Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-339-33/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-17
Bylos Nr.
2A-339-33/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jonas Pesliakas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Julija Gražina Vaitulionienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Sobo“
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas J. Pesliakas Civilinė byla Nr. 2A-339-33/2007Teisėjas E. Mickevičius Procesinio sprendimo kategorijos44.2; 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. gegužės 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Pesliako, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Julijos Gražinos Vaitulionienės, sekretoriaujant Jolantai Aukštuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. Smaliukui, atsakovo atstovui V. Zulonui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus dailės akademijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sobo“ sistemos ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-03 sprendimo civilinėje byloje.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 38 160,81 Lt. žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė sutarties pagrindu turėjo prižiūrėti ir eksploatuoti šildymo sistemą ieškovės turto patikėjimo teise valdomame pastate. Atsakovas neinformavo, kad esančią šildymo sistemą būtina remontuoti, taip pažeidė pasirašytos sutarties sąlygas. Dėl to, kad atsakovas netinkamai eksploatavo vandens sistemas, 2006-01-26 įvyko šilumos sistemos avarija, dėl kurios buvo padaryta turtinė žala. Atsakovas gera valia atsisako atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl sistemos gedimo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, todėl prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovės reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti, kadangi atsakovei nei sutarties, nei įstatymo pagrindu nekyla civilinė atsakomybė; dėl šildymo sistemos gedimo ir atsiradusių nuostolių yra atsakinga pati ieškovė, nes turto patikėjimo teise valdanti ir naudojanti statinį ieškovė privalo rūpintis jo technine būkle, siekiant užtikrinti šildymo sistemos efektyvumą bei tinkamą eksploataciją, renovuoti (remontuoti) senas ir nusidėvėjusias pastato konstrukcijas.

Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė nepateikė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, todėl su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 1 843,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovės veiksmai tiesiogiai negalėjo lemti atsiradusios žalos, jog atsakovei nekyla civilinė atsakomybė, kadangi šalims neginčijant materialinių nuostolių atsiradimo fakto, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė. Paaiškino, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2006-01-26 šildymo sistemos avarijos priežastis nebuvo susijusi su atsakovės, kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo, neteisėtais veiksmais. Kompetentingų institucijų išvadose buvo patvirtinta, kad atsakovė vykdė iš įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų kylančias šildymo sistemos eksploatuotojo pareigas. Nurodė, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi 2006 m. sausio 26 d. šildymo sistemos gedimą, yra aplinkybė, jog 1946 m. statybos pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) , yra būtinas statinio statybinių konstrukcijų, langų, išorinių sienų remontas. Būtent šie faktoriai bei tai, kad virš patalpų, kuriose įvyko gedimas, yra visiškai neapšildoma palėpė, didžiąja dalimi padidino šilumos nuostolius patalpose. Pažymėjo, kad už šių darbų, įeinančių į statinio techninę priežiūrą, atsakovė nėra atsakinga nei sutarties, nei įstatymų pagrindu.

Šalies argumentai

Ieškovas Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-03 sprendimą ir priimti naują – patenkinti ieškinio reikalavimą dėl 38 160,81 Lt žalos priteisimo ieškovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reguliuojančias sutarčių aiškinimą ir būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Nurodė, kad atsakovui pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus kaltės fakto nereikia nustatinėti, žalos dydis nustatytas byloje ir atsakovo neginčytas. Neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas ir teismų praktikoje galiojančias sutarčių aiškinimo taisykles, teismas padarė klaidingą išvadą dėl tinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų pagal pasirašytą sutartį vykdymo. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi 2006-01-03 šildymo sistemos avariją, buvo paties pastato statybinių konstrukcijų susidėvėjimas, už kurį atsakingas ieškovas, o ne atsakovo veiksmai ar neveikimas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-03 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad reikėjo taikyti tik tris civilinės atsakomybės sąlygas: priežastinio ryšio, žalos, neteisėtų veiksmų (šiuo atveju tai būtų ieškovo teigiamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas). Taip pat nurodo, kad ieškovo argumentai dėl netinkamo sutarčių aiškinimo atmestini, nes teismas atliko nuoseklų tarp šalių sudarytos sutarties turinio vertinimą. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad nustatytas žalos faktas bei jos dydis.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-03 sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto pateikti argumentai ir motyvai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tuo, kad pastato (duomenys neskelbtini), 2006-01-26 šildymo sistemos avarijos priežastys nebuvo susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl atsakovui nekilo civilinė atsakomybė nei šalių sudarytos sutarties, nei įstatymų pagrindu.

Su tokia teismo išvada kolegija sutinka, nes ji atitinka byloje surinktus įrodymus bei įstatymo reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, jog šalių 1998-10-01 pasirašyta sutartimi atsakovas įsipareigojo užtikrinti pastato (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimą. Sutarties 2.1.1 p. buvo išvardyti darbai, kuriuos privalėjo atlikti atsakovas, t.y. atlikti sistemos reguliavimą ir profilaktinį remontą, jos bandymus ir parengimą žiemai, įskaitant sistemos išplovimą; vykdyti įrengimų, esančių šilumos mazge, šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynų, elektros variklių, siurblių, uždaromosios ir reguliavimo armatūros kontrolę ir remontą; lokalizuoti aptarnaujamų sistemų avarijas bei informuoti ieškovą apie pasikeitimus jo šilumos ūkio eksploatavime. Sutarties 2.1.2 p. šalys numatė stambaus masto šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynuose avarijų likvidavimo terminus bei atsakovo pareigą lokalizuoti jas. Sutarties 2.1.3 ir 2.1.4 p. atsakovas įsipareigojo techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis mažinti šilumos suvartojimą, kartu užtikrinant normaliam darbui būtiną šildymą bei atlikti visų šilumos apskaitos bei reguliavimo prietaisų garantinį ir pogarantinį aptarnavimą ir patikrą savo lėšomis (t. 1, b.l. 17-18). Jokių kitokių įsipareigojimų minėta sutartimi atsakovas neprisiėmė bei šia sutartimi nebuvo reglamentuota atsakovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Nors sutarties 6 p. buvo suteikta teisė ieškovui vienašališkai nutraukti ją atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, tačiau šia teise ieškovas ne tik nepasinaudojo, bet ir iki 2006-01-26 įvykusios avarijos nereiškė atsakovui jokių pretenzijų bei į bylą nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo sutarties netinkamą vykdymą.

2006 m. sausio 26 d. pastato (duomenys neskelbtini) antrame aukšte įvyko avarija, kurios metu trūko 3 radiatoriai, todėl buvo užlietos pirmame aukšte įsikūrusios V. K. individualios įmonės knygyno „Akademija“ patalpos (t. 1, b.l. 19-22). Šiai įmonei patirtą 42 063,07 Lt žalą atlygino turto draudikas UAB „Ergo Lietuva“ (t. 1, b.l. 64-65). Regreso tvarka ieškovas draudikui atlygino 38 160,81 Lt turėtų nuostolių (t. 1, b.l. 68) ir ieškinio pareiškimu šią sumą prašė priteisti iš atsakovo.

Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius ir Valstybinė energetikos inspekcija, tyrusios objekto šildymo sistemos eksploatavimo tvarką (t. 1, b.l. 74-78, 83), bei byloje apklausti liudytojai S. L. , I. Š. (t. 2, b.l. 12-14) patvirtino, jog avarijos priežastis nebuvo susijusi su atsakovo veiksmais bei sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Jų nuomone, atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, vadovaudamasis įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įstatyminį pagrindą (CK 6.266, 4.106-4.109, 6.246-6.249 str.) padaryti išvadą, jog atsakovė nėra atsakinga už 2006-01-26 avarijos metu atsiradusią žalą bei ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

Apeliacinio skundo motyvas, jog teismas nesivadovavo CK 6.256 str. 4 d. nuostata, šiuo atveju byloje neturi jokios reikšmės, nes ieškovas neįrodė, jog atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Apeliaciniu skundu ieškovas plečiamai aiškina šalių sudarytos sutarties sąlygas bei joje reglamentuotas atsakovo pareigas (CK 6.189 str. 1 d.), tačiau nenurodo, kokias įstatymų ir poįstatyminių aktų normas pažeidė atsakovas bei ko neatliko pagal prisiimtus įsipareigojimus, kas turėjo įtakos avarijai ir jos pasekmėms. Apeliantas nurodo, jog Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus rašte (o ne sprendime) yra nuorodos dėl neekonomiškos ir sutrikusios šildymo sistemos, tačiau neatkreipė dėmesio, jog blogiausia vandens cirkuliacija yra pirmame (knygyno ir tualeto patalpose) aukšte, o ne antrame, kur įvyko avarija. Inspekcijos rašte akcentuojama, jog žemiausia temperatūra antrame aukšte susidarė dėl virš jo esančių nešildomų patalpų ir kad būtina ne tik šildymo sistemos, bet ir paties pastato rekonstrukcija.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2007 m. sausio 3 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi atsakovas apeliacinėje instancijoje turėjo 975 Lt advokato pagalbos išlaidų, jos priteistinos iš apelianto (t. 2, b.l. 44-45, CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Vilniaus dailės akademijos UAB „Sobo“ sistemos naudai 975 Lt advokato pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Jonas PesliakasKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėJulija Gražina Vaitulionienė