Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-639-498/2016

Teisėja Laimonas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46805-2015-4

2016 m. lapkričio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. (P. B.) apeliacinį skundą dėl P. B. (P. B.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. (P. B.) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu prie 2016-06-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, atliekamą pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2016-07-29. LR BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu įskaityti bausmę, atliktą iki 2016-07-29 pagal 2016-06-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį bei pastaruoju nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytus periodus.

Nukentėjusiosios I. B. civilinis ieškinys tenkinti visiškai. Iš P. B. (P. B.) I. B. naudai priteista 350 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

P. B. (P. B.) pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta bylą šioje dalyje perduoti prokurorui nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (LR BPK 303 straipsnio 6 dalis). R. Č. 200 eurų civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. B. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą: 2015-08-21 apie 13.05 val. pavogė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), be priežiūros paliktą I. B. priklausantį 350 eurų vertės dviratį „Fuji Nevada 1.926“, taip padarydamas nukentėjusiajai I. B. 350 eurų turtinę žalą. P. B. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 2 dalyje. Jis buvo kaltinamas, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2015 m. birželio mėnesio viduryje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, metaliniu strypeliu išlaužęs sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), spyną, pateko į sandėliuko vidų, iš kurio pagrobė R. Č. priklausantį 200 eurų vertės dviratį, taip padarydamas nukentėjusiajai R. Č. 200 eurų turtinę žalą.Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas nuosprendį konstatavo, kad kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę ir ištyrus įrodymus, neginčytinai nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą veiką, t.y. pavogė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), be priežiūros paliktą I. B. priklausantį 350 eurų vertės dviratį „Fuji Nevada 1.926“, taip padarydamas nukentėjusiajai I. B. 350 eurų turtinę žalą. Jo veiksmai pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.Taip pat nuosprendyje konstatuota, kad nesant neginčytinų kaltinamojo kaltės įrodymų, jo kaltę grindžiant tik abejotinu prisipažinimu, teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Todėl P. B. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kadangi kaltinamasis išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, nuosprendžiui įsiteisėjus, byla šioje dalyje perduota prokurorui nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti.Nuteistasis P. B. apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino visiškai, būdamas laisvėje neapsunkino tyrimo eigos, nesislapstė, stengėsi nedaryti naujų nusikaltimų, buvo susiradęs darbą. Taip pat skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, jis nėra pavojingas visuomenei, yra jauno amžiaus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistąjį apeliantą P. B., jo gynėją advokatą Vladislovą Mikšą, kurie prašė apeliacinį skundą tenkinti ir prokurorę R. Jančauskienę, kuri prašė skundą atmesti. P. B. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę arba visai neskiriant laisvės atėmimo bausmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi ir bausmės tikslais, jos paskirtimi, taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas P. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas P. B. už nusikaltimo numatyto LR BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą tinkamai parinko bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį – skyrė terminuotą, 4 (keturių) mėnesių, laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės rūšies

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies padarymą įstatymo leidėjas yra numatęs tokias bausmių rūšis: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pirmos instancijos teismas parinko terminuotą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 50 straipsnis).Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad P. B. teisiamas šeštą kartą už tokio paties pobūdžio veikų padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka, šiuo metu už vagystę atlieka laisvės atėmimo bausmę. Praeityje P. B. teismas už nusikalstamų veikų padarymą buvo skyręs ir kitokio pobūdžio bausmes - laisvės apribojimą, areštą, tačiau tai nesulaikė jo nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo (1 t., b. l. 116-129). Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai, nes kitos rūšies bausmė neatitiktų bausmės tikslams keliamų reikalavimų.

Dėl bausmės trukmės

Nuspręsdamas dėl bausmės trukmės nuteistajam pirmosios instancijos teismas teisingai lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad P. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apygardos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino nusikaltimo pobūdį, nuteistojo gyvenimo sąlygas ir priežastis, dėl kurių daromos nuskalstamos veikos, t.y. tai, kad augo globos įstaigoje, pastovios gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio neturi, taip pat į nuteistojo sveikatos būklę ir pagrįstai nustatė žymiai mažesnį terminą (4 mėn.) nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artimą sankcijos minimumui, todėl dar labiau švelninti ir sutrumpinti P. B. paskirtą laisvės atėmimo terminą, nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistajam P. B. paskirta bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, įstatymo normas taikė tinkamai, bausmę individualizavo atsižvelgdamas tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, tiek į nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs nesunkų nusikaltimą jau įvertintos, o kiti skundo argumentai nelaikytini pakankamais dar labiau švelninti paskirtą bausmę.Teisėjų kolegija pažymi, pirmos instancijos teismas bendrindamas bausmes teisingai, taikė LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2016 m. birželio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo paskirta subendrinta galutine 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskyrė galutinę - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad P. B. ankstesniu nuosprendžiu jau buvo paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o apygardos teismas tikrina 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės pagrįstumą, konstatuojama, kad P. B. paskirti mažesnę galutinę subendrintą bausmę nėra jokio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad P. B. išteisinamas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį. P. B., be nusikaltimo numatyto LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurį nuteistas, buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje. Iš nuosprendžio motyvų, kuriuose pasisakoma dėl P. B. išteisinimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, matyti, kad pirmos instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri turėtų būti ištaisoma pirmos instancijos teismo nutartimi. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo P. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 67,51 Eur. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

P. B. (P. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.