai įvertintas.
12. Konstatuojama, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas V. K. atžvilgiu priimtame nutarime nurodytų KET pažeidimų pagrįstumą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo V. K. veiksmuose. Esant šioms aplinkybėms (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 19 d. nutarimas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo teisena V. K. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 19 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį V. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.