- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-10
- Bylos Nr.
- 1A-471-349-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus, Arnoldas Šukaitis (pran.)
- Nuteistasis
- V. A.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
- Kategorijos
Teisėja Gražina Kazilionienė Baudž. byla Nr. 1A-471-349/2011
NUTARTIS
2011 m. rugpjūčio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal BK 245 str. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 1 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlaisvinti garažą, esantį Panevėžyje, G. P.-Bitės g. 24.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. A. nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. liepos 2 d. nevykdo teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, t. y. galiojant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimui, nesusijusiam su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-38-589/2008, kuria jis įpareigotas atlaisvinti garažą unikaliu numeriu 2795-0002-5048, esantį bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2009 m. lapkričio 13 d. nevykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties, nesusijusios su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-9177-755/2009, kuria jis įpareigotas iki 2009 m. gruodžio 15 d. atlaisvinti garažą unikaliu numeriu, ir nuo 2010 m. balandžio 29 d. nevykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties, nesusijusios su bausme, civilinėje byloje Nr. 1.2-2413-811/2010, kuria jis įpareigotas iki 2010 m. gegužės 22 d. atlaisvinti garažą unikaliu numeriu 2795-0002-5048, esantį tyčia ir be pateisinamų priežasčių garažo, nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teise pagal įstatymą priklausantį lygiomis teisėmis I. Č. ir V. B., neatlaisvino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Skunde teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios, o civilinės teisės dalykas, todėl asmeniui nevykdant teismo sprendimo, pirmiausia svarstytina, ar jam gali būti taikomos CPK 624 str. numatytos priverstinio vykdymo priemonės. Tačiau teismas nuosprendyje šio klausimo nesvarstė.
Apeliantas nurodo, kad 2008 m. vasario 11 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-38-589/2008, kuriuo jis buvo įpareigotas atlaisvinti nukentėjusiesiems nuosavybės teise priklausantį garažą, pastarojo teisėtumas buvo skundžiamas apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-160-425/2008 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą paliko galioti. 2008 m. liepos 10 d. šio teismo sprendimo pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai ir pateikti vykdyti antstoliui A. B.. 2009 m. vasario 19 d. patvarkymu Nr. 0025/09 antstolis A. B. CPK 651 str. 2 d. 7 p. pagrindu nusišalino nuo vykdomųjų bylų vykdymo, kuriose proceso šalis yra apeliantas. 2009 m. kovo 10 d. patvarkymu antstolis S. R. ir 2009 m. kovo 20 d. patvarkymais antstolė V. Ž. atsisakė priimti vykdyti I. Č. pateiktus vykdomuosius raštus, kadangi juose nebuvo nurodytas skolininko V. A. asmens kodas. 2009 m. rugsėjo 2 d. antstolė V. Ž. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kurio pagrindu kreipėsi į teismą dėl skolininko nubaudimo, nevykdant teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-589/2008. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskyrė apeliantui 150 Lt dydžio baudą už teismo sprendimo nevykdymą ir įpareigojo iki 2009 m. gruodžio 15 d. atlaisvinti nukentėjusiems nuosavybės teise priklausantį garažą. 2010 m. balandžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2413-811/2010 paskyrė apeliantui 200 Lt dydžio baudą ir įpareigojo iki 2010 m. gegužės 22 d. atlaisvinti garažą unikaliu numeriu 2795-0002-5048, esantį G. P.-Bitės g. 24, Panevėžio m. Nepaisant nurodytų aplinkybių, dar 2009 m. sausio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje buvo įregistruotas nukentėjusiosios I. Č. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl apelianto nusikalstamos veikos pagal BK 245 str. ir tik 2010 m. sausio 18 d., I. Č. surinkus papildomus duomenis, prokuratūra nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00038-10.
Apelianto teigimu, šios aplinkybės patvirtina pačios nukentėjusiosios I. Č. ir antstolės V. Ž. suinteresuotumą bei kryptingą siekį prieš jį pradėti ikiteisminį tyrimą, nors teismo sprendimo įvykdymas buvo galimas Civilinio proceso kodekse numatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad apeliantas įstatymų nustatyta tvarka skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalino antstolį A. B. bei aiškinosi su nukentėjusiąja dėl iš jo tuo metu nuomojamo garažo dingusių asmeninių daiktų, negali būti laikoma pagrindu baudžiamajai atsakomybei kilti, antstolė V. Ž. bei nukentėjusioji I. Č. neišnaudojo visų galimų Civilinio proceso kodekse numatytų sprendimo įvykdymo priemonių. Pagal sudarytą nuomos sutartį apeliantas naudojosi ginčo garažu. Vėliau, pažeidžiant nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir prieš jo valią buvo pakeistos garažo durys – pakeista spyna, ir nuo to karto jis į garažą nebepateko. Dėl kitų asmenų kaltų veiksmų (galimai vagystės ir savavaldžiavimo) nebegalėjo naudotis ginčo garažu ir savo turtu. Šios aplinkybės byloje netirtos.
CPK 585 str. 2 d. numato, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas. CPK 624 str. 2 d. nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, kurių 6 p. numatytas tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui arba 8 p. numatytas skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Apeliantas teigia, kad antstolė, vykdydama teismo sprendimą, turėjo teisę jį iškeldinti už užimamo garažo policijos pareigūnų pagalba ar kitokiu Civilinio proceso kodekse numatytu leidžiamu būdu, užtikrinančiu teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Tačiau nurodytomis priemonėmis antstolė nepasinaudojo, nors tai daryti ne tik kad galėjo, bet privalėjo.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia pripažįstantis, kad nevykdo teismo sprendimo, tačiau tai darantis dėl pateisinamos priežasties – iš garažo yra dingę jo asmeniniai daiktai, todėl jo veikos negalima laikyti tyčine. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas dėl įpareigojimo dviem asmenims – J. A. ir V. A. atlaisvinti garažą, o nuosprendis priimtas tik jam, nuosprendyje nepasisakoma, kas turėjo įvykdyti sprendimą civilinėje byloje ir kas tariamai jo nevykdė.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 245 str. už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11, 2009-11-06 ir 2010-04-22 sprendimais civilinėse bylose V. A. buvo įpareigotas atlaisvinti garažą, esantį Šie įsiteisėję teismų sprendimai nesusiję su bausme ir atitinka BK 245 str. nustatytos nusikalstamos veikos sudėties dalyką. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas nevykdė teismo įpareigojimo iškraustyti garažą, nes nuosprendžio priėmimo metu visas garažas buvo užimtas apelianto daiktais. Tokiais veiksmais apeliantas padarė BK 245 str. numatytą veiką. Nors apeliantas skunde teigia neturėjęs tyčios nevykdyti teismo sprendimų ir iš garažo daiktų neišnešęs dėl pateisinamų priežasčių – pažeidžiant nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas, prieš jo valią buvo pakeista garažo spyna ir jis nebepateko į garažą ir netgi nežino, ar iš ten nėra pavogti jo daiktai, tačiau šiuos apelianto teiginius paneigia bylos įrodymai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-589/2008 pripažinta, kad tarp V. A. ir tuometinės garažo savininkės V. B. dėl garažo buvo sudaryta ne nuomos, o panaudos sutartis, kuri šiuo teismo sprendimu nutraukta. Nukentėjusiosios I. Č., liudytojų J. M., A. M., J. A. parodymais nustatyta, kad garažo durys naujųjų garažo savininkų buvo pakeistos ne siekiant apeliantui sutrukdyti patekti į garažą, o todėl, kad senosios buvo supuvusios. Keičiant garažo duris dalyvavo pats apeliantas ir jo globėja J. A., kurie teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kad tuo metu iš garažo būtų išnešti kokie nors apelianto daiktai. Byloje taip pat nėra jokių apelianto skundo abstrakčius teiginius apie jo garaže buvusio turto vagystę patvirtinančių įrodymų ir trukdymą jam patekti į garažą ir pasiimti savo daiktus. Priešingai, ta aplinkybė, kad nukentėjusieji I. Č. ir V. B. iki šiol negali naudotis garažu ir, negalėdami geruoju susitarti su apeliantu, buvo priversti kreiptis į teismą dėl įpareigojimo apeliantui atlaisvinti garažą skyrimo, tik patvirtina, kad garaže tebėra visi apelianto daiktai, trukdantys garažo savininkams įgyvendinti teisę į nuosavybę.
Byloje nustatyta, kad apeliantui buvo siūloma geruoju įvykdyti teismo sprendimą, to nepadarius, jam už taikytos CPK numatytos procesinio poveikio priemonės – baudos, tačiau jis, turėdamas objektyvią galimybę iškraustyti savo daiktus iš garažo, piktybiškai nevykdė teismo sprendimų. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimu apeliantas įpareigotas atlaisvinti garažą. Teismo posėdyje dalyvavusios antstolės V. Ž. parodymais ir byloje esančia laikraščio kopija nustatyta, kad antstolė apeliantui 2009 m. išsiuntė du raginimus įvykdyti teismo sprendimą, bet apeliantas atsisakė juos priimti, todėl raginimas paskelbtas spaudoje (1 t., 63 b. l.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-06 nutartimi apeliantui už to paties teismo 2008-02-11 sprendimu skirto įpareigojimo atlaisvinti garažą nevykdymą skirta 150 Lt bauda ir jis pakartotinai įpareigotas iškraustyti daiktus, o to paties teismo 2010-04-22 nutartimi apeliantui dėl tos pačios veikos skirta 200 Lt bauda ir analogiškas įpareigojimas. Tačiau apeliantas teismo posėdyje teigė ir toliau nesiruošiantis nei iškraustyti iš garažo savo daiktų, nei mokėti paskirtų baudų. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia, nes, žinodamas teismo priimtus sprendimus, įpareigojančius jį atlaisvinti garažą, to sąmoningai nedarė, savo priešingus teisei veiksmus motyvuodamas niekuo nepatvirtintomis versijomis. Apelianto veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai, todėl tenkinti jo skundo prašymą ir jį dėl šios veikos išteisinti nėra pagrindo.
Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad jam, nevykdančiam teismo sprendimų civilinėse bylose, turėjo būti taikoma ne baudžiamoji, o civilinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 245 str. ir CPK 771 str. 5–7 d. numato skirtingas atsakomybės rūšis, kurios viena kitos nepaneigia ir nėra vienodos. BK 245 str. siekiama užtikrinti teisingumo sistemos normalų funkcionavimą. Pagal CPK 771 str. 5–7 d. nuostatas teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, gali skirti jam iki 1000 Lt dydžio baudą išieškotojo naudai. Šiomis civilinio proceso normomis asmeniui vykdymo proceso metu taikomos procesinės poveikio priemonės už jo procesinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip siekiant pirmiausia užtikrinti privalomą teismo sprendimų vykdymą. Pagal CPK 771 str. 6 d. teismas gali skirti baudą pakartotinai. BK 245 str. įtvirtinta formali nusikalstamos veikos sudėtis, kuri realizuojama nuo neteisėto neveikimo pradžios, ir teismas neturi jokios diskrecijos teisės dėl šio straipsnio taikymo. Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal 245 str. netrukdo jam taikyti CPK 771 str. numatytos procesinės poveikio priemonės. Taigi tarp BK 245 str. ir CPK 771 str. konkurencijos nėra, nes šios normos skirtingos savo paskirtimi (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-233/2007). Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nuteisimas už teismo sprendimo nevykdymą jo neatleidžia nuo pareigos atlaisvinti garažą, nes skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro ir analogiškas įpareigojimas.
Skirdamas apeliantui bausmę teismas teisingai taikė BK 54 str. 2 d. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.